Melancholija Romoje ir Vatikane
Živilė Pipinytė
Italų režisieriaus Nanni Moretti filmas „Turime popiežių!“ („Habemus Papam“, Italija, 2011) prasideda popiežiaus laidotuvių vaizdais.
|
Kas įsiminė 2011-aisais kine
7 MD
Visai nekaltas malonumas
Živilė Pipinytė
Pirmasis Holivude kurtas dano Nicolaso Windingo Refno filmas „Važiuok“ („Drive“, JAV, 2011) – tikra jauno sinefilo giesmė gerokai primirštam 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių amerikiečių B klasės kinui.
|
Dešimt abejonių
Živilė Pipinytė
Konkursinę festivalio programą visada vertini kaip programinę: joje negali būti atsitiktinių filmų, ji atspindi rengėjų nuostatas, pabrėžia, kas jiems atrodo aktualu ir perspektyvu šių dienų kine. Tačiau „Scanoramos“ konkursinei programai „Jauna Lietuva trumpai“ būtų sunku pritaikyti šiuos kriterijus.
|
Ar buvo „Antis"?
Živilė Pipinytė
„Kaip mes žaidėme revoliuciją". M.Mikulėno nuotr. Giedrės Žickytės filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją" premjera - viena iš kelių lietuviškų šių metų „Scanoramos" premjerų.
|
Neprasilenkę liepos 15 dieną
Živilė Pipinytė
Ši istorija prasideda taip, kaip visos: išleistuvių vakaras universitete Emai ir Deksteriui baigiasi jos lovoje. Bet ji turi pernelyg daug kompleksų, o jis nepratęs laukti. Todėl abu nusprendžia likti draugais. Tačiau nuo šiol liepos 15-oji bus svarbiausia abiejų gyvenimo diena. Tokia pradžia nuteikia dar vienai romantiškai komedijai, nes žinome, kuo dažniausiai baigiasi priesaikos likti draugais.
|
Nepatogūs klausimai
Živilė Pipinytė
Šią savaitę kino teatrų repertuare radau net tris pilnametražius dokumentinius lietuvių režisierių filmus – Mindaugo Survilos „Stebuklų lauką“, Manto Kvedaravičiaus „Barzakh“ ir Audriaus Stonio „Raminą“.
|
Keli sugrįžimai į pradžią
Živilė Pipinytė
Vienas amerikiečių kino pradininkų Davidas W. Griffithas norėjo filmais pakeisti pasaulį, išmokyti žmones pakantumo, parodyti neišvengiamą gėrio pergalę prieš blogį. Jo filmai turėjo atverti tiesą apie pasaulį ir žmogų.
|
Ką žiūri prezidentai
Živilė Pipinytė
Apsisaugoti neįmanoma
Živilė Pipinytė
Prieš kurį laiką skaičiau spaudos pranešimą, kad Stevenas Soderberghas rengiasi palikti kiną ir atsidėti tapybai. Tą žinutę prisiminiau pasižiūrėjusi naujausią režisieriaus filmą „Užkratas“ („Contagion“, JAV, 2011). Pagalvojau, kad kurdamas jį Soderberghas, matyt, ir pasijuto nebenorįs daugiau būti kino režisierius.
|
Reikia tiek nedaug?
Živilė Pipinytė
Donatas Banionis filme „Tadas Blinda. Pradžia“ Kultūrologas Danilas Dondurejus teigia, kad tik 3,5–5 procentai kiekvienos šalies populiacijos gali suprasti, įvertinti meno kūrinį, suvokti jo visumą, struktūrą ir prasmes.
|
Auksinis laikotarpis
7 MD
„Paukšteliai, našlaičiai ir kvailiai” Dažnai pamirštamas Slovakų indėlis į Čekoslovakijos Naujosios bangos judėjimą festivalyje bus atskleistas rodant kelis žymiausius 7-ajame XX a. dešimtmetyje sukurtus slovakų režisierių filmus. Pateikiame šią retrospektyvą pristatantį slovakų kino kritikės Vieros Langerovos tekstą.
|
Kapitalistinio darbo didvyrė
Živilė Pipinytė
„Ir kaip ji viską suspėja?“ Douglaso McGratho filmas „Ir kaip ji viską suspėja?“ („I Don’t Know How She Does It“, JAV, 2011) skirtas visoms toms, kurios tiki, kad galima suderinti sėkmingą karjerą, laimingą šeimyninį gyvenimą ir kūrybišką vaikų auklėjimą.
|
Woody Alleno „Vidurnaktis Paryžiuje“
Živilė Pipinytė
Naujausias Woody Alleno filmas „Vidurnaktis Paryžiuje“ („Midnight in Paris“, JAV, Ispanija, 2011) prasideda reklamiškai atvirukiškais Paryžiaus vaizdais: Eliziejaus laukai, Monmartras, Lotynų kvartalas, lauko kavinės... Sakysite, pirmo laipsnio asociacijos, išgirdus žodį „Paryžius“, ir būsite teisūs.
|
Istorija ir dabarties mozaika
Živilė Pipinytė
Rugsėjo 15–21 d. Vilniuje, „Multikino“, „Skalvijos“ kino centre ir kino teatre „Pasaka“, rugsėjo 30 – spalio 2 d. Panevėžio „Garso“ kino teatre vyks vienuoliktoji Lenkų kino savaitė, kurią rengia Lenkijos institutas Vilniuje. Trumpai pristatome šiųmetinės programos filmus.
|
Elegiškai apie meilę
Živilė Pipinytė
Charlotte’s Brontë romanas „Džeinė Eir“ – iš tų knygų, su kuriomis užaugo ne viena moterų karta.
|
Ir nevykėliai būna pilki
Živilė Pipinytė
Vasara didžiuosiuose kino teatruose – tikras agurkų sezonas. Tik vietoj agurkų – kvailokos, vulgarios komedijos arba begaliniai „sikvelai“ ir „prikvelai“. Vaikštau į kino teatrus dieną, kai salėje būna mažiau žiūrovų ir kartu – mažiau pašalinių garsų ir spragėsių kvapo. Setho Gordono komediją „Kaip atsikratyti boso?“ („Horrible bosses“, JAV, 2011) žiūrėjau kartu su vidutinio amžiaus pora. Po seanso jie atrodė šiek tiek sutrikę. Matyt, vulgarybių dozė pasirodė per didelė, humoro – per maža.
|
Debiutai ir klasika Gdynėje
Živilė Pipinytė
Pastaraisiais metais Gdynės vaidybinių lenkų filmų festivaliui tenka išgyventi nemenkų permainų: pasikeitė datos – iš rudens festivalis perkeltas į vasarą, keičiasi vadovai, žiniasklaida nuolat kalba apie poreikį atsinaujinti. Šiemet tos permainos gana akivaizdžios: sutrumpėjo konkursinė programa – joje rodoma 12 filmų, tarp kurių ir dar niekam nematyti, tik prieš festivalį baigti kūriniai, ir jau tarptautinį pripažinimą pelnę filmai, tokie kaip Jerzy Skolimowskio „Essential Killing“, pernai pelnęs kelis Venecijos kino festivalio apdovanojimus ir ne vieną lenkų kino akademijos „Auksinį erelį“.
|
Atrakcionas tęsiasi
Živilė Pipinytė
Filmus apie Karibų jūros piratus inspiravo Disney‘aus vaikų parko atrakcionas.
|
Tiesiog mergaitė
Živilė Pipinytė
„Mergaitė“ („Flikan“, Švedija, 2009) Sunku pasakyti, kiek trunka švedų režisieriaus Fredriko Edfeldto filmo „Mergaitė“ („Flikan“, Švedija, 2009) veiksmas – visą vasarą, kelias dienas ar savaites. Bet tai ir nesvarbu, nes filmas rodo kitą, nematomą vidinio brendimo laiką.
|
|