Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Dailė

Įamžinimo ritualai

Rasa Antanavičiūtė
Potvynis Vilniuje 1931 m., medinis paminklas A. Mickevičiui. Nežinomas autorius.
Praėjus mėnesiui ir savaitei po Lietuvos kariuomenės žygio į Vilnių, vietos lietuvių laikraštis išspausdino tokį pasiūlymą: „Užkelkime ant Gedimino pilies bokšto gyvą kunigaikščio sapno simbolį – tikrą geležinį vilką, o jo nasruose įtaisykime sireną, kurią būtų galima paleisti ypatingomis progomis; šis vaizdas būtų visame mieste matomas ir kaip niekas kitas džiugintų lietuvio širdį (K. Kalvaitis, Vilniaus balsas, 1939 12 05).“

(Pri)pažinimo projektas

Goda Giedraitytė
Rodion Petrov. „WC Public“. 2009-2010 m.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose veikė paroda „JEKlai(pė)da 2011“. Ji pristatė 18 geriausių atrankinio turo kūrinių, tarp jų ir 8 finalininkus, dalyvausiančius Jaunųjų Europos kūrėjų (JEK) 2011–2013 metų bienalėje.

Antipodų panašumai

Monika Krikštopaitytė
Nomeda Saukienė. „Gimtadienis“. 2010 m.
Neužilgo po Šarūno Saukos vernisažo Dusetose pasirodžiusi Nomedos Saukienės paroda Vilniuje masina jų kūrinius palyginti. Nomeda teigia, esą kūryboje stengiasi eiti ten, kur Šarūnas nebuvo įžengęs. Ir iš tiesų, Saukos drobėse viskas pūva, pūliuoja, išsikreipia ir vysta, o Saukienės – kuo gajausiai (at)auga, plečiasi ir žydi. Tačiau ar tikrai jie tokie skirtingi?

„Geismo mašinų“ dinamika

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Projekto „Už baltos užuolaidos“ repeticijos atidarymo fragmentas. Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka
Palydėjus šiais metais Lietuvai Venecijos bienalėje atstovausiantį projektą, norisi išmėginti dar vieną galimą interpretaciją. Pusiau juokais, pusiau rimtai apie projektą „Už baltos užuolaidos“ kalbėsiu naudodama iš Gillesʹio Deleuzeʹo ir Felixo Guattari pasiskolintus įrankius. Juolab kad tarp projekto idėjos, jo įgyvendinimo ir minėtų autorių jaučiama abipusė „trauka“.

Šalis kaip ženklas ir suvenyras

Justina Kučinskaitė
Krista Leesi ir Heinas Prunsveltas
Šį kartą tekstilės naujovėmis besidominti galerija pristato žaismingą estų dueto parodą. Ji skirta šalies nepriklausomybės 20-ies metų jubiliejui pažymėti, o taip pat simboliškai prisideda prie Talino – Europos kultūros sostinės 2011 renginių. Menininkai Krista Leesi ir Heino Prunsveltas atsisako tokioms progoms įprasto oficiozinio stiliaus ir tris galerijos sales pripildo įvairių epochų Estijos simbolių, ženklų ir atributų.

Pasąmonės judesiai

Monika Krikštopaitytė
Lea Golda Holterman. Iš serijos „Ortodoksų erosas". 2009 m.
Vaikų ir jaunų vyrų portretai (iš serijų „Ortodoksų erosas“, „Apsiplovimas“ ir „Viduje“) žiūrovą išties sutrikdo.

Atvaizdo prigimtis

Eglė Juocevičiūtė
Žurnalas „NOVA“. 1969 m. spalis, straipsnis „Žmonės, įsitikinę, kad jie panašūs į kitus“ © 1969 The Estate of Diane Arbus, LLC
Kai sužinojau apie šią Diane Arbus skirtą parodą, mane šiek tiek nustebino vietos neatitikimas ar, tiksliau, institucijos, kurioje ji bus rodoma. Pavadinimas nuskambėjo dailėtyrininkiškai-muziejiškai.

Susikertančios medijos atkeliauja į Lietuvą

7 MD
Gegužės 27–28 d. Vilniuje „Media Desk Lietuva“, bendradarbiaudama su Britų taryba, kviečia į Lietuvoje pirmą kartą organizuojamą susikertančių medijų konferenciją-kūrybines dirbtuves „Cross Media Zen“.

Kaip viskas tampa niekiu

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Makoto Aida. Kūrinio „Paminklas Niekiui III“ fragmentas. 2009 m.
Pamačius japonų menininko Makoto Aida „Paminklą niekiui III“, pasitinkantį žiūrovą vos įžengusį į parodą, toliau galima ir nebeiti (supraskite teisingai).

Flirtas be įsipareigojimų

Aistė Paulina Virbickaitė
M. Mitrēvicas, Instaliacijos „Sienų tyla“ (2009 m.) fragmentas
Nuo paauglystės žinau: jei rafinuotas „diedas“ filmo pradžioje važiuoja prabangia mašina garsiai klausydamas klasikinės muzikos – nieko gero iš jo nelauk.

Mąstant apie tiltus

Monika Krikštopaitytė
Justė Venclovaitė. „Augalai iš LLTI kabinetų“. 2011 m.
Prašmatnios metaforos yra kalbos švinas, poezijoje – diletantizmo kvapo šaltinis. Žodis „tiltas“ – vienas labiausiai nuvalkiotų dėl šios stiliaus formos, ypač oficiozinėse kalbose. Ten nuolat tas ar anas tampa „kultūros tiltu“, „tautų, istorijos tiltu“ ir taip toliau. Ne visada tampa, bet skamba oriai.

Iš grubiai retušuoto miesto

Monika Krikštopaitytė
Loreta Bilinskaitė-Monie. „Yves Saint Laurent rankinė ir cha“. 2008 m
Kalbiname menininkę Loretą Bilinskaitę. Ji 2000–2003 m. studijavo Londono menų universitete, Šv. Martyno meno ir dizaino mokykloje (St. Martins school of art& design), o nuo 2003-iųjų gyvena ir dirba Dubajuje. Lietuvos žiūrovai galėjo pamatyti jos aukso siūlais išsiuvinėtą natūralaus dydžio Davido Beckhamo atvaizdą 2002 m. Vitos Zaman galerijoje „IBID projects“ Vilniuje.

Tarptautinė konferencija „Dailė dviejų pasaulinių karų epochoje“

7 MD
Mariana Veriovkina. „Policijos postas Vilniuje“. 1914 m.
Konferencija skirta dailės ir karo santykių klausimams pasaulinių karų metu, vyks gegužės 12 d. Šiuolaikinio meno centre ir gegužės 13 d. Nacionalinėje dailės galerijoje

Apie tris praradimus

Danutė Gambickaitė
Audronė Vaupšienė. „Instrukcija“ fragmentas. 2010-2011 m.
Trys – turbūt parankiausias (ypač rašytinėje kalboje) skaičius, koks tik gali būti. Kita vertus, trejetas bet kokiame kontekste sukuria labai patogias aplinkybes įvairiausiems balansavimams. Būtų galima ilgai kalbėti apie „trijų” fenomeną. Galų gale, tai juk nuolat tikrinama ir darsyk pertikrinama pasakojimo galimybė.

Atrasti panašumus

Vidas Poškus
Nazanin Pouyandeh. „Prisimena“. 2010 m.

Drobių slėpiniai ir atsivėrimai

Živilė Ambrasaitė
Eugenijaus Antano Cukermano parodos ekspozicijos detalė. J. Lapienio nuotr.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, „Grupės 24“ nario, tapytojo ir architekto Eugenijaus Antano Cukermano personalinė paroda – ne dažnai pasikartojantis Lietuvos kultūrinio gyvenimo įvykis.

Aliejinė televizija

Aistė Paulina Virbickaitė
Šarūnas Sauka. „Reanimacinė“. 2010 m. Vytauto Tomaševičiaus nuotr.
Tapytojo Šarūno Saukos kūrybą per ilgus metus dailėtyrininkai dailiai apipynė mįslingiausiomis gėlėmis. Archetipai, metafizika, transcendencija, antgamtiški pragariški sūkuriai, nuslėptosios gelmės, ritualai, vaizduotės vaiduokliai ir kiti sunkiasvoriai apibrėžimai uždėjo ant autoriaus tapybos tokį storą grimo sluoksnį, kad galiausiai menininkas interviu išrėžė: „Aš kaip paminklas stoviu. Visiems nusibodęs. O ir man nusibodo visi...“

Tarp dienos ir nakties

Regina Urbonienė,
Stasio Eidrigevičiaus parodos ekspozicija T. Kapočiaus nuotr. / LDM Nacionalinė dailės galerija

Tarp dienos ir nakties

Milda Žvirblytė
Stasio Eidrigevičiaus parodos ekspozicija T. Kapočiaus nuotr. / LDM Nacionalinė dailės galerija

Po-tekstės: poetės portretas

Laima Kreivytė
Agnė Žagrakalytė
Rubrika „Tarp disciplinų“ skirta tarpdisciplininio meno projektams ir kritikai. Kita jos paskirtis – tarpinio būvio, paties tarpo analizė šokant iš vienos disciplinos į kitą. Tekstas, parašytas „Poezijos pavasario“ almanachui, kurį netrukus išleis „Vagos“ leidykla, yra bandymas pažvelgti į šiuolaikinę lietuvių moterų poeziją per lyčių studijų ir vizualiosios kultūros prizmę.

Puslapiai: |1|...|6|7|8|9|10|11|12|...|17|...|22|...|27|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai