Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Dailė

Vilniaus bienalizacija?

Jurgita Ludavičienė
Katarina Siposova (Slovakija). Smeigės „Not Gordian knot“. 2011 m.
Metalo menininkai – ne tapytojai ar fotografai, kuriems sukurti kūrinį kartais pakanka įkvėpimo ir vienos nakties tą įkvėpimą perkelti ant plokštumos ar į juostelę. Metalo darbai gimsta gerokai lėčiau, jiems reikia daugiau laiko tiesiog fiziškai, ir kūryba dažnai kainuoja gana nepigiai.

Plečiant domėjimosi ribas

Aistė Paulina Virbickaitė
Maarit Murka. Kūrinio „Plaukų galia” fragmentas. 2010 m.
Dar prieš kokį dešimt metų kultūriniuose sluoksniuose blaškėsi tokia trapi romantiška idėja: pasauliui Baltijos šalių meną reprezentuoti kaip vieną visumą.

Tarp fantastikos ir dokumentikos

Kristina Stančienė
Edmundas Saladžius. Iš ciklo „Vizijos”. 1987-1989 m.
Seniai matyto žymaus grafiko parodoje – iki šiol viešai nerodyti piešiniai iš 1986–1993 m. sukurtų ciklų „90-ieji“, „Šunys“, „Kauno vaizdai“, „Vizijos“. Ši paroda – puiki proga tiesiog pasigrožėti tradicinėmis meninės kūrybos vertėmis – virtuozišku piešiniu, įtaigiomis kompozicijomis, formomis, figūromis. Joks atradimas, tačiau „mažosios“ žinomų menininkų kūrybos formos, kaip antai laisvas, eskiziškas piešinys, dažnai atskleidžia daugiau nei „rimtieji“ kūriniai – leidžia suprasti vaizdinio atsiradimo ir jo transformavimo mechanizmus.

Kūryba kaip nedaloma visuma

Eglė Juocevičiūtė
Parodos „Vytautas Šerys. Retrospektyva" vaizdas, Nacionalinė dailės galerija, 2011 m. Tomo Kapočiaus nuotrauka
Atrodo, pirmą kartą per trumpą mano rašeivos būtį niekas, ką parašysiu, nepadės kam nors perprasti meno kūrinių. „Rišli, bet ne racionali“, – rašė Aleksandra Aleksandravičiūtė 1998 m. apie Vytauto Šerio (1931–2006) tapybinių kompozicijų sandarą.

Reportažai subjektyviai

Danutė Gambickaitė
Janso TV: Andrius Kviliūnas
Daugiau nei prieš mėnesį Jono Meko vizualiųjų menų centre atidarytą parodą „Jansas TV“ verta aprašyti ir parekomenduoti. Parodoje per 12 monitorių rodomi 2010–2011 m. E. Janso sukurti reportažai apie menininkus, pasakojimai iš parodų atidarymų, interviu su šiuolaikinio meno kūrėjais.

Istorija fotografijose

Laima Kreivytė
Rašyti apie Europos parką, net ir dvidešimtmečio proga, nėra paprastas dalykas.

Atsitikimai Gucio šalyje

Vidas Poškus
Ekspozicijos vaizdas pro langą
Šimtu procentų buvo teisus tapytojas, Nacionalinės premijos laureatas Jonas Gasiūnas, kažkam iš žiniasklaidos atstovų prisipažinęs, kad Cz. Miłoszo šimtojo gimtadienio proga Palangoje vykusiame ,,simpoziume kūrę menininkai neprisirišo prie Cz. Miłoszo biografijos ar jo sukurtų tekstų“. Tą patį pagalvojau vaikščiodamas po parodą „Gucio – stebuklų šalyje“ LDS Pamėnkalnio galerijos erdvėmis (šia proga jį skaidė ne tik kelių masyvūs atraminiai stulpai, bet ir juos remiantys faneriniai žmogiški gemalai) ir ieškodamas to, kas galėtų minėto simpoziumo parodą susieti su rašytojo, Nobelio premijos laureato vardu.

Lietuviškos tapybos „pilkasis kardinolas“

Vidas Poškus
Vaidotas Žukas. „Dviveidis“. 1977 m.
Praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį kaip tapytojas V. Žukas buvo nediskutuotinas savosios kartos lyderis.

Technologijos tėra medijos

Rasa Andriušytė-Žukienė
Pagal Lauros Garbštienės filmą „Filmas apie nežinomą menininkę“ (2009 m.) parengė Monika Žaltauskaitė-Grašienė. 2011 m.
2009–2010 m. laikotarpiu ruošiantis šiai bienalei, pokalbiuose su dailininkais teko patirti, kad dauguma jų turi savą „mažąją meno istoriją“, yra susikūrę paralelinius dailės pasaulius tarsi atramą savo kūrybai.

„Estetika vs Informacija“: perkrauti, perrašyti, transformuoti

7 MD
Bronė Neverdauskienė ir Monika Žaltauskaitė-Grašienė. „Absoliuti lygybė“
Spalio 14 d. 19 val. Z. Cereteli meno galerijoje, Maskvoje (Rusija), pristatytas Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro organizuojamas trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – šiuolaikinio meno projektas „Estetika vs. Informacija. Vol. 2“. Ši paroda – tai 4-osios Maskvos šiuolaikinio meno bienalės dalis.

Viskas nusėda ir kur nors lieka

Monika Krikštopaitytė
Laima Oržekauskienė. „Penkiasdešimtmetės. Pitijos“
Tai tikrų moterų atvaizdai ir joms iš tikro yra penkiasdešimt metų.

Kauno bienalėje – FLUXUS savaitė ir Jono Meko filmo apie Jurgį Mačiūną premjera

7 MD
FLUXUS Kauno bienalėje

Galios teritorijoje

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Ignas Krunglevičius. Autoportretas
Smalsu, kaip susidomėjai garsu: ar iš pradžių suvokei jį akademiškai ir tik vėliau priėjai prie konceptualių dalykų, ar nuo pat pradžių turėjai savo supratimą apie kompozitoriaus užduotį? Papasakok, kaip atsidūrei Osle ir pradėjai studijuoti muziką?

Nekaltybių plejada, arba išardytos schemos

Monika Krikštopaitytė
Jurgita Juodytė. Kūrinio „Šiuolaikinės Madonos“ detalė. 2011 m.

Apie alėjų alėją

Danutė Gambickaitė
Tautvydas Bajarkevičius. „Audiopasivaikščiojimas Laisvės alėjoje“. Nuotrauka iš galerijos archyvo.
Neseniai skaičiau legendą apie Kauno vardo kilmę. Ją XIX a. greičiausiai susapnavo istorikas Teodoras Narbutas. Tikėta, kad lietuviai kadais garbino dievaitį Kaunį, graikų Apolono atitikmenį. Jam prie Nemuno statė statulas ir aukojo aukas. Neva nuo jo vardo ir kilo Kauno pavadinimas.

Kažkas įkrenta ir tavyje pasilieka

Danutė Gambickaitė
Kadras iš filmo „Skulptoriaus Vlado Vildžiūno paminklo Laurynui Stuokai-Gucevičiui inauguracija. Vilnius“. 1984 m.
Vis pasigirsta balsų, kad fotografo Algimanto Kunčiaus kino įrašų archyvas abejingų nepaliko. Laisva kamera užfiksuoti kelių dešimtmečių vaizdai atveria dažnam tik iš meno istorijos pažintą erdvėlaikį. O toks keliavimas sustingdytame laike visada vienaip ar kitaip paveikia.

In memoriam Konstantinas Bogdanas

Monika Krikštopaitytė
Skulptorius Konstantinas Bogdanas. S. Venckaus nuotr.
Jau kuris laikas nedaug žinių buvo iš žymaus skulptoriaus Konstantino Bogdano.

Édouardo François André parkų keliu

7 MD
Šiemet minint garsiojo prancūzų kraštovaizdžio architekto ir botaniko E.F. Andre 100-ąsias mirties metines, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija parengė ir išleido turistinio maršruto vadovą „Eduardo Fransua Andre parkų kelias Lietuvoje“.

Istorijos, pasakojimai ir (meta)tekstai

Monika Krikštopaitytė
Yuan Gao (Kinija). „12 mėnulių“. 2008–2011 m.
Tai konkursinė paroda – skirta istorijoms pasakoti ir perpasakoti. Kad ir į ką žiūrėtum, pasiūlyta pažvelgti iš asmeninės perspektyvos. Vakarų mentaliteto atstovai uždavinį suprato iškart, dalis net pernelyg tiesiogiai. Todėl nemažai viena į kitą panašių istorijų apie šeimos šaknis, svarbias tik todėl, kad autorei(-iui) širdį gaivina, atkrito.

Nida: smėlis, vanduo ir...

Agnė Narušytė
Gintautas Trimakas. „13 išėjimų prie jūros”. 1988 m.
Net ir Thomas Mannas, 1931 m. gruodžio 1 d. pasakodamas apie Kuršių neriją „Rotary“ klube, pasijuto negalįs „perteikti savito tos žemės primityvumo ir žavesio“.

Puslapiai: |1|...|4|5|6|7|8|...|12|...|17|...|22|...|27|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai