Lenkų vaidybinių filmų festivalis
Živilė Pipinytė
Pirmadienį Gdynėje prasidės 34-asis lenkų vaidybinių filmų festivalis. Kaip ir anksčiau, festivalio rengėjai žada tris konkursines programas - Pagrindinę, Nepriklausomo kino ir Jaunojo kino. Šiuose konkursuose parodyti filmai kovos dėl „Auksinių liūtų“ ir kitų svarbių apdovanojimų. Dėl jaunųjų žiūrovų prizų susirungs filmai, rodomi programoje „Gdynė vaikams“. Tačiau svarbiausia, žinoma, yra pagrindinė konkursinė programa, į kurią atrenkami įdomiausi per metus Lenkijoje sukurti filmai.
|
Kruvinas saldus tortas
Živilė Pipinytė
Quentinas Tarantino neslepia, kad didžiausias kino teikiamas malonumas – galimybė sukurti alternatyvią tikrovę, kurioje viskas yra įmanoma. Kaip ir Hitchcockui, kinas jam yra ne gyvenimo, o torto gabalas. Tiksliau, žaidimo, į kurį įsijautę dideli ir maži berniukai būtinai pasijus laimingi.
|
Veidrodėli, pasakyk...
Živilė Pipinytė
Sachos Barono Coheno personažas Bruno turėtų būti artimas ne vienam lietuviui.
|
Visaip gali atsitikti, arba Keli susižavėjimo žodžiai
Živilė Pipinytė
...Mažas berniukas su paspirtuku važinėjasi idiliško parko takeliais. Parkas primena senąją Arkadiją. Čia nuolat šviečia saulė, žaliuoja medžiai ir pievelės. Čia oriai vaikšto povai, o tvenkinyje plūduriuoja baltos gulbės. Bet ant suoliukų kažkodėl prisėdę tik seni žmonės. Berniukas Tomekas juos kalbina, klausinėja, net įtikinėja. Pavyzdžiui, kad pasaulyje viskas įmanoma. Kad galima net sutikti mažą dinozauriuką ir sulaukti kelių šimtų metų. Bet dažniausiai Tomekas bando suprasti sutiktuosius.
|
Įtaigi konstatacija
Živilė Pipinytė
Filmai apie mafiją turi savo stilių, atpažįstamus personažus ir ritualus. Prie jų pripratino ne tik amerikiečiai, bet ir 7-ojo bei 8-ojo dešimtmečių italų režisierių Damiano Damiani, Francesco Rosi kūryba.
|
Priešai ir žvaigždės
Živilė Pipinytė
Efektingą ir kinematografišką „Visuomenės priešų“ („Public Ennemies“, JAV, 2009) pabaigą iš tikrųjų parašė gyvenimas: vienas garsiausių 4-ojo dešimtmečio amerikiečių gangsterių Johnas Dillingeris buvo nušautas 1934-ųjų liepos vakarą, kai išeidinėjo iš Čikagos kino teatro „Biograph“, ką tik pasižiūrėjęs filmą, kuriame pagrindinį vaidmenį sukūrė Clarkas Gable’as. Režisieriui Michaelui Mannui, regis, nieko nereikėjo prikurti.
|
Ilgas laimingas gyvenimas
Živilė Pipinytė
Dabar Lietuvoje šis vardas, matyt, nebesako nieko, nors kadaise jo knygos buvo leidžiamos ir lietuviškai. Aksionovas neatsiejamas nuo 7-ojo dešimtmečio „šestedesiatnikų“, palikusių ryškų pėdsaką rusų mene, paveikusių ir moderniąją 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių lietuvių kultūrą.
|
Ko tas girtas vyras nepadarys
Živilė Pipinytė
„Pagirios Las Vegase“ („The Hangover“, JAV, 2009) Kai buvau maža, suaugusieji mėgo anekdotus iš serijos „Ko tas girtas zuikis nepadarys...“ Anekdotai apie zuikio nuotykius turėjo ir politinį, ir obscenišką atspalvį. Bet jie visi pasakojo apie amžino bailio nuotykius ir jo išskirtinę drąsą išgėrus, pavyzdžiui, nusivalyti užpakalį į mešką.
|
Vienatvės ir tylos kinas
Živilė Pipinytė
Šarūnas Bartas atėjo į lietuvių kiną tada, kai griuvo Sovietų imperija ir pasikeitė ne tik santvarka, bet ir kino finansavimo sistema.
|
Kai nori pabendrauti su sąžine
Živilė Pipinytė
Iškart prisipažinsiu, kad ne visas šių metų „Kino pavasario“ lietuviškas premjeras spėjau pasižiūrėti, nors premjerinių filmų programa šiemet buvo itin kukli - vos šeši filmai ir tik du iš jų - dokumentinis Aloyzo Jančoro „Akligatvis“ bei vaidybinis Roberto Šarknicko „Nepalikit, prašau...“ - pilnametražiai.
|
Stoikas Eastwoodas
Živilė Pipinytė
Su Voltu Kovalskiu susipažįstame jo žmonos laidotuvių dieną. 50 metų išdirbęs „Ford“ gamykloje, aštuoniasdešimtmetis karo Korėjoje veteranas ir toks pat nebejaunas jo šuo lieka vieni Detroito priemiesčio name.
|
Kino magas
7 MD
Šiųmetis „Kino pavasaris“ primins šešis didžiojo kino vizionieriaus Federico Fellini (1920-1993) filmus. Fellini kūrybai būdingas autobiografiškumas, karnavališkumas, bet kartu ir sentimentalus lyrizmas. Ir, žinoma, ironija, vėlesnėse režisieriaus juostose neišvengiamai perauganti į modernios visuomenės satyrą.
|
„Kino pavasario“ galimybės
7MD informacija
Kovo 19 d. Vilniuje prasideda „Kino pavasaris“. Didžiausia šiemet jau keturioliktą kartą rengiamo festivalio naujovė yra konkursinė programa „Nauja Europa - nauji vardai“. Joje varžysis filmai iš Rytų, Vidurio Europos bei Balkanų šalių. Atrinkti aštuoni filmai iš Latvijos, Estijos, Bulgarijos, Vengrijos, Kroatijos, Slovakijos bei Bosnijos ir Hercegovinos.
|
Aušvico pasaka?
Živilė Pipinytė
Penktadienio vakarą perjunginėdama kanalus netyčia pataikiau įsijungti TV5 - tiesioginę prancūzų kino akademijos apdovanojimų "Cezarių" ceremonijos transliaciją.
|
Banalybė sunkesnė už akmenį
Živilė Pipinytė
Jurga Ivanauskaitė buvo pasmerkta tapti kultine asmenybe. Jos ryškus įvaizdis susiejo tai, kas labiausiai jaudina populiariąją mūsų laikų kultūrą: kitoniškumo aurą, vingiuotą menininkės likimą, Dievo paieškas, susižavėjimą Rytais ir mirties mįslę.
|
Tautos būsena Berlinalėje
Živilė Pipinytė
Keikti Berlinalės konkursą jau tapo savotišku ritualu, nors kiekvienas sutiktas kolega iki pat paskutinės dienos dar, regis, tikisi, kad įvyks stebuklas ir pagaliau bus parodytas koks nors genialus filmas. Skundžiamės visiškai suprastėjusiu kinu, keikiamės, dievagojamės, kad daugiau nebekelsime čia nė kojos, bet po metų vėl pradedame rengtis kelionėn ir tikėti, kad pamatysime kažką ypatinga. Kad ir kaip būtų, jei festivalyje pamatai du tris gerus filmus, važiuota buvo ne veltui. Kitas dalykas, kad dažniausiai tuos du tris filmus pamatai ne oficialiosiose, o šalutinėse festivalio sekcijose.
|
Literatūros ir sniego pamokos
Živilė Pipinytė
Berlinalę atidaręs filmas - Tomo Tykwerio „International“ įrodo, kad kinas gali paversti pasaka bet kurį siužetą, net pasakojimą apie blogus šiuolaikinius bankininkus, o stebuklinga vieta - net šaltus ir didingus paminklus pinigų galiai, šiuolaikinius bankus. Bet Tykwerio filmui pristigo ne tikroviškumo, o paprasčiausios žmogiškos šilumos.
|
Ryškiau už gyvenimą
Živilė Pipinytė
Vakar vokiečių režisieriaus Tomo Tykwerio filmas „International" atidarė jau 59-ąjį tarptautinį Berlyno kino festivalį.
|
Kitas berniukas
Živilė Pipinytė
„Pasipriešinimas"
(dvi iliustracijos)
...1928-ųjų kovą Los Andžele dingo devynerių metų berniukas Walteris Collinsas. Po kelių savaičių policija jį surado šalies Šiaurėje. Bet Christine Collins atsisakė pripažinti vaiką savu. Tai buvo kitas berniukas, kuris apsimetė dingusiuoju, nes norėjo pamatyti kino žvaigždžių miestą.
|
Pirmyn į praeitį?
Živilė Pipinytė
„Gyvenama sala. Pirma dalis" Fiodoro Bondarčiuko dilogijos „Gyvenama sala. Pirma dalis" („Obytajemyj ostrov. Film 1", Rusija, 2009) pradžia kartu su Valerijaus Todorovskio „Stileivomis" buvo vienas laukiamiausių Rusijos metų pradžios kino įvykių.
|
|