Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Muzika

Labai rusiška opera „Eugenijus Oneginas“

7 MD
Eugenijus Oneginas
„Ieškau intymios, bet stiprios dramos“, – rašė Piotras Čaikovskis, imdamasis operos „Eugenijus Oneginas“ pagal Aleksandro Puškino eiliuotą romaną. „Tai ne dostojevščina, ne „černucha“, ši istorija – labiau Čechovo dvasios“, – naują spektaklį pristato jaunas operos režisierius Vasilijus Barchatovas (g. 1983).

Filantropas Rostropovičius ir viskam abejingi muzikantai

Gedmintė Samsonaitė
Zakhar Bron, Ivan Monighetti ir Juozas Domarkas. D.Matvejevo nuotr.
Du kovo mėnesio šeštadienius Lietuvos nacionalinė filharmonija paskyrė Mstislavui Rostropovičiui – 85-osioms gimimo ir 5-osioms mirties metinėms paminėti.

Po dešimties metų

Aldona Eleonora Radvilaitė
Evelina Puzaitė irCyrill Dietrich. D.Matvejevo nuotr.
Kelti savo profesinį lygį užsienin išvykusių ir neretai ten pasiliekančių jaunųjų muzikų koncertų tėvynėje labai laukia ne vien artimieji, giminės, buvę mokytojai, bet ir plačioji muzikos mėgėjų bei profesionalų visuomenė, ypač jei prieš tai pateikiama intriguojančios reklamos. Tad ir kovo 17 d. Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėn rinkosi ypač nemažai fortepijono muzikos mėgėjų, pianistų, kuriems rūpėjo, kokių meistriškumo aukštumų bus pasiekusi prieš dešimt metų studijuoti Londono Guildhallo muzikos ir dramos mokykloje profesorės Joan Havill klasėje išvykusi M.K. Čiurlionio menų mokyklos puikios pedagogės Jūratės Karosaitės auklėtinė Evelina Puzaitė.

Nebylų filmą „Kristus“ vargonais įgarsins svečias iš Italijos

7 MD
Domenico Tagliente
Balandžio 4-osios vakarą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje publikos laukia unikalus vyksmas – matysime 1916 m. režisieriaus Giulio Antamoro sukurtą nebylų filmą „Kristus“, kurį vargonais palydės svečias iš Italijos Domenico Tagliente.

Keturiolikti „Sugrįžimai“

7 MD
Smuikininkas Raimondas Butvila
Keturioliktą pavasarį atkeliauja tarptautinis muzikos festivalis „Sugrįžimai“, o su juo į gimtinę bent trumpam sugrįžta po pasaulį išsibarstę Lietuvos muzikai.

Sakralumas ir sekuliarumas

Jūratė Katinaitė
Violeta Urmana ir Anita Rachvelishvili. M.Aleksos nuotr.
Neseniai per vieną katalikišką radijo laidą išgirdau kraštutinai konservatyvų dvasininko pasisakymą apie bažnyčių sakralumo paniekinimą. Neva bažnyčios tapo architektūros paveldo objektais, po kuriuos blyksėdami fotoaparatais maklinėja turistai. Maža to, koncertų salėse atliekama skirtingų epochų religinė muzika, nors ji kurta kitam tikslui ir kitur privalo skambėti; diskutuojama apie jos estetinį grožį, pamirštant liturginę paskirtį...

Dėl ligos keičiasi pianisto Ingolfo Wunderio koncertų data

7 MD
2010 m. Tarptautinio F. Chopino pianistų konkurso Varšuvoje laureatas Ingolfas Wunderis (Austrija)
Pianisto Ingolfo Wunderio koncertus Lietuvoje rengianti VšĮ „Culture Live“ apgailestaudama praneša, kad dėl netikėtos ūmios atlikėjo ligos planuojami pasirodymai kovo 28 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir kovo 29 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje neįvyks, keičiama koncertų data. Vilniuje Ingolfas Wunderis koncertuos gegužės 30 d. 19 val.

Skirtingi operos veidai

Laūra Karnavičiūtė
Viktoras Gerasimovas. M. Aleksos nuotr.
Kovo 20 d. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Kamerinėje salėje rengiamas koncertas „Skirtingi operos veidai“, kuriame greta kitų solistų dainuos ir vienintelis Lietuvoje aukštu vyrišku balsu – sopraninu – dainuojantis Viktoras Gerasimovas. Ne vieną klausytoją nustebins jo atliekama anglų baroko genijaus Henry’o Purcello arija „Saldesnis už rožes mylimosios bučinys“ („Sweeter than roses“).

Meilės lyrika nuo baroko iki šių dienų

7 MD
Apie ką dažniausiai dainuojama operose? Žinoma, apie meilę! Tuo nesunkiai įsitikinsite apsilankę operų arijų koncerte „Skirtingi operos veidai“ kovo 20 d. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Kamerinėje salėje.

Mariam Azizbekova

In Memoriam
Mariam Azizbekova (1919–2012)
Marietta Akimovna, Jūs išėjote jau prasidėjus pavasariui, lyg įsitikinusi, kad apsaugojote mus, pasiliekančius, nuo ypač žvarbių šalnų.

Gyvas instrumentas man yra svarbiausias

Kristina Logvinovienė
Julius Andrejevas. R.Danisevičiaus nuotr. iš MILC archyvo
Julius Andrejevas – kompozitorius, pianistas ir pedagogas. Sukūrė daug įvairių žanrų ir tematikos kūrinių. Tai instrumentiniai ir vokaliniai opusai, muzika vaikams, spektakliams bei kinui. Julius Andrejevas, kuriam šiemet sukako 70 metų, dalijasi mintimis apie jaunosios kartos muzikinį ugdymą, pasakoja apie novatoriškumo paieškas muzikoje, svarsto, ką reiškia vadovauti svarbioms kultūros institucijoms.

Vienas nakties fone

Živilė Ramoškaitė
Egidijus Buožis. Vytauto Suslavičiaus nuotr.
Nauja džiazo pianisto ir kompozitoriaus Egidijaus Buožio kompaktinė plokštelė pavadinta „One“ („Vienas“). Tad vos paėmus ją į rankas aišku, kad čia įrašytą muziką E. Buožis atlieka vienas – jis ir atlikėjas, ir kompozitorius.

Aistros kūrybai pašaukta

Vytautė Markeliūnienė
Ingrida Armonaitė. M.Raškovskio nuotr.
Pasklaidžius koncertinių sezonų tvarkaraščius, įsigilinus į žanrinę ar stilistinę programų sandarą, solistų paliekamus kūrybos pėdsakus, kyla visokių minčių ir lūkesčių. Kaip norėtųsi, kad visada būtų ir išliktų bent keletas muzikos atlikėjų, kurie (tegu šiandien gal įvardijami kaip „baltos varnos“) nepasiduotų primetamiems pragmatiškos vadybos dėsniams ir eitų pasirinktu nelengvu, bet kūrybiškai ir juos, ir publiką inspiruojančiu keliu. Kuriems parengta koncerto programa vis dar būtų siekiamybė brandinti savąjį pasaulėvaizdį, o ne noras įtikti margos publikos skoniui. Kuriems sąžinė būtų ne tik gyvenimo, bet ir kūrybos sferą apimanti vertybė. Kuriems vertybinis principas būtų svarbesnis už patogią ir visiems priimtiną laikyseną. Be abejonių, toks kelias nelengvas, tačiau jis lemia realizuoto kūrybinio gyvenimo tikrumą, nedidelį ištikimų bendraminčių būrį, sąžiningai surašytą meninės istorinės patirties puslapį.

Ar atgaivinsime tradiciją?

Beata Baublinskienė
Inesa Linaburgytė (Aldona) operoje „Lietuviai“. 2009 m. Nuotrauka iš LNOBT archyvo
Vasario 15-ąją Nacionaliniame operos ir baleto teatre nuskambėjo Amilcare’s Ponchielli opera „Lietuviai“ pagal Adomo Mickevičiaus poemą „Konradas Valenrodas“. Koncertinį operos atlikimą teatras dedikavo Vasario 16-ajai – Valstybės dienai.

Violeta Urmana vėl Vilniuje

7 MD
Violeta Urmana
Garsi operos primadona Violeta Urmana netrukus atvyksta į Vilnių – kovo 17 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ji dalyvaus atliekant didingąjį Giuseppe’s Verdi „Requiem“. Violetos Urmanos partneriai bus gruzinų kilmės mecosopranas Anita Rachvelishvili bei italų dainininkai – tenoras Alfredo Nigro ir bosas Riccardo Zanellato. Diriguos Robertas Šervenikas.

Pilnatvės valandos

Edmundas Gedgaudas
Rimas Geniušas (1920 08 28 – 2012 02 01)
Rimas Geniušas gimė Petrapilyje, Juozo Geniušo ir Stasės Blaževičiūtės-Geniušienės šeimoje. 1921 m. šeima įsikūrė Kėdainiuose, kur tėvas mokytojavo gimnazijoje ir Lietuvos mokytojų seminarijoje. Jo būta talentingo jaunimo ugdytojo, istorijos vadovėlių autoriaus. Teatro ir literatūros trauką rodo dar Petrapilyje rašyti „Scenos vaizdeliai vaikų teatrui“, o ir vėliau parašė vienaip ar kitaip su netiesmuku ugdymu, scena, aktoriškumu susijusių darbų.

Nevaržoma tėkmė

Živilė Ramoškaitė
Asta Krikščiūnaitė. D.Matvejevo nuotr.
2011 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Asta Krikščiūnaitė – pačiame kūrybinių jėgų žydėjime. Kad ir ką ji dainuotų – nuo pirmos kuklios lietuviškos operos „Birutė“ iki sudėtingiausių šiuolaikinių opusų, klasikos šedevrų, įvairių epochų dainų ir kitos vokalinės muzikos – jos atlikimas įsimena, palieka gilų pėdsaką, iš tiesų jaudina. Rašau šiuos žodžius gerai prisimindama jos su orkestru atliktas Richardo Strausso dainas, Onutės Narbutaitės „Skiautinį mano miestui“, ryškias kamerines programas su pianiste Audrone Kisieliūte...

Vasario 16-osios išvakarėse – operos „Lietuviai“ premjera LNOBT

7 MD
Inesa Linaburgytė operoje „Lietuviai“
Nacionalinis operos ir baleto teatras siūlo Valstybės atkūrimo dieną minėti drauge. Šventės išvakarėse, vasario 15-ąją, įvyks Amilcare’s Ponchielli operos „Lietuviai“ koncertinė premjera teatro scenoje.

„Bohemiečiai“ prikels nuodėmingos Manon istoriją

7 MD
Gintaras Rinkevičius, Asmik Grigorian, Vaidas Vyšniauskas, Dalia Ibelhauptaitė
„Bohemiečiai“ ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras balandžio 3–7 d. pakvies į savo 8-ąją premjerą – dar niekada Lietuvoje nestatytą Giacomo Puccini operą „Manon Lesko“.

Lietuvos muzikų rėmimo fondui – 20

7 MD
Liucija Stulgienė su Benediktu Juodka, Genovaite ir Justinu Marcinkevičiais. Nuotrauka iš LMRF archyvo
Pradžioje susibūrė vienminčių būrelis, 1991 m. liepos 2 d. susirinkęs į pirmąjį posėdį ir apsvarstęs Fondo įkūrimo galimybes, o dar po pusmečio, 1992 m. sausio 30 d., buvo oficialiai įregistruotas Lietuvos muzikų rėmimo fondas, kurio statutas skelbia, kad tai „visuomeninė, laisvanoriška, labdaros pagrindu veikianti organizacija, telkianti lėšas ir teikianti materialinę, organizacinę bei moralinę pagalbą visų kartų muzikams, visuomenės iniciatyvoms, skatinančioms muzikų kūrybinę veiklą, muzikos propagavimą“.

Puslapiai: |1|2|3|4|5|...|10|...|15|...|20|...|25|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai