Apgaulingasis lateksas ir išvalanti tapyba

Aurora Reinhard. „Brangenybės" (autoportretas). 2008 m. (trys iliustracijos) Kol kažkas naršo VEKS'o popieriukus ieškodami savo išsiplautų pinigų, atsidarė jau trys puikios meninės kokybės „Kultūros sostinės" paremtos parodos. Turiu galvoje Pirosmani, „Bendrąjį kodą" ŠMC ir „Artscape" suomiškąją dalį galerijoje „Vartai". Plačiau >>

Laisvės spalvos - spalvos laisvė

Moshe Rozenthalis. „Adomas ir Ieva". 1990 m. (dvi reprodukcijos) Vilniaus rotušėje eksponuojama dailininko Moshe's Rozenthalio retrospektyvinė tapybos paroda skambiu pavadinimu „Laisvės spalvos". Plačiau >>

Deja (arba laimei), taip maloniai nepatogu

Kęstutis Šapoka. „Nuo sutemų iki aušros” (kūrinio fragmentas). 2008 m. Plačiau >>

Vilniaus tapyba - bendrabūvio ar atradimų džiaugsmas?

Robert Bliuj. „Mergina su granato vaisiumi”. 2008 m. „Arkos" galerijoje gruodžio 30 d., prieš prasidedant Vilniaus - kultūros sostinės renginių maratonui, Lietuvos dailininkų sąjungos tapybos sekcija atidarė savo metinę apžvalginę parodą „Vilniaus tapyba 2008". Plačiau >>

„Vartų" televizija, jūsų dėmesiui

Kristina Šepetytė. Piešinių dienoraštis. 2008 m. Ši paroda, dar jos nemačius, skambėjo nepretenzingai, todėl ir požiūris į ją turėtų išlikti panašus. Plačiau >>

Šventasis teatras

Adomas Jacovskis. Be pavadinimo. 1995 m. Dar praėjusiais metais, gruodžio mėnesio pradžioje, vartydamas naują (ir turbūt pirmą) knygą, pristatančią Adomo Jacovskio kūrybą (scenografija, tapyba, skulptūra), o ir sužinojęs, kad metų sandūroje „Lietuvos aido” galerijoje vyks šio menininko tapybos darbų paroda, pajutau iš vidaus kylantį kažkokį nerimą ir susirūpinimą. Plačiau >>

Įspūdžiai, vos telpantys į paveikslo rėmus

Niko Pirosmani. „Moteris su bokalu alaus” Nuotrauka iš LDM archyvo Atvežant žvaigždes, kaip visada, neišvengiama skambių pareiškimų, pavyzdžiui, kad genijai, būdami gyvi, nepripažįstami, kankinasi skurde. Nesunku įsivaizduoti, kaip nepripažinti „genijai” atsidūsta. Net žemelė kilsteli nuo atodūsių gausos. Plačiau >>

Realybė ir fantazija

Adomas Jacovskis. „Gurkšnis vandens geltoname fone". 1998-1999 m. Sunku spėti ar prognozuoti ateitį. Ypač nebūnant kokiu nors pranašu, orakulu ar sibile. Ar bent jau menininku. Pastarieji, menų ir pranašų globėjo dievo Apolono įkvėpti, kartais gali ką nors kaip nors, tegul ir miglotais pavidalais pareikšti apie būsimybę. O ką tie dailėtyros, dailės istorijos, kritikos mokslus krimtę žmonės gali pasakyti? Plačiau >>

Aistringa kančia

Santa Lingevičiūtė. Fragmentas iš videodarbo „Ir nebus mirties karalijos". 2008 m. (Galerijoje – dvi nuotraukos) Žodį „pasijos" kadaise į savo žodyną įsidėjau susipažinusi su Gianlorenzo Bernini skulptūra „Šventosios Teresės ekstazė", kur pavaizduota ribinė atsidavimo tikėjimui patirtis. Joje tiek pat erotikos, kiek ir mirties. Plačiau >>

Galbūt galima ir kitaip...

Plačiau >>

Apie keliones laiku, kartojimą ir istoriją

Bendras ekspozicijos vaizdas A. Anglickaitės nuotraukos. (Keturių nuotraukų albumas) Plačiau >>

Mes ateinam į Rygą

Darius Žiūra. Fragmentas iš videodarbo „Kolekcija". 2003 m. L. Anieliaus nuotr. Lietingą penktadienio vakarą Rygos arsenale buvo atidaryta Ramintos Jurėnaitės kuruota paroda „Vilniaus meno scena po 2000-ųjų". Pusdienį sukus ratus po Rygos senamiestį ir su nekantrumu laukus atidarymo, mintyse skambėjo girdėta entuziastinga kalba apie parodos svarbumą, reikšmę Lietuvos meninei scenai. Vaizduotėje regėjau mažesnį bei „lietuviškesnį" „Documentos", Venecijos bienalės modelį. Žodinė anotacija žadėjo kokybę, svarbiausius pastarojo dešimtmečio autorius bei darbus. Plačiau >>

Deginantis gyvenimo artumas

Elvyra Kairiūkštytė. Piešiniai. Bendras ekspozicijos vaizdas Autorės nuotr. 2008 11 14 - 2008 12 14 Kauno paveikslų galerijoje vyko vienos geriausių XX a. pab. - XXI a. pr. dailininkių grafikės Elvyros Kairiūkštytės estampų ir piešinių paroda. Tai ketvirtoji paroda iš ciklo „Deginantis gyvenimo artumas". Plačiau >>

Medžių polifonija kosmiškose erdvėse

Tatjana Diščenko. „Renesanso fantazijos". 2007 m. Kažkodėl paskutinio laikotarpio moterų grafika dažnai asocijuojasi su įvairaus plauko nusivylimais, meilėmis, aukštakulniais (kuriais galbūt mindomi vyrai), lūpų dažais, mėnesinių skausmais, moteriška higiena ir kitais intymiais dalykais (Birutės Zokaitytės, Laisvydės Šalčiūtės, Eglės Kuckaitės kūryba). Žodžiu, atsiduoda asmeniniais, dažniausiai mažais ir problematiškais moters pasauliais. Taip nejučiom pasijauti lyg nelegaliai patekęs į šampūnu ir kūnais kvepiančią, išrasojusią dailininkių vonią. Plačiau >>

Skulptoriaus Léono Indenbaumo epopėja Paryžiuje

Léon Indenbaum. „Fujitos portretas" (bronza, 1915) Plačiau >>

Nenuobodi jubiliejinė paroda

Ieva Gudmonaitė. „Senelio portretas". 2008 m. (Mokytojas - Jonas Vaitekūnas) (2 reprodukcijų albumas) Šiemet Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla švenčia 50 metų veiklos jubiliejų. Ta proga 2008 m. pavasarį Vlado Vildžiūno galerijoje buvo surengta mokyklos suaugusiųjų skyriaus mokinių tapybos paroda. Siekiant apžvelgti VJVDM raidą, dabarties situaciją, gruodžio 3 d. „Arkos" galerijoje atidaryta retrospektyvinė tapybos paroda. Plačiau >>

Ir tada atėjo Džonis

Bendras ekspozicijos vaizdas Nuotrauka iš „Tulips & Roses" galerijos archyvo Plačiau >>

Metafizikos beieškant

Lida Abdul. „Ką mes matėm atsibusdami". 2006 m. Nuotraukos iš ŠMC archyvo (2 nuotraukų albumas) Šios parodos paantraštė, regis, skelbė kiek nuobodžią pradžią: „koncentruojamasi į kalbos, geografijos, vietos ir erdvės temas (įskaitant ir reikšmės vietą bei erdvę [...] specifiniuose FRAC Grand Est regionuose". Plačiau >>

Kazio Venclovo skulptūrinis objektas „Kilimėlis"

Kazys Venclovas. „Kilimėlis". 2008 m. Autorės nuotr. Dailės galerija „Dalia" nuo 2008 m. puoselėjo idėją ir vykdė meninį projektą „Horizontai". Plačiau >>

Ko galime pasimokyti iš Vytauto Kalinausko kūrybos?

„Dama su šermuonėliu ir ilgų distancijų bėgikai". 1975 m. Straipsnio autoriaus reprodukcija Suprantu, kad toks parodos recenzijos pavadinimas skamba šiek tiek mokykliškai. Net ir turėdamas omenyje Bažnyčios autoritetų tezes apie vaizduojamąją dailę kaip raštą beraščiams, gražias, bet utopiškas ir sunkiai įgyvendinamas švietėjų idėjas, galų gale - Arnoldo Hauserio mintis apie tiesiogines meninės kūrybos ir empiriškai suvokiamos tikrovės sąsajas, pats abejoju didaktine meno (ypač modernaus bei postmodernaus - sakyčiau, kad V. Kalinausko kūryba, kaip pirmuoju atveju liudytų kartono raižiniai, antruoju - „auksinės" iliustracijos, temperos ir asambliažai, viena koja rėmėsi į modernizmą, kita jau stipriai trypė postmodernizmo dirvonus) funkcija. Plačiau >>