Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Dailė

Apie sportą ir kultūrą, bet ne fondus

Monika Krikštopaitytė
Benigna Kasparavičiūtė. „Pergalės nuojauta“. 2009 m.
Žiūrėdama Jūsų darbus visuomet susimąstau apie destrukciją, kaip jėgą, kurią galimą panaudoti ne tik kaip paskatą išreikšti save, pasisakymo formą, bet ir kaip žaibolaidį, kurio padedamas žiūrovas gali patirti katarsį. Tai sakydama, žinoma, labiausiai galvoju apie ciklą „Tėvynė“, kur siaučia giltinės ir zuikelius baudžia anoniminės rankos. Tai mano interpretacija, o koks Jūsų santykis su destrukcija kuriant, žiūrint į jos turinčius kūrinius?

Galvoje saulė, širdyje audra

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Solomonas Teitelbaumas. „Autoportretas su gyvybės ir mirties simboliais. Juoda ir balta“. 2008 m.
Žodžius, kuriais pavadinau šį tekstą, kažkada Prancūzijos literatūros veikėjas Teofilis Gautier skyrė Eugene'ui Delacroix. Vėliau juos, kalbėdamas apie Vincentą Van Goghą, prisiminė meno kritikas Julius Meier-Graefe. Viliuosi, mano didieji kolegos neįsižeis, jei tais pačiais žodžiais išdrįsiu apibūdinti Solomoną Teitelbaumą ir jo tapybą.

Laimingos pabaigos

Kęstutis Šapoka
Aistė Kirvelytė. Iš ciklo „Moters istorija“. 2009 m.

Nauja skulptūra Europos parke

7MD informacija
Magdalena Abakanowicz
Balandžio 29 d. Europos parke įvyko vienos garsiausių šiuolaikinio meno kūrėjų Magdalenos Abakanowicz naujos skulptūros „Burtininkas“ („Conjuror“) atidarymas. Šis naujas kūrinys sukurtas specialiai Lietuvos tūkstantmečio ir „Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009“ proga. Atidarymo šventėje dalyvavo ir pati skulptūros autorė.

Proveržis nepastebėtas

Danutė Gambickaitė
Jonas Aleksiejus. „Tas-pats". 2009 m.

Didvyriai ir jų dezinfekcija

Monika Krikštopaitytė
Cooltūristė apžiūri Aistės Kirvelytės „Moters istoriją“. 2009 m. A. Kasilovskos nuotr.
Yra daug gerų naujienų ir vos kelios blogos. Pirmoji gera naujiena, kad Kęstutis Šapoka susidėjo su tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga ir ėmėsi kuratoriauti. Gerai ir įdomiems, ŠMC „Emisijos“ standartų neatitinkantiems menininkams (nors kai kurie įpaišomi ir ten, ir čia, kaip Dainius Liškevičius), gerai ir žiūrovams, kurie gali pamatyti tuos įdomius menininkus, ir pačiam Šapokai gerai, nes jis akivaizdžiai turi ne tik poziciją šiuolaikinio meno atžvilgiu, bet ir visus reikalingus duomenis ją išreikšti. Todėl ir atsirado „Mūsų laikų herojų“ paroda, siūlanti permąstyti didvyrio supratimą. Mažutė bloga naujiena (kokia čia naujiena, žinoma), kad net iš marginalumo pozicijų kaip alternatyva formuotoje parodoje moterų menininkių vos dvi, o vyrų - trylika. Taip jau „atsitinka“ ir laikas tai pastebėti, nes rinktis tikrai yra iš ko.

Kad vienaragis padėtų galvą ant kelių

7 MD
Laura Garbštienė. Iš ciklo „Ką aš turėčiau daryti, kad vienaragis ateitų ir padėtų galvą man ant kelių?“. 2006 m.
Balandžio 27 d. galerijoje „Akademija“ atidaroma paroda. Jos kuratorė Kornelija Česonytė kalbina autorę.

Sukeisti peizažai

Danutė Gambickaitė
Aistė Valiūtė ir Daumantas Plechavičius. „Difūzija“. 2009 m.
Keistas man pasirodė šios parodos pavadinimas. Tik jį perskaičius galvoje ėmė suktis Fluxus, luxus, flack, lack ir pan. Gal autoriai suklydo ir vietoj „Flick and flack“ (angl. pliaukštelti ir reklamuoti) parašė „Flic en Flac“? Ar čia koks nors žodžių žaismas, „dadaistinė“ deformacija? Vėliau nustembu, kad vis dėlto tai ne fonetinė manipuliacija, o regiono, vietovės, esančios Mauricijaus saloje, pavadinimas ir jis didžiam mano nusivylimui kilo ne iš kokių nors dadaistinių intencijų, o iš danų kalbos frazės - „Fried Landt Flaak“ (laisva ir derlinga žemė).

Bažnyčios drabužio kvapas

Monika Krikštopaitytė
Anja Westerfölke. J. Anieliaus nuotr.
Menininkė iš Linco kartą vaikštinėjo po Vilniaus kalvas ir aptiko įkalintą bažnyčią. Šalia trupančio jos fasado stovi kalėjimo apsaugos bokštelis. Tai pasirodė beesanti vizitiečių vienuolijos bažnyčia. Ir žodis „aplankymas“ čia pat išsiskleidė it vėduoklė. Mergelė Marija, sužinojusi, kad gimdys Dievo sūnų, aplankė šv. Elžbietą, vizitietės lankė vargstančias moteris, artimieji lankė kalinius, dabar mes lankome bažnyčią, kuri yra ne tik bažnyčia, bet ir daugybės laike susipynusių istorijų saugotoja.

Studentų meno dienos

7MD informacija
M. Šaknytė, A. Vaškevičiūtė, R. Butkutė, V. Pukevičius, E. Tarasevičiūtė. „Begalybė“. 2007 m. SMD
Vilniaus dailės akademijos studentų atstovybė pristato projektą Studentų meno dienos (SMD), kurių metu miesto gyventojai ir svečiai galės susipažinti ir su Vilniaus dailės akademija ir joje studijuojančiais įvairių sričių kūrėjais bei jaunaisiais muzikais iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos. Šių metų Studentų meno dienų tema - „Jauno meno invazija“.

Embrionai kosmose

Monika Krikštopaitytė
Petras Rutė. Be pavadinimo. 1998 m.
Savamokslis tapytojas, pelnęs meno kūrėjo vardą, Petras Rutė mano, kad tai yra jo paskutinė paroda, todėl stengėsi parodyti viską. Nieko keisto, kad po daug metų kūrybinio darbo yra ką parodyti: universiteto koridorių ir fojė sienos tiesiogine žodžio prasme padengtos drobėmis, kartais net dviem eilėmis, o sporto salės balkone net atskirai sudėliota ir ant stalų, ir be jokių tarpų. Matyt, buvo nuoširdus troškimas pateikti bendrą vaizdą.

Kūrinai iš kitos kultūros sostinės

Kęstutis Šapoka
Astrid Esslinger. „Aš nenoriu darban, nes pirmenybę teikiu miegui“. J. Anieliaus nuotrauka
Būti kultūros sostine reiškia pervirškinti daugybę renginių ir visokių proginių parodų, kurių galbūt šiaip niekada ir neišvystume. „Arkos“ galerijoje eksponuojama nemaža Linco menininkų kūrybos paroda priskirtina prie tokių proginių parodų ir nedrįstu vienareikšmiškai pasakyti, ar ji labiau reikšminga kaip bendradarbiavimo faktas, ar yra ir svarbus meninis įvykis. Sunku adekvačiai įvertinti bendrą šios parodos ir atskirų menininkų lygį nežinant konteksto. Reikia kliautis nuojauta, nes informacijos apie šiuos dailininkus taip pat negausu.

Gal aš per daug klausinėju?

Monika Krikštopaitytė
Žilvinas Landzbergas. Instaliacijos „Sniego eksportas“ fragmentas. 2009 m.
Vienoje iš salių pasijuntu taip, lyg būčiau nutukusio namo psichoterapeutė, kuri turi išklausyti ilgą monologą apie jo identiteto krizę. „Ar aš namas? O gal aš meno kūrinys? Ar menas gali būti nutukęs? Ar visi nutukę žmonės yra menas? Gal aš per daug klausinėju?“ - dūzgia namelis, panašus į rubuilį animacijos personažą, įsitaisęs didžiuliame parodiniame angare (videofilmas „Ar aš esu namas?“ 2005m.).

Jei gali netapyti - netapyk

Kęstutis Šapoka
Eglė Ridikaitė. „Kilimėlio portretas iš priekio“. 2008 m

Ieškant kūrybinių alternatyvų

Aušrinė Jurgelionytė
Projekto „Mokslo laikrodis“ vizualizacija
Trys jauni menininkai - Robertas Gritėnas, Gytis Jankauskas ir Rokas Puzinas - jau ne naujokai meno ir architektūros pasaulyje. Visi jie - Vilniaus dailės akademijos absolventai, savo darbais ir mintimis, pasiūlymais, kaip jas realizuoti, aktyviai dalyvaujantys sostinės gyvenime. Vienas naujausių jų laimėjimų - tai galimybė kurti kitokį studentų miestelio Saulėtekio alėjoje veidą.

Socialiniai nūdienos altoriai

7MD informacija
„Racionalaus proto altorius“

Realybė ir fikcija

Vidas Poškus
Agnė Juškaitė. „Kalvarijos. Prekystalis“. 2009 m.
Nežinau kas - pavasario lygiadienis ar eilinis asteroido pasirodymas netoli Žemės orbitos lėmė tai, kad Totorių gatvėje įsikūrę menininkai (paprastai vadinami tiesiog „totoriais“ - nors su šia etnine grupe ir neturi nieko bendro) kovo viduryje surengė parodą pavadinimu „Sudrumsta tikrovė“.

Markas Mäetammas ir Stepheno Kingo „Švytėjimas“

Danutė Gambickaitė
Kaido Ole. „Klausimai I-IV“. 2009 m
Ar Markas Mäetammas skaitė Stepheno Kingo „Švytėjimą“? O gal šis menininkas prisižiūrėjo Stanley Kubricko ekranizuotos „Švytėjimo“ versijos? Klausimai detektyvo gal ir neverti, bet intriguojantys, iškilę man (galbūt ir kitiems) žvelgiant į kūrinius, kuriuose isteriškai trykšta kraujo fontanai iš Mäetammo kuriamo pseudoautobiografinio personažo žmonos ir vaikų kūnų. Atsakymas aiškus kaip dvi kapeikos - tikriausiai taip. „Švytėjimą“ ar bent jau jo ekranizaciją dailininkas turėjo regėti... Norint tuo įsitikinti, verta užmesti akį į jo vaizduojamas istorijas.

Lieti, nardinti, vietinti

Aušra Trakšelytė
Rainer Splitt. Instaliacija. 2009 m.
Analizuodama Pamėnkalnio galerijoje pristatomus vokiečių tapytojo Rainerio Splitto kūrinius, vadovaujuosi paties autoriaus pateiktais raktažodžiais, t.y. - lieti, nardinti, vietinti.

Tinklo aidas

Erika Grigoravičienė
Saul Steinberg. „Be pavadinimo“. 1964 m. Iš W.J.T. Mitchello knygos „Vaizdo teorija“ (1994)

Puslapiai: |1|...|6|...|11|...|16|...|21|22|23|24|25|26|27|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai