Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Dailė

Kūne slypinčios mintys

Živilė Janulevičiūtė
Monika Furmanavičiūtė. „Kavinukas“. 2008 m.
Monikos Furmanavičiūtės figūrinė tapyba traukia akį estetišku grotesku, kvepiančiu feministinėmis temomis. Paveikslai patys prabyla apie amžinas moteriškumo problemas šiuolaikinėje visuomenėje.

Trys tapytojai ir viena grafikė

Vidas Poškus
Marius Mindaugas Danys. „Proskyna“. 2009 m.

Žvelgiant iš šalies

Agnė Narušytė
M. Drėmaitės nuotr.
Taline buvau taip seniai, kad teko jį vėl iš naujo susikonstruoti. (Re)konstravimo procesas prasidėjo dar Vilniuje, kai Šiuolaikinio meno centre apžiūrinėdama Baltijos meno trienalės parodą „Miesto istorijos“ susidūriau su auksiniu Alioša.

Išgrynintas poveikis

Danutė Gambickaitė
Hans Op de Beeck. Kadras iš videofilmo „O dabar - visi kartu“. 2005 m.
Kad ši kartą galerijoje „Vartai“ karaliaus išimtinai videoprojekcijos, galima suprasti vos tik pravėrus duris.

Paminklai nužudytiesiems

Erika Grigoravičienė
Kęstutis Grigaliūnas. „754 veidai“. 2009 m. Fragmentas
Kęstučio Grigaliūno parodą „Apie Meilę“ sudaro „130 biografijų, 27 portretai, 104 pirštų atspaudai, 754 veidai“ - žmonių, nužudytų Vilniuje 1944-1947 m. ir užkastų Tuskulėnų masinėje kapavietėje, taip pat sovietmečiu išleisto Cicerono veikalo „Tuskulo pašnekesiai“ rusų kalba turinys (pieštuku lietuviškai užrašyti skyrių pavadinimai: „Apie drąsą mirties akivaizdoje“, „Apie skausmo pergalėjimą“, „Apie užuojautą skausme arba nelaimėje“, „Apie aistras“, „Apie savaiminę dorybę“), Severino Vaitiekaus monografijos „Tuskulėnai: genocido aukos ir budeliai“ (2002) įžangos puslapis bei trumpas (Laisvydės Šalčiūtės) tekstas apie meilės Tėvynei sąlygą - meilę artimam.

Anatomijos teatras

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Marloeke van der Vlugt instaliacija „Series Patchmaker No. 1, Marloeke, 1971“
Neseniai skaityti tekstai apie kūno fenomenologiją bei transhumanizmą pakurstė viltį atrasti kažką įdomaus tarptautinio jaunųjų menininkų festivalio parodoje naujoje galerijoje „Titanikas“, įsikūrusioje Vilniaus dailės akademijos pastate.

Meno ir Bažnyčios pažinimo erdvė

Irena Vaišvilaitė
Ekspozicijos fragmentai. P. Zaleskio nuotrauka
Kai pasimirš triukšmas dėl „Vilniaus - Europos kultūros sostinės“ programos peripetijų ir ginčai dėl Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio šventimo, ko gero, paaiškės, kad Lietuvos kultūros raidoje 2009 metai vis dėlto buvo išskirtiniai ir negreitai kokie kiti metai jiems prilygs.

Socialinis audinys ir ryšių estetika

Laima Kreivytė
Eglės Gandos Bogdanienės kambarys (projektas „Prieglobstis“ Kauno paveikslų galerijoje)
„Svarbiau šiandien užmegzti ryšius su kaimynais, nei laukti šviesesnio rytojaus.” Nicolas Bourriaud

Sek technologijas

Eglė Rindzevičiūtė
Max Bill ir Ernst Moeckl. Virtuvės laikrodis su laikmačiu. Vakarų Vokietija, 1956-1957 m. Pagaminta kompanijoje „Gebrüder Junghans AG“, Šrambergas. © V&A Images
Pastarąją dekadą šaltojo karo tema tampa vis aktualesnė akademiniuose tyrimuose. Solidūs universitetai išskiria šaltojo karo studijas kaip specialią diplomatinę, ekonominę, kultūrinę ir socialinę šiuolaikinės istorijos tyrimų sritį. Nuo 1990-ųjų Harvardo universitetas vykdo šaltojo karo istorijos projektą, kuris siekia ne tik mobilizuoti tyrimus, bet ir fiksuoti to laikotarpio liudininkų prisiminimus. Beveik dvi dekadas tęsiamas ir tarptautinės šaltojo karo istorijos projektas garsiajame Woodrow Wilsono institute Vašingtone. Šaltojo karo tema domina ir Europos tyrinėtojus. Pavyzdžiui, šių metų spalio mėnesį Helsinkio universitete vykusi konferencija „Permąstant šaltojo karo interakcijas“ („Cold War Interactions Reconsidered“) sukėlė beprecedentinį susidomėjimą.

Gulbių valgymas

Paulina Pukytė
Nikolajus Oleinikovas. „Monumentas. Internacionalas“. 2009 m.
X Baltijos trienalės kuratoriai Ann Demeester ir Kęstutis Kuizinas sugalvojo puikią parodą - kvietė menininkus „pakeliauti krėsle“, įsivaizduoti Vilnių jame nebuvus, išrasti fiktyvų Vilnių.

Nostalgiją keičiant į diskusiją

Monika Krikštopaitytė
Gedimino pr. 27 Juozo Anieliaus nuotrauka
Su Ūla Tornau, viena iš X Baltijos trienalės „Miesto istorijos“ dalies „Vilnius Coop: trūkiai, fikcijos ir praktikos“ projekto kuratore, kalbasi Monika Krikštopaitytė

Judrios linijos ir nuogos kolonos

Danutė Gambickaitė
Carola Bark. Instaliacijos fragmentas
Carola Bark - minimalistė, geometrinio meno atstovė, kilusi iš Berlyno. Lietuvoje, kaip ir Raineris Splittas, atsirado Ramintos Jurėnaitės ir Geothe's instituto dėka.

Nepavojingi sukrėtimai

Kristina Stančienė
Linas Liandzbergis. „Pradingti“. 2009 m.
Paroda „Turbulencija - trys požiūriai“ žada bent keletą įdomių dalykų, skiriančių ją nuo eilinio įvairių lietuvių autorių tapybos pristatymo.

Tapybos realybės šou

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Kristina Kurilionok. „Paprastas stebuklas“. 2009 m.
Realybės šou yra nemokama populiariosios kultūros dovana vujeristų masėms ir labai matoma erdvė, iš kurios išėję šou dalyviai tikisi ir toliau būti matomi. Šis reiškinys, pastarąjį dešimtmetį neatsiejama ir neišvengiama mūsų kasdienybės dalis ir greičiausias išgarsėjimo būdas, savotiškai atsispindi Pamėnkalnio galerijoje vykusiame „Jaunojo tapytojo prizo '09“ konkurse.

Žydinčios valandos

Nijolė Žilinskienė
Danutė Kvietkevičiūtė. „Budynė“. 1987 m. Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus
„Žydinčios valandos“ - tai pirmoji Danutės Kvietkevičiūtės individuali retrospektyvinė paroda, kurioje surinkti beveik visi keturių dešimtmečių kantraus ir mėgstamo darbo vaisiai.

Odisėjos į praeitį

Monika Krikštopaitytė
Giovanni Pintori. Olivetti „Lexikon“. Italija, 1953 m. Spalvotas ofsetas. Pagaminta kompanijoje „Olivetti SpA“, Ivrea. © V&A Images
Norėčiau pasiskolinti vieno iš parodos kuratorių Davido Crowley (dirbusio prie projekto su Jane Pavitt) žaismingumą kartu su rimtumu, matytus atidarymo metu spaudos konferencijoje nagrinėjant tokio prieštaringo laikotarpio kaip šaltojo karo metai modernizmą mene ir dizaine. Tai, ką supaprastindama pavadinau žaismingumu, iškart krito į akis lietuviškame kontekste. Neasmeniška įdomių nekategoriškų minčių paieška nebijant suklysti, permąstant faktus ir nuolat pasirengus nustebti. Kalbėtojo pozicija pirmiausia priklauso nuo mentaliteto.

Juodosios skylės Kablyje

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Georges Rousse. Instaliacijos fragmentas. 2009 m
Įžūliai užbėgdama už akių sakau, kad Georges'o Rousse'o instaliacijos yra puikios ir vertos pamatyti. Tokio kalibro menininkai Lietuvoje pasirodo retai, tad dar kartą ačiū šiaip jau pabodusiai programai „Vilnius - Europos kultūros sostinė“. Kiek liūdna ant kiekvieno pavykusio renginio matyti tą žalią kaip salota korį (VEKS'o logotipą). Vaidenasi, kad pasibaigus kultūros sostinės statuso galiojimui, kartu su žaliuoju koriu išnyks ir renginių vajus. Nes skambus šalies statusas padėjo prisivilioti ne vieną menininką.

Kalvos, veidai ir statulėlės

Katerina Baravykaitė
Rytis Jakimavičius. Fragmentas iš „Pri(si)minimų“ parodos. 2006-2009 m. Autorės nuotr.
Tamsus ruduo - itin tinkamas metas prisiminti senas istorijas. Daugiau laiko tenka praleisti namuose, tarp daiktų ir atsiminimų. Artėjant Vėlinėms, vis dažniau prisimenami tik nuotraukose dar gyvenantys kažkuo į mus panašūs veidai. Link jų mus veda ir keramiko Ryto Jakimavičiaus paroda, kurią gal teisingiau būtų vadinti instaliacija, mat rodomi darbai veikia išvien. Šioji sudaryta iš trijų dalių: lietuviškos istorijos, peizažo istorijos ir kambarinės istorijos.

Kristalinės glazūros poetika

Antanas Dundzila
Kęstutis Mikėnas. „Urna su dangteliu“. 2008 m.
Kristaline glazūra dengiamoje dailiosios keramikos srityje beveik priešingose šios planetos dalyse darbuojasi du lietuviai, Kęstutis Mikėnas Amerikoje, Kalifornijoje, ir Algimantas Patamsis Lietuvoje.

Sirupas ar rūgštis?

Kęstutis Šapoka
Kadras iš filmo „Garso takelis“. 2009 m.

Puslapiai: |1|...|6|...|11|...|16|...|18|19|20|21|22|...|27|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai