Manifestacija ir tikrovė

Jonas Aleksiejus. Be pavadinimo. 2010 m. Plačiau >>

Kintančios sąvokos

Vaizdas iš Atvirų studijų projekto (Konstantinas Gaitanži) Plačiau >>

Daiktavardiška tapyba

Romualdas Kunca. „Darbas“. 1967 m. Yra daugybė būdų žiūrėti į paveikslus. Lingvistikos mokslų paveiktas struktūralizmas ragina vaizdus analizuoti kaip kalbą. Poststruktūralizmas siūlo juos dekonstruoti – tai reiškia ne sukapoti kirviu ar nušauti, bet atskleisti tekste slypinčius prieštaravimus ir daugiaprasmiškumą. Plačiau >>

Truputis materialumo

Aurimas Akšys. Personalinės galerijos a4 eksponatas Kaip teigiama oficialiame pranešime: „LTMKS įkurta 1998 m. ir vienija apie 70 šiuolaikinio meno kūrėjų, tačiau visuomet buvo „virtuali“ (be patalpų) organizacija. Nuo 2010 m. balandžio ji įsikūrė Gedimino pr. 27 esančio pastato 4 aukšte.“ Plačiau >>

Tykanti juoduma

Harijs Brants. „Senelis“ Banalu net sakyti, kad Harijo Branto piešiniai (anglis, popierius) yra sudaryti iš dviejų pradų: juodumos ir baltumos. Plačiau >>

Viskas čia įtartina

Linas Jusionis. „Cherry, Harry & Rocquet“. 2008 m. Lino Jusionio darbai iš pirmo žvilgsnio pateikia labai mažai informacijos. Plačiau >>

Šviesos žaismas

Kristė Vasiliauskaitė. „Augimas“. 2009 m. Tai pirmoji autorinė jaunos dailininkės Kristės Vasiliauskaitės tekstilės paroda. Joje rodomi 32 per penkerius metus sukurti darbai. Plačiau >>

Kilpos abiejose pusėse

Martijn In‘t Veld. „Jūros vanduo butelyje“. Menininko ir „Tulips & Roses“ galerijos nuosavybė. 2010 m. Gintaro Didžiapetrio nuotr. Šį tekstą galima perskaityti trim būdais: pirmasis – skaityti kas antrą pastraipą pradedant nuo pirmosios, antrasis – skaityti kas antrą pastraipą pradedant nuo antrosios, trečiasis – skaityti viską iš eilės. Plačiau >>

Nuo geros pykčio dozės iki palaimos

Marta Vosyliūtė. Iš serijos „Mano, o ne tavo krantas“. 2009 m. Šalia užhipnotizuotų nuolat kursuoti traukinių ir jų keleivių galingose cemento sunkumo erdvėse vykstančios personalinės parodos pavadinimas sutampa su brandžiausio joje esančio kūrinio pavadinimu – „Sekta“. Plačiau >>

Sentimentai

Zsófi Pittmann. „Love me Tender“ Šiuolaikinis Vengrijos menas greičiausiai ne vienam tebėra terra incognita. Taigi vien dėl to Zsófi Pittmann paroda verta apsilankymo. Plačiau >>

Pagal meno istorijos modelį norvegiškai

Xan Krohn. „Moters portretas“. 1918 m. Ši keliaujanti tapybos paroda, kurioje pristatomi Bergene ir kitose Šiaurės Norvegijos vietovėse gimusių ar gyvenusių dailininkų darbai, nuo kovo mėnesio svečiavosi Kauno M. Žilinsko galerijoje, o dabar persikėlė į Vilnių. Plačiau >>

Gamtos ritmu

Danguolė Brogienė. „Kelionė į anapus“. 2008 m. Danguolės Brogienės tekstilės paroda neleidžia pamiršti spalvų jėgos ir gebėjimo žaisti emocijomis. Joje kūriniai kalba apie stichijas ir žiūri į miestą kaip į labirintą. Optinis tekstilės menas maloniai stebina. Darbai tarsi šnekučiuojasi su kitais lietuvių menininkais, kurių kūryboje suskamba panašios formos, koloritas ar net temos. Ar autorė pasako ką nors nauja savo kūryba? Žinoma. Jos braižas savitas. Plačiau >>

Nostalgijos trauka

Olgos Baby kūrinių paroda Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose Yra susiformavusi nuostata, kad apie abejotinos meninės kokybės kūrinius rašyti paprasčiausiai neverta. Iš tiesų vienintelis dalykas, kodėl ėmiausi šio įvykio, – tai papilkėjusi, bet vis dar galinga erdvė, kurioje jis įsikūrė. Plačiau >>

Didžiųjų iliuzijų metas

Andris Eglitis. „Gimtadienis“. 2010 m. Kadangi esu blogas iš prigimties, tai prastos reputacijos dar labiau nesusigadinsiu rašydamas nekorektiškai ir neprofesionaliai. Plačiau >>

Tiesiog bendraminčiai

Gintarė Kazokaitė. „Vakarėlis susipažinimas“. 2007 m. Pavadinimas – ne tik formalus ekspozicijos įvardijimas. Žinomos grafikės – Eglė Vertelkaitė, Birutė Zokaitytė, Lida Dubauskienė ir Vida Jovaišienė – joje demonstruoja po vieną ar keletą savo kūrinių, greta rodomi jų mokinių diplominiai darbai. Plačiau >>

Pirmiau esu dailininkas, o ne rašytojas

Kęstutis Kasparavičius. „Kvailos Istorijos“ („Grimm Press“, Taipėjus). 2003 m. Pasaulinio garso vaikų knygų kūrėjo, dailininko ir rašytojo Kęstučio Kasparavičiaus knygas kiekvienas esame bent pavartę. Plačiau >>

Kuo čia dėtas FLUXUS?

Trys siužetai remiantis laisvų asociacijų principu. Plačiau >>

Beveik gyva

Jūratė Kazakevičiūtė. „Žinios nešėja“. 2009 m. Visai neseniai Šiuolaikinio meno centro skaitykloje garsus meno istorijos teoretikas Jamesas Elkinsas skaitė viešą paskaitą (iš Europos humanitarinio universiteto ciklo) ir joje klausė: „Ar vaizdai gali mąstyti?“ Plačiau >>

Išsaugoti tapatumą

Česlovas Janušas. „Ežeras pakalnėje“ Radvilų rūmuose eksponuojama beveik 100 lietuvių išeivijos tapytojo Česlovo Janušo darbų. Dauguma jų atvežta iš JAV. Amerikoje gyvenantis dailininko sūnus Saulius Janušas saugo tėvo kūrybinį palikimą ir rūpinasi jo sklaida. Dešimt parodoje pristatytų drobių, sukurtų dar iki Antrojo pasaulinio karo ir vėliau, išvykus iš Lietuvos, papildyta iš Lietuvos dailės muziejaus fondų. Plačiau >>

Dar nematyti eskizai

Stasys Krasauskas. Eskizas „Giesmių giesmei“. 1965 m. Šiuo metu veikia paroda, kur žiūrovai turi unikalią galimybę susipažinti su dar neregėtais dailininko Stasio Krasausko eskizais. Plačiau >>