Plėšrumo anatomija
Agnė Narušytė
Ekspozicijos vaizdas. V. Aukštaičio nuotr. iš LDM NDG archyvo Pastebėjau, kad įstrižas takas, kuriuo reikia nusileisti nuo Nacionalinės dailės galerijos kalniuko, veda ne tik Neries ir miesto link. Juo einant, kai kas paaiškėja.
|
Edukacinis videošokio seminaras
7 MD
Lektorės iš Prancūzijos Andrea Davidson vedami intensyvūs trijų dienų užsiėmimai kovo 4–6 d. Nacionalinėje dailės galerijoje išsamiai supažindins su videošokiu, Lietuvoje dar menkai pažįstama meno forma.
|
Kad užsimegztų kalba
Kristina Stančienė
Algimantas Švėgžda. Einantis jaunuolis. 1975. Kart., temp., al., 170x75 cm. Lietuvos dailės muziejus Atsidarius kokiai nors svarbesnei parodai, ji paprastai būna geriau ar blogiau aprašoma, t.y. susilaukia interpretacijos, įvertinimo. Algimanto Švėgždos (1941-1995) kūrybos paroda Nacionalinėje galerijoje - viena iš tų, kuri neabejotinai bus paminėta, aprašyta įvairiuose leidiniuose „privaloma tvarka“.
|
Kalbėjimas erdvėmis
Karilė Nefaitė
Psichiatrijos muziejus „Het Dolhuys“ Harleme, Olandijoje, įkurtas 2005 m. Sausio mėnesį Nacionalinėje dailės galerijoje vyko Architektūros pokalbių fondo rengiamas paskaitų ciklas „Show off: reginio architektūra“. Trečiosios paskaitos svečias - vienas Amsterdame įsikūrusio parodų architektūros ir dizaino studijos „Kossmann.dejong“ įkūrėjų Hermanas Kossmannas.
|
Pasiklydęs architektūroje
Karilė Nefaitė
Nicolas Grospierre. Iš ciklo „Hydroklinika“ (Druskininkų gydykla). 2004 m. Sausio pradžioje Nacionalinėje dailės galerijoje prasidėjo trečiasis Architektūros pokalbių fondo organizuojamas paskaitų ciklas „Show off: reginio architektūra“. Antrąją ciklo paskaitą „Pasiklydęs architektūroje“ skaitė šveicarų kilmės menininkas Nicolas Grospierre. Lenkijoje gyvenantis kūrėjas fiksuoja sovietmečio moderniosios architektūros palikimą, įtraukdamas ir ne vieną Lietuvos pastatą. Greta dokumentinės fotografijos menininkas kuria įvairias instaliacijas, susietas sukolektyvine atmintimi, manipuliuoja begaline erdve, cikliškumu, žaidžia fikcijos ir realybės kategorijomis. 11-oje Venecijos architektūros bienalėje Nicolas Grospierre gavo „Auksinio liūto“ apdovanojimą.
|
Suinteresuotai, be praktinio intereso
Giedra Radvilavičiūtė
Lapkričio 29 d. Nacionalinės dailės galerijoje vyko susitikimas su Alfonsu Andriuškevičiumi ir jo knygos „Vėlyvieji tekstai“ („Apostrofa“, 2010) pristatymas. Spausdiname renginyje pasakytą Giedros Radvilavičiūtės kalbą.
|
Apie architektūrą paraštėse
Julija Reklaitė
Parodos „Našlaičiai“ ekspozicijos fragmentas Lietuvoje jau penkerius metus nėra architektūros muziejaus. Architektūros kultūros politikos bruožai po 20 nepriklausomybės metų dar tik formuojasi. Per tuos metus architektūros – jei ją suprasime tiesiogine prasme – pridygo labai daug. Ir įvairios.
|
Sovietinės modernizacijos atodangos NDG
7 MD
Kęstutis Gvalda. Plakatas „Mūsų šviestuvai“ (fragmentas). Gruodžio 3-4 d. Nacionalinėje dailės galerijoje vyks tarptautinė konferencija „Modernizacija. XX a. 7-8 dešimtmečių Baltijos šalių meno, architektūros ir dizaino kontekstai“. Jos tikslas - apmąstyti to laikotarpio Baltijos šalių kultūros modernizacijos savitumą bei įvertinti jį tarptautiniame kontekste.
|
Filmai apie Vokietijos menininkus
7 MD
Nacionalinė dailės galerija tęsia dokumentinių menininkų portretų pristatymo programą ir, bendradarbiaudama su Vilniaus Goethe’s institutu, galerijos auditorijoje pristato XX ir XXI a. Vokietijos menininkus.
|
Apie tūkstančius pasakojimų
Danutė Gambickaitė
Bill Viola. „The Reflecting Pool“, 1977–1979 m. Kira Perov nuotrauka Videomeno ir kino paroda „Milijonas ir viena diena“ – tai pirmoji paroda Lietuvoje, kuri apmąsto „judančio vaizdo istoriją“ tarptautiniu mastu. Sakau „apmąsto“, nes iš tiesų tokia ji ir pasirodė – nuolatos mąstanti. Prisipažinsiu, kad iš pradžių užmojis – „apmąstyti jau daugiau nei šimtmetį vykstančią judančių vaizdų sklaidą kino, televizijos, interneto, šiuolaikinio meno ir kitais kanalais“ man pasirodė nors ir įdomus, bet sunkiai įgyvendinamas sumanymas. Tačiau apžiūrėjusi parodą nusiraminau – viskas gerai apgalvota, paaiškinta ir pakankamai aprėpta.
|
Tas jausmas labai apgaulingas
Monika Krikštopaitytė
Ekspozicijos fragmentas. A. Valužio nuotr. 2008 metais Vilniaus dailės akademijos leidykla išleido Agnės Narušytės knygą „Nuobodulio estetika Lietuvos fotografijoje“, kuri buvo parengta pagal dar prieš kelerius metus apsigintą disertaciją.
|
Ankstyva gėlelė davatkų miesčiuke
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Parodoje „Vytautas Kairiūkštis ir jo aplinka“ Prieš metus, dairydamasi po Estijos KUMU sales, su savotišku pavydu žvelgiau į tenykštę suprematizmo ir konstruktyvizmo kūrinių gausą. Tuo tarpu Lietuva teturi Vytauto Kairiūkščio ir kelių jo mokinių darbus. Tokia jau ta dailės geografija: Sankt Peterburgo ir Maskvos avangardistai pasklido po Helsinkį ir Taliną. Net jei Lietuva ir būtų arčiau, ką tik pradėjusi formuotis jos dailės gyvenimo dirva, ardoma politinių vingių, vis vien nebūtų priėmusi tokių meninių iššūkių. Todėl, anot parodos kuratoriaus Viktoro Liutkaus, Kairiūkštis Vilniuje – tikrų tikriausia „ankstyva gėlelė“.
|
Veiksmažodžių naktis
Katerina Baravykaitė
Marina Abramovic ir Ulay. Kadras iš videoperformanso „Neapčiuopiamybė“. 1977 m. Kultūrai skirtos nakties „Tebūnie naktis!“ renginių sąrašas buvo įspūdingas ir, mano galva, labai demokratiškas. Pagal pageidavimus galima buvo megzti, austi, šokti, gąsdintis siaubo rūsyje, domėtis amatais, stebėti šikšnosparnius, medicininius įrankius, iki transo žiūrėti filmus, parodas, klausytis įvairios muzikos, leisti degančius žibintus ir visaip kaip kitaip kultūrintis.
|
Tapsmo formos
Agnė Narušytė
Ekspozicijos fragmentas.
L. Ausylos nuotrauka Sumaniusi parašyti knygą apie save, Simone de Beauvoir suprato, kad pirmiausia turi apibrėžti, kas yra moteris, tad parašė knygą „Antroji lytis“ (1949). Nuo tada praūžė ne viena feminizmo banga, prirašyta daugybė teorijų apie moterį ir jos istoriją, prikurta moters žiūrą realizuojančių meno kūrinių. Moters apibrėžimų, pasirodo, gali būti neįtikėtinai daug. Ir negalima pasakyti, kad klausimas būtų galutinai išspręstas ar kad būtų kiek nors lengviau save kaip nors apibrėžti, jei jau esi moteris.
|
Lobiai iš drumzlinos upės
Kristina Stančienė
Birutė Žilytė. „Augalai III. Aguona“. 1974 m. Daugelis užaugome su Birutės Žilytės iliustruotomis pasakų knygomis. Ne vienas gerai atsimename ir „Nykštuko“ kavinę Vilniaus centre, kultinę sovietmečio vaikų laisvalaikio vietą – su voveraitėmis, žvaliai liuoksinčiomis besisukančiame rate, gardžiais ledais, plakta grietinėle metalinėse ledainėse ant plastmasinių kojelių, ir gražiosiomis Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskomis...
|
Sek technologijas
Eglė Rindzevičiūtė
Max Bill ir Ernst Moeckl. Virtuvės laikrodis su laikmačiu. Vakarų Vokietija, 1956-1957 m. Pagaminta kompanijoje „Gebrüder Junghans AG“, Šrambergas. © V&A Images Pastarąją dekadą šaltojo karo tema tampa vis aktualesnė akademiniuose tyrimuose. Solidūs universitetai išskiria šaltojo karo studijas kaip specialią diplomatinę, ekonominę, kultūrinę ir socialinę šiuolaikinės istorijos tyrimų sritį. Nuo 1990-ųjų Harvardo universitetas vykdo šaltojo karo istorijos projektą, kuris siekia ne tik mobilizuoti tyrimus, bet ir fiksuoti to laikotarpio liudininkų prisiminimus. Beveik dvi dekadas tęsiamas ir tarptautinės šaltojo karo istorijos projektas garsiajame Woodrow Wilsono institute Vašingtone. Šaltojo karo tema domina ir Europos tyrinėtojus. Pavyzdžiui, šių metų spalio mėnesį Helsinkio universitete vykusi konferencija „Permąstant šaltojo karo interakcijas“ („Cold War Interactions Reconsidered“) sukėlė beprecedentinį susidomėjimą.
|
Šalčiu per meną
Paulina Pukytė
Raimondo Urbakavičiaus nuotrauka Apie filmo peržiūrą Nacionalinėje dailės galerijoje kalbasi Paulina Pukytė ir Erika Grigoravičienė
|
Duris atvėrė Nacionalinės dailės galerijos auditorija
7MD informacija
Vakar, liepos 16 d., atnaujintos Nacionalinės dailės galerijos (Konstitucijos pr. 22) auditorijoje pradėti rodyti kino filmai.
|
Dvidešimto amžiaus dailės kontekstai
Monika Krikštopaitytė
2009-ųjų birželio 20 dieną po ilgo laukimo tarptautine M.K. Čiurlionio ir jo amžininkų kūrybos paroda „Spalvų ir garsų dialogai“ bus atvertos Nacionalinės dailės galerijos durys, taip pat bus pristatoma nauja XX a. Lietuvos dailės ekspozicija.
|
|