Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Tapyba

Rinkinys mėgėjui

Monika Krikštopaitytė
Eglė Gineitytė. „Už ožrožių“. 2009 m. Monikos Krikštopaitytės nuotrauka
Visą mėnesį šalia mažesnių, ne tokių mažų ir visai mažų Vilniaus galerijų stovėjo „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ žali stovai, kaip smeigtukai žemėlapyje žymintys ambicingo Ramintos Jurėnaitės projekto, siekiančio apžvelgti Vilniaus tapybos tradicijas, vietas.

Paroda kaip stotelė

Nijolė Nevčesauskienė
Arūnė Tornau S. Kairio nuotr.
„Lietuvos aido“ galerijoje birželio 10–27 d. veikė Arūnės Tornau tapybos darbų paroda „Paslėptas pasaulis“. Iš kitų abstrakčiosios kūrybos kalbos kūrėjų A. Tornau darbai išsiskiria savitu abstrakcijos kalbos formulavimu, kuris susijęs su gamta, jausminiu atvirumu ir plastine elegancija. „Lietuvos aido“ galerijoje eksponuotuose darbuose (sukurti 2006–2009 metais) atsispindi cikliškos įvairių gamtos motyvų interpretacijos. Menininkė aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, pleneruose, bendrose ir personalinėse parodose, taip pat prisideda juos organizuojant.

Galvoje saulė, o kas parodoje?

Kęstutis Šapoka
Solomonas Teitelbaumas. Hofmaniški siluetai. 2007 m.
Teko būti Solomono Teitelbaumo parodoje „Maldžio“ galerijoje, o vėliau perskaityti straipsnį „Galvoje saulė, širdyje audra“ („7md“, Nr. 18 (847). Jis sužavėjo subtilia tapytojo asmenybės ir kūrybos interpretacija pagal arsininkų ir litvakų dailės tradicijas. Autorė taip pat atskleidė nacionalinio segmento - žydų religinės tradicijos, draudžiančios atvaizdus - problematiškumą ir Solomono Teitelbaumo kūrybinio kelio dualizmą šia prasme.

Apie čiupinėjimą

Jolanta Jurašienė
Jane Lee. „Neapdorota drobė“. 2008-2009 m.
Yra daugybė būdų patirti kūrinį. Žiūrint, koks jis. Visi, išskyrus paspoksojimą, dažniausiai yra nelegalūs. Ypač nelegalus visokio pobūdžio čiupinėjimas.

Apie sportą ir kultūrą, bet ne fondus

Monika Krikštopaitytė
Benigna Kasparavičiūtė. „Pergalės nuojauta“. 2009 m.
Žiūrėdama Jūsų darbus visuomet susimąstau apie destrukciją, kaip jėgą, kurią galimą panaudoti ne tik kaip paskatą išreikšti save, pasisakymo formą, bet ir kaip žaibolaidį, kurio padedamas žiūrovas gali patirti katarsį. Tai sakydama, žinoma, labiausiai galvoju apie ciklą „Tėvynė“, kur siaučia giltinės ir zuikelius baudžia anoniminės rankos. Tai mano interpretacija, o koks Jūsų santykis su destrukcija kuriant, žiūrint į jos turinčius kūrinius?

Jei gali netapyti - netapyk

Kęstutis Šapoka
Eglė Ridikaitė. „Kilimėlio portretas iš priekio“. 2008 m

Vilniaus tapyba - bendrabūvio ar atradimų džiaugsmas?

Nijolė Nevčesauskienė
Robert Bliuj. „Mergina su granato vaisiumi”. 2008 m.
„Arkos" galerijoje gruodžio 30 d., prieš prasidedant Vilniaus - kultūros sostinės renginių maratonui, Lietuvos dailininkų sąjungos tapybos sekcija atidarė savo metinę apžvalginę parodą „Vilniaus tapyba 2008".

Puslapiai: |1|2|3|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai