Sveikame kūne sveika dvasia?
Jonas Ūbis
Praėjusią savaitę keturis vakarus praleidau prilipęs prie televizoriaus. Priežastis – 16 serijų dokumentinis filmas „Pažodinis vertimas“ („Podstročnik“), kurį nuo pirmadienio iki ketvirtadienio geriausiu laiku (vadinamuoju „prime time“) rodė Rusijos televizija.
|
Kaip gimsta tautos
Jonas Ūbis
Paskutinė savaitė paliko fantasmagorišką įspūdį: daugybė nacionalistinės euforijos apimtų žmonių, puošnios šventės, puotos, mišios, keistų (meniniu požiūriu) paminklų atidengimai, kuriuos nuolat rodė žinių laidose, ir tų pačių kadrų apačioje bėgančia eilute skelbiami nusikaltimai: kas ką per ilgąjį savaitgalį nušovė, papjovė ar dar kitaip nužudė.
|
Ar dalyvaujate šou?
Jonas Ūbis
Pasirodo, kartais verta padaryti klaidą. Kai susipainiojau su tomis LTV rodomomis liūdesio spalvomis (nors nė vienas naujas filmas, matyt, neprilygs Wayne’o Wango „Blue in the Face“), iš skaitytojų reakcijos internete supratau, kad mano apžvalgos yra skaitomos. Ir apsidžiaugiau, kad kažkam jų dar reikia.
|
Beprasmiškų gestų sąrašas
Jonas Ūbis
Esu, kaip dabar madinga sakyti, priklausomas nuo žinių. Vakarais žiūriu kelių kanalų naujienų laidas. Visada įdomu, kokioje šalyje kokia naujiena yra svarbiausia, kaip ji pateikiama, net kai tų naujienų ir nėra daug. Užmiegu su „Svoboda“, atsibundu su „Žinių radiju“. Kasdien. Bet vieną praėjusios savaitės vakarą prisimenu iki šiol. Tiksliau, vienos musės galą, nes net keli kanalai pradėjo žinias musę pribaigusio JAV prezidento Baracko Obamos kadrais.
|
Mažoji Nojaus arka
Jonas Ūbis
Holivudo veteranas Sydney Lumetas neseniai viename pokalbyje konstatavo: „Viską pakeitė Hanibalas Lekteris. Ar kas nors iš mūsų pažinojo žmogų, valgantį kitus žmones? Kaip įmanoma, kad personažas sakytų: „Pietums kažką suvalgysiu“, o publika raičiotųsi iš juoko?“.
|
Laimės formulė
Jonas Ūbis
Esu disciplinuotas ir gana stiprių nervų žmogus, bet pamatęs šią savaitę televizijų atsiųstas programas puoliau į paniką.
|
Grožėtis masiškai ar individualiai?
Jonas Ūbis
Fatih Akinas yra turkas. Jis užaugo Vokietijoje, studijavo Hamburgo dailiųjų menų mokykloje. Kūrybos pradžioje Akiną įkvėpė ankstyvieji Martino Scorese filmai. Tačiau netrukus ėmė formuotis ir savitas režisieriaus stilius. Jis susijęs su, manyčiau, pagrindine Akino kūrybos tema - tapatybės paieškomis. Pastaraisiais metais jo filmų herojų (ne tik turkų) keliai vis dažniau veda į Turkiją. Čia jie ieško savo šaknų, bando suprasti, kas jie yra, kokia jų gyvenimo prasmė. Prieš kelerius metus Akinas prisipažino manąs, kad įžengs į brandos amžių tik tada, kai sukurs trilogiją apie gimimą, meilę ir mirtį.
|
Gera atsibusti žvaigžde
Jonas Ūbis
Kad artėja vasara, gali suprasti net iš televizijos programų.
|
Žudikai neatostogauja
Jonas Ūbis
Sekmadienio vakarą intrigos nebuvo. Tauta vieningai išrinko Prezidentę, kaip tiksliai pasakė Valentinas Mitė, „geriausią iš blogiausių“.
|
Šuriko vaistai
Jonas Ūbis
„4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos“ Jei rudenį JAV būtų vykusi tokia prezidento rinkimų kampanija, kokia dabar vyksta Lietuvoje, bijau, kad nebūtų išrinktas ne tik Barackas Obama. Kaip mokinukai klasėje televizijos studijose susodinti kandidatai į prezidentus nuobodžiai atsakinėja į laidos vedėjus dominančius klausimus.
|
Paskendę „Eurovizijoje“
Jonas Ūbis
Visą šią savaitę rusų žiniasklaida aptarinėjo naują, t.y. spalvotą, kultinio serialo „Septyniolika pavasario akimirkų“ versiją. Rusijos televizijos vadovai nusprendė serialą nuspalvinti, esą tam, kad jis taptų patrauklesnis jaunimui, kuris nežiūri nespalvoto kino. Tačiau tai sukėlė didžiulį pasipriešinimą: Sankt Peterburgo komunistai net nusprendė teisme pareikalauti moralinės žalos atlyginimo už sužalotą „šviesų Štirlico įvaizdį“. Užtat savo pasitenkinimo neslepia rusų skustagalviai: nacių kostiumai ir simbolika filme švyti ryškiai.
|
Šventinė opiumo liaudžiai dozė
Jonas Ūbis
Šio ilgojo savaitgalio nebūtų be tarptautinės darbininkų solidarumo dienos. Keista, bet televizijos programos apie ją neužsimena. Lietuvoje nebeliko proletarų? O gal solidarumo? Užtat bus daug opiumo liaudžiai: ir somnambuliškos lietuviškos estrados, ir to, apie kurį kalbėjo dar Marxas, nes abu visuomeninės televizijos kanalai tiesiogiai transliuos Taizė susibūrimus ir maldas. Dauguma žemės pasiilgusių lietuvių patrauks arčiau gamtos. Tuo, matyt, neabejoja ir televizijos, todėl siūlo seniai „nugrotus“ filmus apie policijos akademiją ar Jackie Chano nuotykius. Žodžiu, dar vienas tipiškas ilgasis savaitgalis. Bet tikrų kino mėgėjų ir namisėdų vis dėlto laukia keli geri filmai. Tad apie juos.
|
Velniai virtuvėje
Jonas Ūbis
Politinis šėpos teatras, skirtas prezidento rinkimams, jau pradeda įsibėgėti, septyni personažai ieško balsų ir pasirengę parduoti savo sielas, bet aš siūlau išnaudoti ir kitas televizijos teikiamas galimybes pasigilinti į dviprasmišką žmogaus prigimtį.
|
Nuodėmių kišenės
Jonas Ūbis
Po to, kai „Nereikalingi žmonės“ apsiskelbė, kad yra nominuoti „Oskarui“, nesistebiu lietuvių naivumu. Stebiuosi tik užsispyrimu. Per tiek metų nepastebėti, kad nominantais vadinami tik filmai, patekę į galutinę, finalinę atranką, reikia sugebėti.
|
Keli variantai
Jonas Ūbis
Šią savaitę televizijų siūlomų filmų pasirinkimas menkas. Yra keli variantai.
|
Vėluojantys
Jonas Ūbis
Balandžio 1-osios rytą pačiu rafinuočiausiu pokštu nustebino „Žinių radijas“. 7 valandos užsienio žiniose buvo pasakyta, kad į Berlyną rengiasi atvykti Rusijos prezidentas, trumpai nusakyta jo dienos programa ir būsimi susitikimai. Išvakarėse per kitą radiją išklausęs ataskaitos apie jau įvykusius susitikimus ir spaudos konferenciją bei pasiskraidymus su vokiečių politikais, skaniai nusijuokiau.
|
Proto miegas
Jonas Ūbis
Vienas populiarus personažas yra pasakęs: „Tai - pasikartojantis déjâ vu.“ Tiksliau negalėčiau apibūdinti savo įspūdžio, kai pradedu rinkti filmus straipsneliui iš ką tik gautų televizijos programų.
|
Gyvenantys serialuose
Jonas Ūbis
Artėjančios šventės išmuša iš įprastų vėžių. Turiu rašyti šią apžvalgą anksčiau, negavęs pusės programų, nes televizijų planuotojai turi savo ritmą, spauda - savo.
|
Pažadinti kino
Jonas Ūbis
Pastaraisiais metais pastebimai pagausėjo biografinių filmų. Jų visada būna daugiau, kai kinas išgyvena atoslūgį.
|
Kai nori tapti tenoru
Jonas Ūbis
|