Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Ūbis

Amžinai jauni

Jonas Ūbis
„Visiškas užtemimas“
Galite juoktis, bet aš mėgstu filmus apie poetus. Labiau už filmus apie verslininkus ir vadybininkus. Net pačius bejėgiškiausius kino opusus, kuriuose visiškai rimtai bandoma parodyti, kaip poetą aplanko įkvėpimas ir gimsta genialios eilutės. Gal todėl, kad mano jaunystė sutapo su audringais ginčais apie fizikus ir lyrikus. Tie ginčai apmalšindavo laisvų diskusijų ilgesį, o kartu teigė, kad poezija yra svarbiausia.

Zombiai - šeimos nariai

Jonas Ūbis
„Devynios karalienės“
Slovėnas Slavomiras Žižekas laikomas vienu originaliausių šių dienų mąstytojų ir psichoanalitikų. Jis yra išleidęs per 50 knygų, rašo apie operą, religiją, kiną, šiuolaikinę kultūrą, Irako karą ir Leniną.

Idiotas parodoje

Jonas Ūbis
„Vilardas“
Sukurti įdomią ir originalią laidą apie kultūrą svajoja kiekviena visuomeninė televizija. Mačiau įvairių, geresnių ir blogesnių, bet jų autoriams nestigo vieno - pagarbos laidos objektui. Kad gali būti kitaip, įsitikinau šį šeštadienį, pasižiūrėjęs LTV laidą „Durys atsidaro“.

Vargšų virtuvė

Jonas Ūbis
„Kvepalai. Vieno žudiko istorija“
Antradienį, kai gaunu naujos savaitės televizijos programas, pasijuntu lyg vėl atsidūręs kokioje nors sovietinėje valgykloje, kur valgiaraštis nesikeitė mažiausiai penkiasdešimt metų. Prarūgusi publicistinė košė, lietuviško „popso“ žvaigždžių „solianka“, kietas kaip puspadis nacionalinių serialų muštinis, liaudiškai tariant, „šnicelis“. Desertui sekmadienį - net pusantros valandos trunkantis dokumentinis Nacionalinės televizijos filmas apie Nacionalinio teatro direktorių. Apie sotumo jausmą kalbėti nėra ko, bus gerai, jei maiste neaptiksi tarakonų liekanų ar nepaleis vidurių. Atsiprašau už fiziologiškumą, bet dažniausiai vis dėlto paleidžia.

Ar jau sergate?

Jonas Ūbis
„Metų žmogus“
Kas atsitiktų, jei suklydus rinkimų komisijos kompiuteriams, JAV prezidentu taptų populiariausias šalies komikas?

Atostogos tinka visiems

Jonas Ūbis
„Auklėtojai“
„Tai filmas apie paskutinius dešimt mano gyvenimo metų: norėjau dalyvauti politiniame judėjime, bet neradau nė vieno, kuris iš tikrųjų veiktų. Tikiu, kad mūsų laikais jauni žmonės trokšta politinių permainų, bet nežino, nuo ko pradėti. Gal mūsų visuomenė tapo tokia atomizuota, kad dinamiška bendruomenė jau nebeįmanoma.“

Tarp kelių realybių

Jonas Ūbis
„Flandrija“
Dabar madinga kalbėti apie filosofinį kiną. Gal todėl, kad filmų, kuriuose galėtum įžvelgti nors vieną sudėtingesnę mintį, vis mažiau.

Sveikame kūne sveika dvasia?

Jonas Ūbis
„Palikimas“
Praėjusią savaitę keturis vakarus praleidau prilipęs prie televizoriaus. Priežastis – 16 serijų dokumentinis filmas „Pažodinis vertimas“ („Podstročnik“), kurį nuo pirmadienio iki ketvirtadienio geriausiu laiku (vadinamuoju „prime time“) rodė Rusijos televizija.

Kaip gimsta tautos

Jonas Ūbis
„Niujorko gaujos“
Paskutinė savaitė paliko fantasmagorišką įspūdį: daugybė nacionalistinės euforijos apimtų žmonių, puošnios šventės, puotos, mišios, keistų (meniniu požiūriu) paminklų atidengimai, kuriuos nuolat rodė žinių laidose, ir tų pačių kadrų apačioje bėgančia eilute skelbiami nusikaltimai: kas ką per ilgąjį savaitgalį nušovė, papjovė ar dar kitaip nužudė.

Liepos „Kinas“

Jonas Ūbis
Viena liepos „Kino“ temų – kino žiūrovo būsena.

Ar dalyvaujate šou?

Jonas Ūbis
„Raudonasis balionėlis“.
Pasirodo, kartais verta padaryti klaidą. Kai susipainiojau su tomis LTV rodomomis liūdesio spalvomis (nors nė vienas naujas filmas, matyt, neprilygs Wayne’o Wango „Blue in the Face“), iš skaitytojų reakcijos internete supratau, kad mano apžvalgos yra skaitomos. Ir apsidžiaugiau, kad kažkam jų dar reikia.

Beprasmiškų gestų sąrašas

Jonas Ūbis
„Verksnys“
Esu, kaip dabar madinga sakyti, priklausomas nuo žinių. Vakarais žiūriu kelių kanalų naujienų laidas. Visada įdomu, kokioje šalyje kokia naujiena yra svarbiausia, kaip ji pateikiama, net kai tų naujienų ir nėra daug. Užmiegu su „Svoboda“, atsibundu su „Žinių radiju“. Kasdien. Bet vieną praėjusios savaitės vakarą prisimenu iki šiol. Tiksliau, vienos musės galą, nes net keli kanalai pradėjo žinias musę pribaigusio JAV prezidento Baracko Obamos kadrais.

Mažoji Nojaus arka

Jonas Ūbis
„Užversti bobutę“
Holivudo veteranas Sydney Lumetas neseniai viename pokalbyje konstatavo: „Viską pakeitė Hanibalas Lekteris. Ar kas nors iš mūsų pažinojo žmogų, valgantį kitus žmones? Kaip įmanoma, kad personažas sakytų: „Pietums kažką suvalgysiu“, o publika raičiotųsi iš juoko?“.

Laimės formulė

Jonas Ūbis
„Bėk neatsigręždamas“
Esu disciplinuotas ir gana stiprių nervų žmogus, bet pamatęs šią savaitę televizijų atsiųstas programas puoliau į paniką.

Grožėtis masiškai ar individualiai?

Jonas Ūbis
„Viskas atleista“
Fatih Akinas yra turkas. Jis užaugo Vokietijoje, studijavo Hamburgo dailiųjų menų mokykloje. Kūrybos pradžioje Akiną įkvėpė ankstyvieji Martino Scorese filmai. Tačiau netrukus ėmė formuotis ir savitas režisieriaus stilius. Jis susijęs su, manyčiau, pagrindine Akino kūrybos tema - tapatybės paieškomis. Pastaraisiais metais jo filmų herojų (ne tik turkų) keliai vis dažniau veda į Turkiją. Čia jie ieško savo šaknų, bando suprasti, kas jie yra, kokia jų gyvenimo prasmė. Prieš kelerius metus Akinas prisipažino manąs, kad įžengs į brandos amžių tik tada, kai sukurs trilogiją apie gimimą, meilę ir mirtį.

Gera atsibusti žvaigžde

Jonas Ūbis
„Juodas vanduo"
Kad artėja vasara, gali suprasti net iš televizijos programų.

Žudikai neatostogauja

Jonas Ūbis
„Nešantys žinią“
Sekmadienio vakarą intrigos nebuvo. Tauta vieningai išrinko Prezidentę, kaip tiksliai pasakė Valentinas Mitė, „geriausią iš blogiausių“.

Šuriko vaistai

Jonas Ūbis
„4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos“
Jei rudenį JAV būtų vykusi tokia prezidento rinkimų kampanija, kokia dabar vyksta Lietuvoje, bijau, kad nebūtų išrinktas ne tik Barackas Obama. Kaip mokinukai klasėje televizijos studijose susodinti kandidatai į prezidentus nuobodžiai atsakinėja į laidos vedėjus dominančius klausimus.

Paskendę „Eurovizijoje“

Jonas Ūbis
Visą šią savaitę rusų žiniasklaida aptarinėjo naują, t.y. spalvotą, kultinio serialo „Septyniolika pavasario akimirkų“ versiją. Rusijos televizijos vadovai nusprendė serialą nuspalvinti, esą tam, kad jis taptų patrauklesnis jaunimui, kuris nežiūri nespalvoto kino. Tačiau tai sukėlė didžiulį pasipriešinimą: Sankt Peterburgo komunistai net nusprendė teisme pareikalauti moralinės žalos atlyginimo už sužalotą „šviesų Štirlico įvaizdį“. Užtat savo pasitenkinimo neslepia rusų skustagalviai: nacių kostiumai ir simbolika filme švyti ryškiai.

Šventinė opiumo liaudžiai dozė

Jonas Ūbis
„Senais gerais laikais“
Šio ilgojo savaitgalio nebūtų be tarptautinės darbininkų solidarumo dienos. Keista, bet televizijos programos apie ją neužsimena. Lietuvoje nebeliko proletarų? O gal solidarumo? Užtat bus daug opiumo liaudžiai: ir somnambuliškos lietuviškos estrados, ir to, apie kurį kalbėjo dar Marxas, nes abu visuomeninės televizijos kanalai tiesiogiai transliuos Taizė susibūrimus ir maldas. Dauguma žemės pasiilgusių lietuvių patrauks arčiau gamtos. Tuo, matyt, neabejoja ir televizijos, todėl siūlo seniai „nugrotus“ filmus apie policijos akademiją ar Jackie Chano nuotykius. Žodžiu, dar vienas tipiškas ilgasis savaitgalis. Bet tikrų kino mėgėjų ir namisėdų vis dėlto laukia keli geri filmai. Tad apie juos.

Puslapiai: |1|2|3|4|5|6|7|8|9|10|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai