Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Fotografija

Vilniaus metonimijos

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Mūsų Vilnius, 1931, Nr.4 , p. 75
Šio straipsnio objektas – Vilniaus vadavimo sąjungos (toliau VVS) leistame laikraštyje „Mūsų Vilnius“ (1928–1938) spausdintos fotografijos ir jų reikšmė kuriant lietuviško Vilniaus vaizdinį.

Nida: smėlis, vanduo ir...

Agnė Narušytė
Gintautas Trimakas. „13 išėjimų prie jūros”. 1988 m.
Net ir Thomas Mannas, 1931 m. gruodžio 1 d. pasakodamas apie Kuršių neriją „Rotary“ klube, pasijuto negalįs „perteikti savito tos žemės primityvumo ir žavesio“.

Nuorodos į kitų internetinių leidinių aktualias kultūros ir meno publikacijas.

7MD LINK
Nori padėti savaitraščiui „7 meno dienos?” – PRENUMERUOK!

Atostogos prieš 100 metų

Laima Laučkaitė
Andrius Surgailis. Druskininkai. Vila „Maurytanka“ 2009 m.
2011 m. leidykla „Versus aureus“ išleido Andriaus Surgailio fotografijų albumą „Mediniai Druskininkai“ iš ciklo, skirto medinei Lietuvos miestų architektūrai. Pristatome sutrumpintą įžanginį straipsnį.

Esamas būtasis

Laima Kreivytė
Remigijus Treigys. Paskutinė diena Venecijoje (Krantinė) 2003-2004 m.
„Ar tas dūmų šydas gali bent kiek praplyšti ir prasiskleisti – nesvarbu – į gyvenimą ar į mirtį?” A.J. Greimas

Kažko vis trūksta

Danutė Gambickaitė
Gintaras Zinkevičius. Iš serijos „Akcija. 1991–1992“.
Šiais metais fotografijos meno festivalis „In Focus“ prasidėjo dizaino ir inovacijų centro „Titanikas“ parodų erdvėse. Čia pristatyta apžvalginė-suneštinė daugiausiai šiuolaikinės Lietuvos fotografijos paroda „Present: Rytų Europos fotostrategijos“, kuruota trijų kuratorių: Eglės Deltuvaitės, Andrzejaus Florkowskio ir Alvydo Lukio. Kadangi kuratoriai trys, paroda taip pat iš trijų neapibrėžtų, bet perskaitomų dalių.

Rašau antrą kartą

Agnė Narušytė
Remigijaus Pačėsos parodos ekspozicijos fragmentai. Giedriaus Jucevičiaus nuotraukos
Jau ilgokai Remigijus Pačėsa man atrodė dingęs iš fotografijos lauko.

Tarptautinio renginio veide ir Lietuvos kaimo grimasos

Tomas Pabedinskas
Rimaldas Vikšraitis. Iš serijos „Pavargusio kaimo grimasos“. 1998 m.
Birželio pradžioje prasidėjusiame tarptautiniame fotografijos ir vizualiųjų menų festivalyje „PhotoEspaña 2011“ (pagrindinė dalis – Madride, kiti renginiai Lisabonoje ir Kuenkoje) savo kūrybą pristato ir fotografas Rimaldas Vikšraitis. Jo fotografijų paroda surengta Kuenkos (Cuenca) mieste, kuriame penktus metus iš eilės įgyvendinamas „OpenPhoto“ projektas – parodas siūlo įvairių šalių ambasados ir kultūros institucijos. Šiemet „OpenPhoto“ pakvietė į Austrijos, Prancūzijos, Portugalijos, Rumunijos ir Lietuvos autorių darbų ekspozicijas.

Kas išlieka

Tomas Pabedinskas
Vitas Luckus. Iš serijos „Baltame fone “. 1987 m.
Paskutinę gegužės dieną Vilniuje atidaryta Vito Luckaus (1943–1987) fotografijų paroda „Baltame fone“, ji praėjusių metų pabaigoje buvo rodyta ir Kauno fotografijos galerijoje. Abi šios parodos – svarbus Lietuvos fotografijai įvykis, leidžiantis pristatyti vieno originaliausių, bet iki šiol daugeliui žiūrovų palyginti mažai žinomo autoriaus darbus, juolab kad dalis jų anksčiau niekur nebuvo eksponuoti.

Literatūra ir teatrališkumas

Tomas Pabedinskas
Ramunė Pigagaitė. „Martino Gozzi“. 2010 m.

Teatrališkas būties nuogumas

Egle Dean
Alessandra Rinaudo. „Žiema“. 2010 m. Kristinos Mizgirytės nuotrauka.
„Gintaro galerija“ virto AV17 ir kviečia jau į ketvirtą jaunų menininkų kūrybos parodą. Ambicinga naujoji galerija griežtai atsisako „gintarinės tradicijos“ ir pereina į šiuolaikinio meno vandenis. Dabar, kai taip trūksta galerijų, pasiryžimas pristatyti meno, o ne komercinius darbus, yra itin sveikintinas. Kaip ir žadėta, galerija pradeda kviestis ir užsienio menininkus, taip siekdama ryšio su kitų tautų daile. Nuo gegužės galerijos vitrinoje veikia vaizdo grotuvas, todėl jaunieji menininkai yra kviečiami pateikti savo darbus. O šį sykį organizatoriai siūlo susipažinti su dviejų italių fotografių – Alessandros Rinaudo ir Valentinos D’Accardi – kūryba.

Susirašinėjimas šešėliais

Monika Krikštopaitytė
Parodos „Laikas ir erdvė“ bendras vaizdas. Nuotrauka iš „Lietuvos aido“ galerijos archyvo
Kai mokėsi mano karta, apie Kazimierą Zimblytę kalbėta jau daug: viena iš lietuviško abstrakcionizmo šulų, nuožmi, laisva, geba iš dumblo gelmės išpešti sakralumo.

Kieno nuotraukos?

Erika Grigoravičienė
Tomo Pabedinsko knyga (išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010 m.) - iš tų, kurios užduoda daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų.

Fotografija prie klausyklos

Agnė Narušytė
Gediminas Pranckūnas. IV Nr.11
„Rupūs miltai, - rašė Kurtas Vonnegutas knygoje „Žmogus be tėvynės“, - jeigu esi koks nors menininkas, nesvarbu, geras ar prastas, tavo siela auga. Dainuok duše. Dainuok įsijungęs radiją. Pasakok istorijas. Parašyk eilėraštį...“. Fotografuok - mintyse priduriu, žiūrinėdama tapytojo Gedimino Pranckūno fotografijų parodą „Tylos skliautai“ Vilniaus rotušėje.

Prieš ekraną

Vaidas Jauniškis
Skirmantas Valiulis. 1938-2011. Algimanto Aleksandravičiaus nuotrauka
„Skalvijoje“, pirmoje eilėje, dešinė kraštinė kėdė būdavo Skirmanto Valiulio. Premjeros, retrospektyvos, festivaliai – joje beveik visada sėdėjo Skirmantas Valiulis greta savo žmonos. Tas galvos siluetas salės tamsoj, ekrano šviesoj toliau sėdintiems buvo tarsi savotiškas ženklas, kad „budėtojo prie kino“ pareigos „einamos“.

Apie kraštus, kuriuose nebuvau

Vilma Kaladytė
Paulius Normantas. „Tailandas“
Lietuvių kalbos institutas daugeliui pirmiausia siejasi su mokslininkų ir mokslinių darbų kalve, tačiau jo koridoriuose, vestibiuliuose, salėse gali aptikti tai, ko net neįtarei ten esant.

Atsargiai, netikra dokumentika

Ignė Smilingytė
Markas Markovas-Grinbergas (1907-2006). „Laiminga motinystė“. 1935 m.
Iš parodos išėjau pakylėta. Knietėjo geriau suprasti kodėl. Tikriausiai džiugu buvo ir tai, kad niekas nenukrito ant galvos nuo stogo, kaip kad įspėjo ženklas prie galerijos durų. Kamavo nerimas, kad buvau paveikta utopiškai optimistinės propagandos. Nuo šios minties bandžiau gintis argumentuodama, kad sužavėjimą sukėlė forma, bet vidinis kritikas tėškė, kad toks ir buvo tikslas.

Du požiūriai į pasaulį ir fotografiją

Tomas Pabedinskas
Martin Parr. Didžioji Britanija, Anglija, Naujasis Braitonas. Iš serijos „Paskutinis apsilankymas“. 1985 m.
Daugelį laikinosios sostinės parodinių erdvių vėl užpildė Lietuvos ir užsienio fotografų darbų ekspozicijos. Tačiau net ir šios šventės fone išsiskyrė dvi parodos: Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus salėje rugsėjo 10 d. atidaryta lietuvių fotografo Rimaldo Vikšraičio kūrybos paroda ir Kauno fotografijos galerijoje duris atvėrusi garsaus britų fotografo Martino Parro darbų ekspozicija.

Paskui šiaurės elnius

Vidas Poškus
Donatas Brandišauskas. „Olia Žumaneeva – Diur Kiltera („Dvi Duonos“) voverių medžioklėje“. 2004 m.
Menas, kadangi tai yra žmonių kūryba, yra skirtas žmonėms. Ne skruzdėlėms, delfinams ar ameboms, o žmonėms. Salomėja Nėris, sakydama, jog „menas priklauso liaudžiai“, buvo visiškai teisi. Šimtu procentų. Gal todėl taip dažnai mene kalbama apie žmones. Iš tiesų – ne dažnai, o visada. Net vaizduojant dievus kalba sukasi apie mirtinguosius.

Dzūkų dienos ir darbai

Kristina Stančienė
Arūnas Baltėnas. Prisėdusios pailsėti moterys gieda. Čepkeliai. 2007 m.
Arūno Baltėno fotografijų ciklas „Dienos ir darbai“ buvo pristatytas dar šių metų knygų mugėje kartu su nauju menininko fotografijų albumu „Šilų dzūkai“. Autentiškus knygoje publikuojamus kaimo žmonių pasakojimus surinko Dzūkijos nacionalinio parko darbuotoja, etnografė Ona Drobelienė.

Puslapiai: |1|2|3|4|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai