Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Dailė

Ką pasakoja paveikslai

Monika Krikštopaitytė
Marta Vosyliūtė. „Mano, o ne tavo krantas I, II“. 2009 m.
Kartais manau, kad smegenys panašios į pakraunamas baterijas. Būna laikas prisipildyti, būna išsikrauti. Tuštėjimo laikotarpiu rodyk joms, ką tik nori, ir nieko. Jokio cakt. Nebent įvykis (tai gali būti ir meno kūrinys) pasižymi galinga įkrova, kuri kartais geba nulaužti tuo metu veikiantį režimą, o kartais tik pakutena, kaip nutinka prie liežuvio prilietus elemento pliusą ir minusą. Tačiau kai mintys alkanos, tinka beveik bet kas. Iš grūdo gali pastatyti miestą. Taip pamaniau, kai gerą pusvalandį žavėjausi automatiniais kompiuterinio grotuvo vaizdais. Spalvos keitėsi, liejosi. Spalvų terapijos požiūriu tai neturėtų stebinti. Bet vis tiek buvo keista.

Kiekvieną kartą reikia gimti iš naujo

Kęstutis Šapoka
Ričardas Povilas Vaitiekūnas. „Mėlynas avilys“. 1983 m

Apie vamzdžius

Agnė Narušytė
Vladas Urbanavičius. „Krantinės arka“ P. Romančiko (ELTA) nuotrauka iš VEKS'o archyvo
Aną savaitę užšalo mano vamzdis. Tiksliau - ne vamzdis, o juo tekantis vanduo. Kaip visada, paskambinau „Senamiesčio ūkiui“, kaip visada, man atsakė, kad ne mano vienos vamzdis užšalo, taigi teks palaukti, ir, kaip visada, paaiškino, kad visame senamiestyje užšąla, todėl protingesni žmonės visą žiemą be perstojo leidžia vandenį. Po pietų atėjo du vyrukai, užlipę į palėpę ištirpdė ledus, o paskui pamokė, kaip atsukti vandens srovelę, kad nesisuktų skaitiklis. Ir jis nesisuka!

Dvidešimto amžiaus moteris

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
A. Valeškos tapytas Halinos Kairiūkštytės-Jacinienės portretas
Sausio 6 d. buvo dvidešimt šeštosios Halinos Kairiūkštytės-Jacinienės mirties metinės. Reikšminga tarpukario ir sovietinio laikotarpio menotyrininkė, kritikė, etnografė ir dailininkė buvo pirmoji daktaro laipsnį įgijusi Lietuvos moteris.

Didelė istorija mažųjų akimis

Malvina Jelinskaitė
„Prieš jūsų akis - spalvinga ir žaisminga paroda, kviečianti į meno istoriją pažvelgti vaikų akimis“, - skelbia parodos kuratorė Sigita Stankevičiūtė.

Eugenijus Karpavičius

Danutė Zovienė
Eugenijus Karpavičius. (1953-2010) K. Stoškaus nuotr.
Sausio 26-ąją netekome vieno žymiausių Lietuvos knygos dailininkų Eugenijaus Karpavičiaus. Per nepelnytai trumpą gyvenimą jis apipavidalino daugiau kaip 300 įvairių žanrų knygų - meno ir fotoalbumų, katalogų, poezijos, esė knygų, vadovėlių, mokslinių leidinių. Jo apipavidalintos knygos nuolat buvo vertinamos premijomis Lietuvos ir tarptautiniuose knygos meno konkursuose, tarptautinėse knygų mugėse eksponuojamos nacionaliniame Lietuvos leidėjų asociacijos, atskirų Lietuvos leidyklų bei Pasaulio gražiausių knygų konkurso stenduose.

Ar praeitis tikrai buvo?

Renata Dubinskaitė
Marcel Odenbach. „Sukant ratais“. 2009 m.
Kaip teigia vienas iš parodos „Kuriant atmintį“ kuratorių Simonas Reesas, bene svarbiausias Marcelio Odenbacho filmo „Sukant ratais“ tikslas yra parodyti, kad Maidaneko (arba Liublino) koncentracijos stovykla apskritai egzistavo, nes Liublino, Sobiboro ar Treblinkos žmonių naikinimo lageriai mūsų atmintyje ar istorinėje vaizduotėje užima kur kas mažiau vietos nei plačiai pagarsintas Aušvicas (pirmųjų trijų mirties lagerių aukomis tapo daugiausia lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai, o šių šalių piliečių tragedija išprovokavo mažiau istorinių tyrimų, nei vakarų europiečių aukos).

Tai užpuolimas

Monika Krikštopaitytė
Gianluca ir Massimiliano de Serio. Kadras iš filmo „Animalove“. 2009 m.
Itališkajai projekto daliai atstovauja menininkai Rã di Martino ir Gianluca su Massimiliano de Serio kūryba. Juos parūpino kuratorius Luigi Fassi, trečiojoje Prahos bienalėje kartu su Laima Kreivyte kuravęs parodą „Baltiškosios mitologijos“.

Skaidri tapybos šviesa

7 MD
Algirdas Petrulis (1915-2010)
Prieš keletą dienų „Lietuvos aido“ galerijoje atidaryta Algirdo Petrulio kūrybos paroda. Nenuilstantis maestro pristatė Vilniaus publikai naujausius darbus. Kaip visada žiūrovai laukė susitikimo vernisaže - romus, šiltai bičiuliškai nusiteikęs autorius traukte traukdavo kolegas ir tapybos gerbėjus, stebino neblėstančiu kūrybingumu. Deja, šį kartą į vernisažą atneštos gėlės liko neįteiktos.

Hedonistinė pasaulio vizija

Kristina Stančienė
Vytautas Kasiulis. „Knygų pardavėjai prie Senos Paryžiuje“. 1960 m.
Vytautas Kasiulis (1918-1995) - vienas iš garsiųjų išeivijos lietuvių menininkų plejados greta Vytauto Kazimiero Jonyno (1907-1997), Prano Domšaičio (1880-1965), Povilo Puzino (1907-1967), Viktoro Petravičiaus (1906-1989) ir kitų. Pasak parodos rengėjų, tai pasaulyje bene pats žinomiausias iš Lietuvos kilęs dailininkas.

Atvirai vengiant tiesmukumo

Aistė Paulina Virbickaitė
Žygimantas Augustinas. „Pradedantysis ekstremalas“. 2009 m.
„ ... parodoje yra smulkmenų, kurios suprantamos tik buriuotojams. Rūsyje eksponuota burlentė, pristatyta kaip Salininkų miestelio melioratorių archeologinis radinys - senovinė buriavimo lenta, - iš tiesų yra pagaminta Lietuvoje, Salininkuose. Visi vyresni buriuotojai kitados yra plaukioję toms burlentėmis iš Salininkų. ... ”

Senos istorijos, jauna dvasia

Monika Krikštopaitytė
Emilija Marija Liobytė-Vilutienė. „Mičiurininkė“. 1949 m. Diplominis darbas, vadovas P. Aleksandravičius
Prie Vilniaus dailės akademijos atsidarė naujas padalinys - Dizaino inovacijų centras, įsikūręs rekonstruotose buvusios „Tiesos“ spaustuvės patalpose. Ilgokai vegetavęs pastatas, dabar vadinamas „Titaniku“ (pavadinimą išrinko studentai) turi nemažas (700 kv. m) ekspozicines erdves, išsidėsčiusias dviejuose aukštuose. Parodinėms salėms vadovauja VDA muziejaus direktorius, žinomas ir patyręs menotyrininkas Viktoras Liutkus. Kalbiname jį apie naujų erdvių ateitį ir atidarymo proga parengtą parodą „Nuo 1793 iki 2009“.

Nė vienos dienos be linijos

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Gedertas Eliassas. „Namas raudonu stogu“. 1920 m.
Jau nuo 2009 m. lapkričio šiauliečiai turi galimybę aplankyti personalinę vieno žymiausių Latvijos modernizmo atstovų, tapytojo, meno istoriko ir jaunųjų dailininkų ugdytojo Gederto Eliasso (1887-1975) personalinę parodą. Latvijos nepriklausomybės dienai skirtoje parodoje, surengtoje bendradarbiaujant Šiaulių „Aušros“ ir Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir dailės muziejams, pristatomi jo ankstyvojo, laikomo išraiškingiausiu, kūrybos periodo darbai.

Žuvų ir istorijos skrodimas

Monika Krikštopaitytė
Galina Petrova. „Moterys, valančios žuvis“. 1969 m.
Tapytoja Galina Petrova gimė 1927 metais. Panašiu laiku gimė ir Aloyzas Stasiulevičius (1931), Leopoldas Surgailis (1928), Jonas Švažas (1925), Sofija Veiverytė (1926), Silvestras Džiaukštas (1928), Vincentas Gečas (1931) ir daugelis kitų. Į mandagų „ir daugelis kitų“ paprastai patektų ir Petrova. Žinoma, tai priklauso nuo to, kas vardija.

Keli maži niuansai ir didelis pliusas išlikimui

Kęstutis Šapoka
Kristina Inčiūraitė. „Nuo gero - prie puikaus“ (lankstiniai iš J.C. Collinso knygos „Nuo gero - prie puikaus. Kodėl vienos kompanijos padaro šuolį, o kitos - ne“, 2004 m.). 2009 m.
Kristina Inčiūraitė tęsia po Nepriklausomybės atgavimo (daugiausia) Vilniuje debiutavusios kartos „sentimentalistų(-čių) atšakos“ (Eglės Rakauskaitės, Jurgos Barilaitės, Dariaus Žiūros, Gintaro Makarevičiaus etc.) meno tradiciją.

Personažo transformacijos

Monika Krikštopaitytė
Vladas Urbanavičius. „Arka-2”. 1993 m.
Anot dosjė pateikiamų žinių, knyga sumanyta dar 2007 metais, gavus honorarą už kenotafą, skirtą sovietų okupantų nužudytiems 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signatarams Kazimierui Bizauskui, Pranui Dovydaičiui ir Vladui Mironui Vilniaus Rasų kapinėse. Kitaip tariant, dar prieš tai, kai kelių politikuojančių ir ne itin susipažinusių su meno istorija biurokratų pastangomis, t.y. per prievartą, skulptorius Vladas Urbanavičius tapo garsenybe, mat sukūrė „Krantinės arką“.

„Swedbank“ 2009 m. meno apdovanojimas Jonui Gasiūnui

7MD informacija
Jonas Gasiūnas. „Radaras“
Gruodžio 10 d. Rygos miesto parodų salėje „Rygos meno erdvė“ surengtoje „Swedbank“ meno apdovanojimo 2009 m. nominantų darbų parodos atidarymo ceremonijoje šis apdovanojimas įteiktas Lietuvos menininkui Jonui Gasiūnui. Laimėtojui buvo įteiktas 10 tūkst. eurų vertės piniginis prizas.

Kas bijo žmogaus teisių?

Rima Praspaliauskienė
Laisvydė Šalčiūtė. „Mona Liza ir Mona Liza“. 2009 m.
„Koks tu gėjus, tu paprastas pydaras“, - džiaugsmingai frazę kartoja įvairių sluoksnių atstovai Valentino Klimašausko ir Roko Tarabildos videodarbe, per visą sieną kaip vestuvinė nuotrauka kabo Laisvydės Šalčiūtės drobė „Mona Liza ir Mona Liza“, šalia - jau kartą cenzūruotos Ugniaus Gelgudos fotografijos iš ciklo „Tradicinė ir netradicinė šeima“, Alinos Melnikovos bei Adomo Danusevičiaus queer estetikos tapyba, Kęstučio Grigaliūno dėžutė bei atmestasis Akvilės Anglickaitės darbas „XXXX“. Visa tai - galerijoje „Kairė-dešinė“ gruodžio 10 d. atidarytoje parodoje „Už žmogaus teises - be cenzūros“. Pasak kuratorės Laimos Kreivytės, ši meninė-pilietinė akcija, suorganizuota per porą dienų, yra įkvėpta Užsienio reikalų ministerijoje eksponuojamos parodos „Menininkai už žmogaus teises“.

Sustojusi prieš kažkam atsitinkant

Monika Krikštopaitytė
Eglė Gineitytė. „Už ožrožių“. 2009 m. Autorės nuotrauka
Talpi kalbai tapyba, pamaniau pasirašiusi straipsnio pavadinimą ir suvokusi, kad jis apibūdina daugelį mano matytų Eglės Gineitytės drobių.

Iš Dievų gyvenimo

Kęstutis Šapoka
„Pamėnkalnio“ galerijos vitrina
Kas ten tviska ant grupės „69 danguje“ narės Nijolės Pareigytės (25), atėjusios palaikyti mylimojo į krepšinio rungtynes, piršto? Ar tik ne širdies draugo krepšininko Artūro Jomanto dovanotas sužadėtuvių žiedas?

Puslapiai: |1|...|6|...|11|...|16|17|18|19|20|21|22|...|27|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai