Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Dailė

Kriterijų tuštumoje

Tautvydas Bajarkevičius
Carsteno Nicolai parodos „Pionierius“ Šiuolaikinio meno centre ekspozicijos vaizdas.
Pasitinka vėsa. Patenki į didelę, tuščią salę, įsigėrusią visų pirma vėsos. Ne tik fizine prasme. Akys remiasi į baltai juodą, skaidrią šviesotamsą.

Plėšrumo anatomija

Agnė Narušytė
Ekspozicijos vaizdas. V. Aukštaičio nuotr. iš LDM NDG archyvo
Pastebėjau, kad įstrižas takas, kuriuo reikia nusileisti nuo Nacionalinės dailės galerijos kalniuko, veda ne tik Neries ir miesto link. Juo einant, kai kas paaiškėja.

Mano kūrinio nepriėmė į Veneciją...

Paulina Pukytė
P. Pukytės nuotr.
Kaip žinote, Dariaus Mikšio projekte šių metų Venecijos bienalėje menininkai valstybės stipendijos laureatai kviečiami „dalyvauti Lietuvos meno kolekcijoje, kurios pristatymas vyks Vilniuje ir Venecijoje 2011-aisiais metais“. Kolekcija bus sudaryta iš jų kūrinių.

Sezoniniai

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Elena Grudzinskaitė. „Privatumas. Normos“. 2010 m. M. Šnipaitės nuotrauka
Įprasta manyti, kad Dailės akademijoje egzistuoja tam tikros hierarchinės arba kokybinės (konceptualumo prasme) perskyros tarp skirtingų disciplinų.

Mišrainė su sentimentalumo padažu

Rūta Jakutytė
Valentinas Antanavičius. „Aktyvistė“. 2010 m.
Atidarant parodą buvo pakartoti dar prieš gerą dešimtmetį Valentino Antanavičiaus pasakyti žodžiai - „mano menas yra mišrainė“. Pristatomų darbų įvairumas tai patvirtina: rodomi kūriniai nuo 7-ojo dešimtmečio, kai tapytojas aštriai kritikavo sovietmetį, iki šiais metais sukurtų darbų, kuriuose matoma daugiau sąsajų su popmeno estetika ir šiandienos problemomis.

Rutinos gedimai ir taisymai

Dovilė Aleksandravičiūtė
Taaniel Raudsepp, Sigrid Viir. Instaliacijos „Dar vienas koridorius“ fragmentas. 2011 m.
Šiuo metu ŠMC vyksta dvi parodos: individuali Carsten Nicolai „Pionier“ ir drauge su Estijos Šiuolaikinio meno centru organizuota „If it's Part Broke, Half Fix it“ („Jei pusiau sugedo, iš dalies sutaisyk“).

Kaip jis mane...

Agnė Narušytė
Kai šitaip perrašiau Alfonso Andriuškevičiaus esė pavadinimą, supratau - kito jau nebus.

Apie vienos šalies ambasadą

Danutė Gambickaitė
Berlyno „Transmediale”. Atidarymo akimirka. J. Gröger nuotrauka.

Intelekto raibuliai

Tomas Pabedinskas
Ileana Florescu. Iš serijos „Čiurlionis. Ezoterinė kelionė. 1875-1911 m.“
Italų menininkės Ileanos Florescu darbai apibūdinami „kaip labai intelektualūs ir meniški“. Tokia šios autorės kūrybos charakteristika baigiamas oficialus informacinis pranešimas, kviečiantis į parodą „Panardinta biblioteka. Simfonija tolimam kraštui“. Sąvokų „intelektualūs“ ir „meniški“ abstraktumas verčia pasidomėti, ką konkrečiai jos reiškia Florescu kūrybos kontekste.

Apie dailininką ir bičiulį

Vidas Poškus
Algimantas Švėgžda. Laimės šulinys. 1985. Drb., temp., 54,5x85 cm. Lietuvos dailės muziejus

Kieno nuotraukos?

Erika Grigoravičienė
Tomo Pabedinsko knyga (išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010 m.) - iš tų, kurios užduoda daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų.

Kad užsimegztų kalba

Kristina Stančienė
Algimantas Švėgžda. Einantis jaunuolis. 1975. Kart., temp., al., 170x75 cm. Lietuvos dailės muziejus
Atsidarius kokiai nors svarbesnei parodai, ji paprastai būna geriau ar blogiau aprašoma, t.y. susilaukia interpretacijos, įvertinimo. Algimanto Švėgždos (1941-1995) kūrybos paroda Nacionalinėje galerijoje - viena iš tų, kuri neabejotinai bus paminėta, aprašyta įvairiuose leidiniuose „privaloma tvarka“.

Kalbėjimas erdvėmis

Karilė Nefaitė
Psichiatrijos muziejus „Het Dolhuys“ Harleme, Olandijoje, įkurtas 2005 m.
Sausio mėnesį Nacionalinėje dailės galerijoje vyko Architektūros pokalbių fondo rengiamas paskaitų ciklas „Show off: reginio architektūra“. Trečiosios paskaitos svečias - vienas Amsterdame įsikūrusio parodų architektūros ir dizaino studijos „Kossmann.dejong“ įkūrėjų Hermanas Kossmannas.

Fotografija prie klausyklos

Agnė Narušytė
Gediminas Pranckūnas. IV Nr.11
„Rupūs miltai, - rašė Kurtas Vonnegutas knygoje „Žmogus be tėvynės“, - jeigu esi koks nors menininkas, nesvarbu, geras ar prastas, tavo siela auga. Dainuok duše. Dainuok įsijungęs radiją. Pasakok istorijas. Parašyk eilėraštį...“. Fotografuok - mintyse priduriu, žiūrinėdama tapytojo Gedimino Pranckūno fotografijų parodą „Tylos skliautai“ Vilniaus rotušėje.

Naujos pažintys

Aistė Paulina Virbickaitė
Igoris Janovičius, „Nr. 12“, iš serijos „Medžiagiškumas“. 2007 m. A. P. Virbickaitės nuotr.
Vilniuje šiuo metu vyksta jaunųjų Ukrainos menininkų paroda „Genofond. Pinakothek“ ir Ukrainos viduriniosios kartos tapytojo Igorio Janovičiaus paroda „Kontekstas“ („Context“).

Apie tikroviškiausią meną

Monika Krikštopaitytė
Mindaugas Navakas. „Dvi vazos“. Ekspozicijos fragmentas. Monikos Krikštopaitytės nuotrauka
Menininko pristatinėti tarsi ir nereikia. Jis pirmas (su Egle Rakauskaite) atstovavo Lietuvai Venecijos bienalėje, yra pelnęs Nacionalinę kultūros premiją (1999 m.). Tačiau šie objektyvūs faktai, mano supratimu, mažai tepasako apie meną. O su Mindaugu Navaku apie meną kalbėtis labai įdomu, nes jis yra nepailstantis kūrėjas ir aktyvus parodų lankytojas, puikiai susipažinęs su padėtim.

Meilė ir neapykanta

Vidas Poškus
Bronius Gražys. „Miško fragmentas“. 2010 m.
Mintis apie neapykantą lietuvių tapyboje paskatino eilinė tapybinė fiesta sostinėje - tradicinė Lietuvos dailininkų sąjungos apžvalginė tapytojų paroda „Arkos“ galerijoje. Pagal pavadinimą, šiais metais ji dedikuota ,,žvilgsniui į save“.

Atmerkti ausis

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Andrius Rugys. „Garso korys“

Naivioji tapyba

Aistė Paulina Virbickaitė
Elena Kniūkštaitė. „Karuselė“. 1977 m.
Elena Kniūkštaitė, devynios moterys ir 66 litai - tokia mano penktadienio popietės Vilniaus paveikslų galerijoje statistika. Iš jos nuovokesnis skaitytojas supras, kad paroda man patiko (sumokėjau ne tik už bilietą, bet ir už autorės kūrinių albumą). Taip pat sužinos, kad paroda lankoma, ir lankoma daugiau moterų (muziejaus salėse sutikau devynias įvairaus amžiaus moteris ir nė vieno vyro). Na, o bent kiek sekantis kultūrines Lietuvos naujienas jau bus tikrai girdėjęs Elenos Kniūkštaitės vardą. Ko tikėtis, paskyrus valandėlę šios parodos lankymui ir ką vertėtų žinoti prieš į ją einant?

Atmintis ir kvarbatkos

Vidas Poškus
Karina Matiukienė. „Pavargo darbščios rankos, nurimo nerami širdis“. 2010 m. V.Poškaus nuotr.
Naujausia Karinos Matiukienės paroda - absoliučiai veltinė ir kaišytinė - yra dedikuota ,,visiems išėjusiems žinomiems ir nežinomiems tekstilininkams, verpėjams, audėjams ir kitiems tekstilės fanams“. Dedikacija tampa konkretesnė paminėjus Juozo Balčikonio, Vaclovo Daujoto, Janinos Monkutės Marks pavardes.

Puslapiai: |1|...|6|...|9|10|11|12|13|...|17|...|22|...|27|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai