Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Ūbis

Slogi šalis

Jonas Ūbis
„Šilkas”
Turkų režisieriaus Nuri Bilge Ceylano filmo „Trys beždžionės“ (LTV2, 21 d. 22.05) herojai – šeima, kurios mažos paslaptys tapo dideliu melu. Tačiau šeimos nariai nenori prisiimti juos pernelyg slegiančios atsakomybės, todėl neigia tiesą, kuri būtų per sunki. Jie atsisako matyti tiesą, kalbėti apie ją ar ją išgirsti, kaip tos trys beždžionės iš dar vaikystėje girdėtos rytietiško parabolės. „Trys beždžionės“ – penktasis ir Lietuvoje gerai žinomo režisieriaus filmas, Kanuose jis buvo apdovanotas už geriausią režisūrą. Naujausias Ceylano filmas „Vieną kartą Anatolijoje“ bus rodomas prasidėjusio „Kino pavasario“ programoje.

Sinefilija nemirtinga

Jonas Ūbis
Pirmasis „Kino“ numeris tradiciškai daug vietos skiria svarbiausiam pavasario festivaliui. „Kino pavasaris“ šiemet pateikė ne vieną staigmeną. Žurnale – trumpas svarbiausių programų pristatymas ir kino kritikų patarimai.

Farso pergalė prieš tikrovę

Jonas Ūbis
„Ir ji mane surado”
Gerai, kad šįvakar (9 d. 23.35) LNK primins Larry Charleso filmą „Bruno“ (2009), nes kelias savaites, žinoma, ne tik žiniasklaidos pučiamas aukštų FNTT pareigūnų atleidimo skandalas jau įgijo farso formą.

Kai niekas nesikeičia

Jonas Ūbis
„Kai aš mažas buvau“
Galite mane laikyti rusofilu, bet įdomiausias šio savaitgalio įvykis – Rusijos prezidento rinkimai. Nors jų rezultatas nulemtas iš anksto, stebėti didelės šalies, jos intelektualų reakciją ir po to seksiančius išrinkto prezidento veiksmus, be abejo, bus įdomu.

Kokie jauni mes buvome

Jonas Ūbis
„Apsišaukėlių orkestras“
Kartais bandau įsivaizduoti televizijos bokštuose sėdinčius žmones, kurie sprendžia, ką mes su jumis turime žiūrėti, kada ir kaip. Toks įspūdis, kad iš savo bokštų jie nusileidžia tik į Europos centrą arba pasivolioti pačiame jo dugne plytinčiuose bulvarinės žiniasklaidos purvuose. Jie žiūri į mus iš savo aukštumų ir gali pasmerkti visą vakarą klausytis bebalsių dainininkų ar žiūrėti negabiai sukurptus lietuviškus serialus, bet gerus filmus būtinai rodys tik naktį.

Dabar jie legendos

Jonas Ūbis
„Gimę žudyti”
Videonuomų laikais, ko gero, nebuvo populiaresnio filmo už 1994 m. pasirodžiusią Oliverio Stone’o dviejų meilužių žudikų istoriją „Gimę žudyti“ (LNK, šįvakar, 17 d. 23.25).

Lietuviai dykumoje

Jonas Ūbis
„Įsileisk mane”
Mėgstamas rusų žinių vaizdelis: ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pasikviečia į savo kabinetą kokį nors ministrą ar galingą valdininką ir televizijos žiūrovų akivaizdoje jį viešai išbara už blogą darbą. Vargšelis atgailauja, o tauta dar kartą sužino, kad Putinas – teisingas ir užstoja paprastus žmones.

Tai, kas ateina vėliau

Jonas Ūbis
„Meilė choleros metu“
Vienas svarbiausių naujausios kino istorijos puslapių susijęs su Vietnamo karu. Filmai apie jį pakeitė ir amerikiečių kiną. Manau, kad praėjus keliasdešimčiai metų tą patį bus galima pasakyti apie Irako karą. Filmų jau ir dabar daug, tik, ko gero, dar reikia tam tikros laiko distancijos, leidžiančios į juose rodomus įvykius pasižiūrėti kitaip.

Vėl už Centiją?

Jonas Ūbis
„Nefritinio skorpiono užkeikimas“
Iš pagausėjusių politikų televizijos ekranuose akivaizdu, kad artėja rinkimai.

Klajūnų istorijos

Jonas Ūbis
„Eurazijos aborigenas“
Šarūno Barto filmai iš pat pradžių skatino lietuvių kiną keistis, suteikė impulsą naujai kartai, pradėjo polemiką su istoriškai susiklosčiusiu lietuvių kultūros konservatyvumu.

Petnešos jam tinka

Jonas Ūbis
„Nerimo dienos“
Šventės įtikino, kad didžiausia lietuvio vertybė yra poilsis. Pagaliau supratau, kodėl per žinias televizijos nuolat rodo šventes: kalendorines, medelių sodinimo, balionų pūtimo, alaus gėrimo, močiučių ir senelių, tėvų ir anūkų ir t.t. Žinios, pasirodo, taip pat turi būti malonios. Kai kelias dienas iš eilės matai labdaros, jubiliejinius, apdovanojimų teikimo koncertus, pradedi abejoti, nuo ko labiau lietuviai pavargsta – nuo darbų ar poilsiaudami?

Televizija nugali

Jonas Ūbis
„Kasandros prakeiksmas”
Prieš Naujuosius, regis, dvylika dienų įvairios televizjos žinios rodė, kaip isteriškai ir su raudomis Šiaurės Korėjos gyventojai liūdi savo mirusio diktatoriaus. Masinės isterijos vietos įvairios – aikštės, klasės, gatvės. Isterija kyla iškart, kai į žmones nukreipiama televizijos kamera.

Kalėdinio „Kino“ skaitymo malonumai

Jonas Ūbis
Teko skaityti vieną „Kinui“ atsiųstą laišką. Jo autoriai rašė, kad „pasigenda straipsnių apie kiną meno ir kultūros kontekste, jo įtaką visuomenei“. Man regis, kalėdinis „Kino“ numeris kaip tik apie tai.

Parašyti laišką sau

Jonas Ūbis
„Muzikos garsai”
Artėja didžiosios metų šventės ir galiu Jus, mieli skaitytojai, nuraminti, kad televizijos mūsų tikrai nenuvargins originalių ir įdomių programų ar filmų gausa. Nebent negalėsite pakilti nuo vaišių stalo.

Kas verčia suktis teisingumo krumpliaračius

Jonas Ūbis
Naujasis Pasaulis
Sveikinu LNK žinias, žengusias didelį žingsnį Lietuvos televizijos informacijos istorijoje!

Praeitis sušildo labiau

Jonas Ūbis
„Pastoralė”
Spaudos konferencijoje pravirkusi Italijos darbo ministrė Elsa Fornero – ryškiausias mano šios savaitės televizijos įspūdis. Ji verkė, nes krizės sąlygomis nepavyks įgyvendinti numatytų reformų. Nežinau, ar kada nors sulauksiu verkiančios lietuvių ministrės televizijos ekrane.

Meilė viską pakelia į dangų

Jonas Ūbis
„Nesusekamas“
Gruzinų kinas mėgsta keistuolius, gal todėl ir lietuviai mėgsta gruzinų kiną.

Likimo žaidimai

Jonas Ūbis
„Kontaktas“
Geriausiu „Scanoramos“ trumpametražiu lietuvišku filmu pripažinto Andriaus Blaževičiaus „Dešimt priežasčių“ herojai drybso ant sofos žiūrėdami televizorių. Jis rodo kažkokią pramoginę laidą – anemiški, bet ryškiai nugrimuoti lietuvaičiai dainuoja saldžias dainas apie meilę. Nežinau, ar ilgai režisierius ieškojo tų fragmentų, bet vaizdelis išties simboliškas. Tokia yra televizija, skirta nykių daugiaaukščių gyventojams.

Nepakartojami, nes kitokie

Jonas Ūbis
„Gyveno strazdas giesmininkas"
Festivaliai - žiaurus dalykas. Sėdžiu kino teatre, mėgaujuosi dideliu ekranu ir net nenoriu galvoti apie darbą. Pamenu, sovietiniai žmonės turėjo gerą posakį: „Darbas ne vilkas, į mišką nepabėgs." Deja, gyvenimas įrodė, kad galima pabėgti ir nuo vilko, ir nuo miško, bet nuo darbo niekaip. Todėl trumpai apie vargingą ir striuką kino programą, kuria rengiasi pradžiuginti mūsų televizijos.

Pasaulis keičiasi

Jonas Ūbis
„Virš debesų"
Populiarus italų televizijos laidų vedėjas, buvęs Europos Parlamento narys Michele Santoro neseniai pats tapo naujiena, nes surengė savotišką revoliuciją. Po to, kai valstybiniame kanale RAI2, nepaisant aukštų reitingų, buvo uždaryta jo autorinė laida, kartu su draugais ir vienminčiais Santoro įgyvendino naują projektą, pavadintą „Visuomenine televizija".

Puslapiai: |1|2|3|4|5|6|7|8|9|10|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai