Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Pipinytė

Lenkų vaidybinių filmų festivalis

Živilė Pipinytė
„Generolas Nilas“
Pirmadienį Gdynėje prasidės 34-asis lenkų vaidybinių filmų festivalis. Kaip ir anksčiau, festivalio rengėjai žada tris konkursines programas - Pagrindinę, Nepriklausomo kino ir Jaunojo kino. Šiuose konkursuose parodyti filmai kovos dėl „Auksinių liūtų“ ir kitų svarbių apdovanojimų. Dėl jaunųjų žiūrovų prizų susirungs filmai, rodomi programoje „Gdynė vaikams“. Tačiau svarbiausia, žinoma, yra pagrindinė konkursinė programa, į kurią atrenkami įdomiausi per metus Lenkijoje sukurti filmai.

Kruvinas saldus tortas

Živilė Pipinytė
„Negarbingi šunsnukiai“
Quentinas Tarantino neslepia, kad didžiausias kino teikiamas malonumas – galimybė sukurti alternatyvią tikrovę, kurioje viskas yra įmanoma. Kaip ir Hitchcockui, kinas jam yra ne gyvenimo, o torto gabalas. Tiksliau, žaidimo, į kurį įsijautę dideli ir maži berniukai būtinai pasijus laimingi.

Veidrodėli, pasakyk...

Živilė Pipinytė
„Bruno“ (JAV, 2009)
Sachos Barono Coheno personažas Bruno turėtų būti artimas ne vienam lietuviui.

Visaip gali atsitikti, arba Keli susižavėjimo žodžiai

Živilė Pipinytė
„89 mm nuo Europos“
...Mažas berniukas su paspirtuku važinėjasi idiliško parko takeliais. Parkas primena senąją Arkadiją. Čia nuolat šviečia saulė, žaliuoja medžiai ir pievelės. Čia oriai vaikšto povai, o tvenkinyje plūduriuoja baltos gulbės. Bet ant suoliukų kažkodėl prisėdę tik seni žmonės. Berniukas Tomekas juos kalbina, klausinėja, net įtikinėja. Pavyzdžiui, kad pasaulyje viskas įmanoma. Kad galima net sutikti mažą dinozauriuką ir sulaukti kelių šimtų metų. Bet dažniausiai Tomekas bando suprasti sutiktuosius.

Įtaigi konstatacija

Živilė Pipinytė
„Gomora“
Filmai apie mafiją turi savo stilių, atpažįstamus personažus ir ritualus. Prie jų pripratino ne tik amerikiečiai, bet ir 7-ojo bei 8-ojo dešimtmečių italų režisierių Damiano Damiani, Francesco Rosi kūryba.

Priešai ir žvaigždės

Živilė Pipinytė
„Visuomenės priešai“
Efektingą ir kinematografišką „Visuomenės priešų“ („Public Ennemies“, JAV, 2009) pabaigą iš tikrųjų parašė gyvenimas: vienas garsiausių 4-ojo dešimtmečio amerikiečių gangsterių Johnas Dillingeris buvo nušautas 1934-ųjų liepos vakarą, kai išeidinėjo iš Čikagos kino teatro „Biograph“, ką tik pasižiūrėjęs filmą, kuriame pagrindinį vaidmenį sukūrė Clarkas Gable’as. Režisieriui Michaelui Mannui, regis, nieko nereikėjo prikurti.

Ilgas laimingas gyvenimas

Živilė Pipinytė
Vasilijus Aksionovas
Dabar Lietuvoje šis vardas, matyt, nebesako nieko, nors kadaise jo knygos buvo leidžiamos ir lietuviškai. Aksionovas neatsiejamas nuo 7-ojo dešimtmečio „šestedesiatnikų“, palikusių ryškų pėdsaką rusų mene, paveikusių ir moderniąją 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių lietuvių kultūrą.

Ko tas girtas vyras nepadarys

Živilė Pipinytė
„Pagirios Las Vegase“ („The Hangover“, JAV, 2009)
Kai buvau maža, suaugusieji mėgo anekdotus iš serijos „Ko tas girtas zuikis nepadarys...“ Anekdotai apie zuikio nuotykius turėjo ir politinį, ir obscenišką atspalvį. Bet jie visi pasakojo apie amžino bailio nuotykius ir jo išskirtinę drąsą išgėrus, pavyzdžiui, nusivalyti užpakalį į mešką.

Vienatvės ir tylos kinas

Živilė Pipinytė
Šarūnas Bartas
Šarūnas Bartas atėjo į lietuvių kiną tada, kai griuvo Sovietų imperija ir pasikeitė ne tik santvarka, bet ir kino finansavimo sistema.

Kai nori pabendrauti su sąžine

Živilė Pipinytė
„Gėlės“
Iškart prisipažinsiu, kad ne visas šių metų „Kino pavasario“ lietuviškas premjeras spėjau pasižiūrėti, nors premjerinių filmų programa šiemet buvo itin kukli - vos šeši filmai ir tik du iš jų - dokumentinis Aloyzo Jančoro „Akligatvis“ bei vaidybinis Roberto Šarknicko „Nepalikit, prašau...“ - pilnametražiai.

Stoikas Eastwoodas

Živilė Pipinytė
„Gran Torino"
Su Voltu Kovalskiu susipažįstame jo žmonos laidotuvių dieną. 50 metų išdirbęs „Ford“ gamykloje, aštuoniasdešimtmetis karo Korėjoje veteranas ir toks pat nebejaunas jo šuo lieka vieni Detroito priemiesčio name.

Kino magas

7 MD
„Saldus gyvenimas”
Šiųmetis „Kino pavasaris“ primins šešis didžiojo kino vizionieriaus Federico Fellini (1920-1993) filmus. Fellini kūrybai būdingas autobiografiškumas, karnavališkumas, bet kartu ir sentimentalus lyrizmas. Ir, žinoma, ironija, vėlesnėse režisieriaus juostose neišvengiamai perauganti į modernios visuomenės satyrą.

„Kino pavasario“ galimybės

7MD informacija
„Tiulpan“
Kovo 19 d. Vilniuje prasideda „Kino pavasaris“. Didžiausia šiemet jau keturioliktą kartą rengiamo festivalio naujovė yra konkursinė programa „Nauja Europa - nauji vardai“. Joje varžysis filmai iš Rytų, Vidurio Europos bei Balkanų šalių. Atrinkti aštuoni filmai iš Latvijos, Estijos, Bulgarijos, Vengrijos, Kroatijos, Slovakijos bei Bosnijos ir Hercegovinos.

Aušvico pasaka?

Živilė Pipinytė
"Prakeiksmas"
Penktadienio vakarą perjunginėdama kanalus netyčia pataikiau įsijungti TV5 - tiesioginę prancūzų kino akademijos apdovanojimų "Cezarių" ceremonijos transliaciją.

Banalybė sunkesnė už akmenį

Živilė Pipinytė
„Šokis dykumoje“
Jurga Ivanauskaitė buvo pasmerkta tapti kultine asmenybe. Jos ryškus įvaizdis susiejo tai, kas labiausiai jaudina populiariąją mūsų laikų kultūrą: kitoniškumo aurą, vingiuotą menininkės likimą, Dievo paieškas, susižavėjimą Rytais ir mirties mįslę.

Tautos būsena Berlinalėje

Živilė Pipinytė
„Liūdesio pienas“
Keikti Berlinalės konkursą jau tapo savotišku ritualu, nors kiekvienas sutiktas kolega iki pat paskutinės dienos dar, regis, tikisi, kad įvyks stebuklas ir pagaliau bus parodytas koks nors genialus filmas. Skundžiamės visiškai suprastėjusiu kinu, keikiamės, dievagojamės, kad daugiau nebekelsime čia nė kojos, bet po metų vėl pradedame rengtis kelionėn ir tikėti, kad pamatysime kažką ypatinga. Kad ir kaip būtų, jei festivalyje pamatai du tris gerus filmus, važiuota buvo ne veltui. Kitas dalykas, kad dažniausiai tuos du tris filmus pamatai ne oficialiosiose, o šalutinėse festivalio sekcijose.

Literatūros ir sniego pamokos

Živilė Pipinytė
„Šiaurė“
Berlinalę atidaręs filmas - Tomo Tykwerio „International“ įrodo, kad kinas gali paversti pasaka bet kurį siužetą, net pasakojimą apie blogus šiuolaikinius bankininkus, o stebuklinga vieta - net šaltus ir didingus paminklus pinigų galiai, šiuolaikinius bankus. Bet Tykwerio filmui pristigo ne tikroviškumo, o paprasčiausios žmogiškos šilumos.

Ryškiau už gyvenimą

Živilė Pipinytė
„International"
Vakar vokiečių režisieriaus Tomo Tykwerio filmas „International" atidarė jau 59-ąjį tarptautinį Berlyno kino festivalį.

Kitas berniukas

Živilė Pipinytė
„Pasipriešinimas" (dvi iliustracijos)
...1928-ųjų kovą Los Andžele dingo devynerių metų berniukas Walteris Collinsas. Po kelių savaičių policija jį surado šalies Šiaurėje. Bet Christine Collins atsisakė pripažinti vaiką savu. Tai buvo kitas berniukas, kuris apsimetė dingusiuoju, nes norėjo pamatyti kino žvaigždžių miestą.

Pirmyn į praeitį?

Živilė Pipinytė
„Gyvenama sala. Pirma dalis"
Fiodoro Bondarčiuko dilogijos „Gyvenama sala. Pirma dalis" („Obytajemyj ostrov. Film 1", Rusija, 2009) pradžia kartu su Valerijaus Todorovskio „Stileivomis" buvo vienas laukiamiausių Rusijos metų pradžios kino įvykių.

Puslapiai: |1|2|3|4|5|6|7|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai