Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Pipinytė

Sieną jie pamatė vėliau

Živilė Pipinytė
Rūta - Elžbieta Latėnaitė. K. Sereikaitės nuotr.
Nors ir kurtas ketverius metus, Kristijono Vildžiūno filmas „Kai apkabinsiu tave“ pasirodo pačiu laiku. Jis sugrąžina lietuvių kinui normalumo pojūtį: „Kai apkabinsiu tave“ galima vertinti scenarijaus, aktorių, apskritai visų kino sudedamųjų profesionalumo kriterijais. Tai suteikia vilčių.

Šiaurė geriau už Teksasą

Živilė Pipinytė
„Šiaurė“
„2005-aisiais išgyvenau depresiją, kuri netrukus virto baimės būsenomis ir serija panikos priepuolių. Vieną dieną ėjau pro seną slidinėjimo keltuvą, kuriuo važinėjausi vaikystėje. Stabtelėjau ir pagalvojau apie visus tuos keistuolius, kurie ten dirbo. Jie visados būdavo pikti ir pavargę, dvokė degtine. Būtent tą akimirką mano galvoje gimė Jomaro personažas“, - prisipažino filmo „Šiaurė“ („Nord“, Norvegija, 2009) režisierius debiutantas Rune Denstadas Langlo.

Noblesse oblige

Živilė Pipinytė
„Savaip sąžiningas žmogus“
Šiųmetės „Scanoramos“ atidarymo filmas - norvegų režisieriaus Hanso Petterio Molando „Savaip sąžiningas žmogus“ („En ganske snill mann“, Norvegija, 2009) pasižymi visu tuo, už ką lietuviai, matyt, ir mėgsta skandinavų kiną.

Pasaka apie pasirinkimą

Živilė Pipinytė
„Miestas“
Beno Afflecko filmo „Miestas“ („The Town“, JAV, 2010) herojus Dagas Makrėjus primena Šarūno Barto „Eurazijos aborigeno“ Geną.

Niūrios pasakos ir kiti šedevrai

Živilė Pipinytė
„Šėtono tango“
Šiandien prasideda Tarptautinis Kauno kino festivalis. Jo rengėjai pasirinko Lietuvoje neįprastą strategiją - jie rodys filmus iš aukščiausios lentynos, kurių kitų festivalių organizatoriai kartais net nedrįsta rodyti dėl pernelyg sudėtingų temų ir neįprastos kino kalbos.

Kaip gražu miške

Živilė Pipinytė
Rytai traukia Vakarus jau ne pirmą šimtmetį. Reguliariai mus užlieja vis naujos susižavėjimo Rytų kultūra ir išmintimi bangos.

Prarūgęs vaizdelis

Živilė Pipinytė
„Anarchija Žirmūnuose“
Anksčiau konjunktūrinių filmų apie jaunimą temos nebuvo sudėtingos. Komjaunimas, kolektyvas arba karo veteranas padėdavo persiauklėti maištingam jaunuoliui, naivus atvykėlis iš kaimo greitai suprasdavo miesto gyvenimo pavojus, tiesa, kartais toks naivuolis arba naivuolė maištaudavo prieš savo tėvų sumaterialėjimą. Konjunktūra buvo akivaizdi, o sovietinė veidmainystė blogų, bet „ideologiškai teisingų“ filmų kritikuoti neleido. Tema buvo svarbiau už meninę kūrinio vertę.

Autoriai ir tradicijos

Živilė Pipinytė
„Kita monetos pusė”
Nuo ateinančio ketvirtadienio (rugsėjo 16 d.) „Skalvijos“ kino centre ir „Pasakoje“ vyks Lenkų kultūros instituto Vilniuje šiemet kartu su „ARTscape“ rengiama X lenkų kino savaitė. Jos programoje – pastaraisiais metais svarbiausius lenkų ir tarptautinių kino festivalių apdovanojimus pelnę filmai, atspindintys aktualias lenkų kino tendencijas.

Mačetė – revoliucijos ginklas

Živilė Pipinytė
„Mačetė”
Naujame Roberto Rodriguezo ir Ethano Maniquiso filme „Mačetė“ („Machete“, JAV, 2010) kraujas liejasi upėmis, net epizodiniai personažai tampa lavonais pavydėtinai greitai, bet užtat kiekvienas jų miršta efektingai, patirdamas begalinį skausmą, be to, žudymo įrankiu filme gali tapti kiekvienas daiktas – plaktukas, žoliapjovė, butelių atidarytuvas ar aukštakulnis batelis.

Melo spąstuose

Živilė Pipinytė
„Vaiduoklis”
Romano Polanskio „Vaiduoklis“ („The Ghost Writer“, D. Britanija, Prancūzija, Vokietija, 2010) šiemet buvo vienas laukiamiausių Berlinalės filmų. Sutiktas jis puikiai ir pelnė prizą už geriausią režisūrą. Lietuvių platintojai žadėjo rodyti „Vaiduoklį“ iškart po festivalio, bet paskui išleidimo datą vis nukėlinėjo, kol vasaros viduryje parodė filmą Kaune. Aišku, be jokios reklamos ar didesnio atgarsio. Panašus likimas ištiko ne vieną rimtą filmą, tad viliuosi, kad pagaliau Vilniuje rodomas „Vaiduoklis“ sulauks savo žiūrovų.

Pasąmonės veiksmo filmas

Živilė Pipinytė
„Pradžia“
Christopherio Nolano „Pradžios“ („Inception“, JAV, 2010) reklaminis šūkis „Laukiamiausias vasaros filmas“, be abejo, atsipirko: juosta drebina visus finansinius rekordus. Kita vertus, reklama tarsi ir tikina, kad reikia laukti kažko ypatinga, o taip nėra.

Gražiai supakuota grėsmė

Živilė Pipinytė
„Kloja“
Filmas prasideda intymiu monologu – prieš žiūrovus tarsi prieš veidrodį erotiška gražuolė aiškina, kad jos profesijoje svarbiausia nuspėti kito žmogaus norus, troškimus, slaptas svajones. Ne tik atspėti, bet ir įgyvendinti.

Amžinas Robinas Hudas

Živilė Pipinytė
Errollas Flynnas filme „Robino Hudo nuotykiai“
Robinas Hudas nuo pat 3-iojo XX a. dešimtmečio pradžios – vienas populiariausių kino personažų. Tačiau kiekvienas kino Robinas Hudas – kitoks.

Atsisveikinimų kaleidoskopas

Živilė Pipinytė
Dainius Kazlauskas filme „Atsisveikinimas“
Pirmasis pilno metražo vaidybinis Tomo Donelos filmas „Atsisveikinimas“ sukelia déjâ vu įspūdį.

Pažemintųjų triumfas

Živilė Pipinytė
„Le Concert“
Galiu įsivaizduoti, kad ne vienas, pasižiūrėjęs Radu Michaileanu filmą „Le Concert“ (Prancūzija, 2009) susinervinęs spėlios, už ką filmas buvo nominuotas net devyniems prancūzų kino akademijos „Cezariams“ ir kodėl prancūzai masiškai šturmavo kino sales.

Kelios pastabos „Kino pavasario“ paraštėse

Živilė Pipinytė
Šiandien - iškilmingas penkioliktojo „Kino pavasario“ uždarymas. Susitikimas su ambicingu kinu, kaip ir kasmet, atnešė pakilių akimirkų, leidusių patikėti, kad kino menas dar nemirė ir neužleido visų pozicijų spalvingiems avatarams.

Nužudyta magija

Živilė Pipinytė
„7 nuodėmės“
Išsirengusi į Kristinos Inčiūraitės dokumentinio filmo „7 nuodėmės“ premjerą, spėliojau, ar autorei pavyko išvengti daugumai lietuvių videomenininkų būdingo dviračio išradinėjimo, kai 7-ajame ar 8-ajame dešimtmečiais įprastos dokumentinio kino išraiškos priemonės jų filmuose pateikiamos kaip kino kalbos naujovės. Ankstesniuose Inčiūraitės darbuose tokio išradinėjimo būta. Pasirodo, smarkiai klydau. „7 nuodėmės“ apskritai nelabai ką bendra turi su kinu. Ypač su dokumentiniu. Tai greičiau dar vienas judančių vaizdų projektas, tik parodytas dideliame kino teatro ekrane.

Kaip tampama feministe

Živilė Pipinytė
„Alisa Stebuklų šalyje“
Timas Burtonas - iš tų režisierių, kurie geriau jaučiasi kitoje tikrovėje - sapnuose, fantazijose, bepročių vizijose. Jis jungia siaubo ir fantastinių filmų konvencijas su pasaka.

10 „Kino pavasario“ filmų, kurių nevalia nepamatyti

7 MD
„Baltas kaspinas“
Ketvirtadienį, kovo 18 d., Vilniuje prasidėsiantis jau penkioliktas „Kino pavasaris“ truks iki balandžio 2 d., tad yra vilties, kad net labiausiai užsiėmę piliečiai sugebės rasti laiko svarbiausiajam iš menų. „7 meno dienos“ tradiciškai sudarė filmų, kuriuos rekomenduoja pamatyti kiekvienam kinu besidominčiam žmogui, sąrašą. Suprantama, jis gana subjektyvus, bet atrankos kriterijai – filmo sukeltas atgarsis, formos, turinio naujumas, ankstesni jo kūrėjų darbai – universalūs.

Solidarus kinas

Živilė Pipinytė
„Medus“
Paskutinėmis jubiliejinės Berlinalės dienomis pamačiau porą konkurso filmų, kurie nustebino paprastumu ir išmintimi.

Puslapiai: |1|2|3|4|5|6|7|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai