Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Stančienė

Jubiliejinis gausybės ragas

Kristina Stančienė
Antanas Šnaras. 11 klasė. „Moters figūra“. 1978 m. Mokytojas Petras Mazūras. Monikos Krikštopaitytės nuotrauka.
Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla švenčia 65 metų veiklos jubiliejų, mokyklos dailės skyrius – 50. Logiška, kad apvalias sukaktis mokykla mini savo buvusių ir dabartinių mokinių paroda „Titanike“. Juk ji jau daug dešimtmečių „tiekia“ būsimus įvairių specialybių studentus Vilniaus dailės akademijai.

Skola Lietuvos dailės istorijai

Kristina Stančienė
Justinas Vienožinskis. „Gimtoji sodyba“
2011 metais bus minimos tapytojo, vieno XX a. pirmosios pusės dailės kritikos pradininkų, Kauno meno mokyklos įkūrėjo Justino Vienožinskio 125-osios gimimo metinės. Apie Vienožinskį yra nemažai rašyta, jo kūryba, biografija, įvairialypė organizacinė veikla išsamiai išnagrinėta ir 2004 m. išleistoje Dalios Ramonienės monografijoje „Justinas Vienožinskis“, dar sovietmečiu publikuoti ir paties Vienožinskio veikalai.

Proporcingi deriniai

Kristina Stančienė
Aistė Bilevičiūtė. Be pavadinimo
Išparduotuvė – iki skausmo pažįstamas užrašas, iš tolo šviečiantis prekybos centrų vitrinose ir žadantis pirkėjui bent keletą puikių galimybių vienu metu – įsigyti nebrangių daiktų ar drabužių, neretai ir su prestižiniu prekiniu ženklu... Arba – pigaus šlamšto, kuriuo atsikratoma, viliojant kaina ryškioje etiketėje. Išpardavimo metu gali būti ir įžūliai apgautas – senoji prekės kaina tik nuspalvinta kita spalva, pigumas imituojamas...

Noras pažinti kitus ir savų ilgesys

Kristina Stančienė
Jonas Rimša. „Kompozicija su laivu“. Apie 1959–1966 m. Valdo Adamkaus nuosavybė
Pastaruoju metu Vilniuje vyko ir tebevyksta nemažai lietuvių išeivijos dailininkų parodų. Jų įvairovė, mastai, rengėjų tikslai gerokai skiriasi – nuo atskirų dailininkų retrospektyvų (neseniai vykusi Vytauto Kasiulio paroda Vilniaus paveikslų galerijoje) iki proginių ekspozicijų („Dovana nepriklausomai Lietuvai “ LDM Radvilų rūmuose). Išeivijoje kūrusių lietuvių darbai atsiduria ir komercinėse galerijose, kurios mėgina pralaužti vis dar gana inertišką lietuvių meno rinką. Kaip tik tokia paroda „Po karo. Svetur“ šiuo metu veikia neseniai atsidariusioje „Pylimo galerijoje“.

Tiesiog bendraminčiai

Kristina Stančienė
Gintarė Kazokaitė. „Vakarėlis susipažinimas“. 2007 m.
Pavadinimas – ne tik formalus ekspozicijos įvardijimas. Žinomos grafikės – Eglė Vertelkaitė, Birutė Zokaitytė, Lida Dubauskienė ir Vida Jovaišienė – joje demonstruoja po vieną ar keletą savo kūrinių, greta rodomi jų mokinių diplominiai darbai.

Išsaugoti tapatumą

Kristina Stančienė
Česlovas Janušas. „Ežeras pakalnėje“
Radvilų rūmuose eksponuojama beveik 100 lietuvių išeivijos tapytojo Česlovo Janušo darbų. Dauguma jų atvežta iš JAV. Amerikoje gyvenantis dailininko sūnus Saulius Janušas saugo tėvo kūrybinį palikimą ir rūpinasi jo sklaida. Dešimt parodoje pristatytų drobių, sukurtų dar iki Antrojo pasaulinio karo ir vėliau, išvykus iš Lietuvos, papildyta iš Lietuvos dailės muziejaus fondų.

Lobiai iš drumzlinos upės

Kristina Stančienė
Birutė Žilytė. „Augalai III. Aguona“. 1974 m.
Daugelis užaugome su Birutės Žilytės iliustruotomis pasakų knygomis. Ne vienas gerai atsimename ir „Nykštuko“ kavinę Vilniaus centre, kultinę sovietmečio vaikų laisvalaikio vietą – su voveraitėmis, žvaliai liuoksinčiomis besisukančiame rate, gardžiais ledais, plakta grietinėle metalinėse ledainėse ant plastmasinių kojelių, ir gražiosiomis Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskomis...

Siurrealizmo klasika

Kristina Stančienė
Wiesław Rosocha. Iš ciklo „Mendelio skrybėlė“
Pasak šio lenkų grafiko parodos rengėjų, dauguma joje eksponuojamų kūrinių – įkvėpti Jerzio Kosinskio (1933–1991) autobiografinės knygos „Margas paukštis“ („The Painted Bird“, išleista 1965 m. JAV), kuri pasakoja apie Holokaustą Lenkijoje. Pagrindinis knygos herojus – mažas berniukas, Antrojo pasaulinio karo metais klajojantis po Rytų Europą, turi ištverti jam likimo primestas sąlygas ir nuolatos jaustis balta varna jam priešiškoje visuomenėje.

Augustinas Savickas nesustoja

Kristina Stančienė
Augustinas Savickas. „Dvi moterys“. 2008 m.

Tekstilė su tapyba

Kristina Stančienė
Lina Zavadskė. „Susipynimai“. 2009 m
Tekstilė - tai taikomoji dekoratyvinė dailė, byloja tradicinis šios meno šakos apibrėžimas. Linos Zavadskės darbams, kaip ir daugeliui šiuolaikinių tekstilės kūrinių, jį tiesiogiai pritaikyti, žinoma, būtų sunku. Tačiau jei taikomoji funkcija šiuo atveju visai nediskutuotina, dekoratyvumo terminas Zavadskės kūriniams iš tiesų tinka.

Hedonistinė pasaulio vizija

Kristina Stančienė
Vytautas Kasiulis. „Knygų pardavėjai prie Senos Paryžiuje“. 1960 m.
Vytautas Kasiulis (1918-1995) - vienas iš garsiųjų išeivijos lietuvių menininkų plejados greta Vytauto Kazimiero Jonyno (1907-1997), Prano Domšaičio (1880-1965), Povilo Puzino (1907-1967), Viktoro Petravičiaus (1906-1989) ir kitų. Pasak parodos rengėjų, tai pasaulyje bene pats žinomiausias iš Lietuvos kilęs dailininkas.

Dzūkų dienos ir darbai

Kristina Stančienė
Arūnas Baltėnas. Prisėdusios pailsėti moterys gieda. Čepkeliai. 2007 m.
Arūno Baltėno fotografijų ciklas „Dienos ir darbai“ buvo pristatytas dar šių metų knygų mugėje kartu su nauju menininko fotografijų albumu „Šilų dzūkai“. Autentiškus knygoje publikuojamus kaimo žmonių pasakojimus surinko Dzūkijos nacionalinio parko darbuotoja, etnografė Ona Drobelienė.

Nepavojingi sukrėtimai

Kristina Stančienė
Linas Liandzbergis. „Pradingti“. 2009 m.
Paroda „Turbulencija - trys požiūriai“ žada bent keletą įdomių dalykų, skiriančių ją nuo eilinio įvairių lietuvių autorių tapybos pristatymo.

Lietuviai - ispanai. Lygiosios!

Kristina Stančienė
Gintaras Makarevičius. Kadras iš filmo „Sibiro testamentas“. 2008 m.
Galerijos „Vartai“ tarpdisciplininiame projekte „Artscape“ pristatomos Lietuvos ir kitų Europos sostinių menininkų ekspozicijos kaskart atrodo skirtingai, bet ne visuomet menininkai būna lygiaverčiai. Šįkart mąslūs, vizualinių įspūdžių, suvokimo mechanizmų užkaboriais klaidžiojantys ispanų menininko Ignasi Aballi darbai ir skaudus, ironiškas Gintaro Makarevičiaus filmas „Sibiro testamentas“, atrodo, tikrai verti vienas kito.

Neviešas viešųjų erdvių gyvenimas

Kristina Stančienė
Kazys Kisielis. „Džiaugsmas". 1970 m. L. Ruiko nuotrauka iš albumo „Naujasis Vilnius" 1972 m.

Atstovavimo iššūkiai

Kristina Stančienė
L. Apanavičienės nuotrauka
2009 m. sausio 9 d. Čikagos kultūros centre atidaryta paroda „Dvi Lietuvos grafikės: Eglė Vertelkaitė ir Birutė Zokaitytė“ (ji veiks iki kovo 29 d.). Pasirodymas vienoje prestižiškiausių JAV Ilinojaus valstijos meno ir kultūros institucijų - reikšmingas įvykis ir rimtas žinomų menininkių kūrybos įvertinimas. Bendromis Čikagos Čiurlionio meno galerijos, Čikagos kultūros centro ir LR Generalinio konsulato pastangomis surengta ekspozicija buvo plačiai aptarinėjama išeivijos ir Čikagos žiniasklaidoje.

Pagoniškos dievybės ir bendruomeniškumo jausmas

Kristina Stančienė
Arvydas Ališanka. Suolas. 2008 m.
Bendruomenė, pilietiškumas - populiarios frazės, vis dažniau puošia oficialias valdininkų kalbas. Šias idėjas kartais mėginama įgyvendinti socialinėje aplinkoje („saugios kaimynystės“ samprata), kartais - kultūros sferose (projektas mieste „Menas netikėtose erdvėse“). Tačiau idealams artimų pavyzdžių reta.

Nenuobodi jubiliejinė paroda

Kristina Stančienė
Ieva Gudmonaitė. „Senelio portretas". 2008 m. (Mokytojas - Jonas Vaitekūnas) (2 reprodukcijų albumas)
Šiemet Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla švenčia 50 metų veiklos jubiliejų. Ta proga 2008 m. pavasarį Vlado Vildžiūno galerijoje buvo surengta mokyklos suaugusiųjų skyriaus mokinių tapybos paroda. Siekiant apžvelgti VJVDM raidą, dabarties situaciją, gruodžio 3 d. „Arkos" galerijoje atidaryta retrospektyvinė tapybos paroda.

Puslapiai: |1|2|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai