Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Kreivytė

Kas kuria bendrą būtį

Laima Kreivytė
Saulius Dirsė. "P-2". Porcelianas. 1999 m. Vytautas Michelkevičius: "Pataraisiais metais bevartant senesnius katalogus ir besilankant LTMKS narių studijose užkliuvo už akių šis objektas, kuris paskelbus parodos idėją pirmiausiai iškilo atmintyje. Žinoma, jis kalba apie ir santykius, ir apie buvimą kartu, tačiau geriausiai jis įkūnija paradoksą, nuostabą, tarpdiscipliniškumo kvestionavimą lietuviškoje dailėje ir sustingusį istorijos atspindį iš idealistinių 1999-ųjų".

Tapybos transliacijos tarpinėse erdvėse

Laima Kreivytė
Eglė Karpavičiūtė. „Nutapyta Gerhard Richter ekspozicija“. 2011 m.
Iš Mėnulio nukritęs žiūrovas, nežinantis dailės istorijos ir šiuolaikinės tapybos tendencijų, tikriausiai būtų pamalonintas mėnuliškos šviesos ir kolorito peizažų, atveriančių keistas erdves. Tikriausiai patiktų jam ir virpančios darbų faktūros, gal mažiau suprantami atrodytų žemiečių sanitarinės įrangos totemai. Tačiau toks žiūrovas primintų tarp dviejų stiklų besiplakantį drugį, naiviai bandantį pramušti „langą į pasaulį“.

Atminties dabartis

Laima Kreivytė
Kęstučio Grigaliūno instaliacija „Aš nežinojau, Mylimasai, kad bučiuoju tave paskutinį kartą" LDS Pamėnkalnio galerijoje. G.Jucevičiaus nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas yra menininkas, kurio dirbtuvė jau ne vieni metai yra Lietuvos ypatingojo archyvo KGB fondai.

Refleksijos beieškant

Monika Krikštopaitytė
Vygantas Paukštė. „Plauna galvą“. 1999 m. Iš Modernaus meno centro archyvo
Kadangi politikai daugiau nei kultūros bendruomenė viešai kalba apie kultūros įvykius, „7 meno dienos" nusprendė inicijuoti diskusijos pradžią apie Modernaus meno centrą tarp dailės profesionalų.

Kaip atsiranda nežinomos menininkės?

7 MD
Laura Garbštienė. Kadras iš „Filmo apie nežinomą menininkę”. 2010 m.
Lauros Garbštienės darbai pristatomi svarbiose tarptautiniuose parodose ir kino festivaliuose. Jos „Filmas apie nežinomą menininkę“ apdovanotas specialiu Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalio prizu bei kritikų apdovanojimu, o kūriniai rodomi dabar vykstančiose parodose Nyderlanduose ir Lenkijoje. Neseniai Šv. Jono gatvės galerijoje galėjome matyti menininkės tekstilės studijas VDA atspindintį kūrinį. Apie kūrybą ir (ne)moteriškus menus su menininke kalbasi Dalia Mikonytė.

Istorija fotografijose

Laima Kreivytė
Rašyti apie Europos parką, net ir dvidešimtmečio proga, nėra paprastas dalykas.

Asmeniška yra politiška Gdanske

Laima Kreivytė
Grzegorz Klaman. „Darbininkas – niekas”. 2011 videoinstaliacija. Paroda „Darbas ir poilsis”
Braižant kultūrinių tinklų žemėlapį, Gdansko ir Vilniaus ryšiai primintų autostradą, o rudenį – lėktuvų pakilimo taką. Jau ketvirti metai rengiamas festivalis „Vilnius Gdanske“ kviečia susipažinti su šiuolaikiniu Lietuvos menu, muzika, kinu, tarpdisciplininiais projektais.

Keliai nežinomybėn ir tikri lobiai

Laima Kreivytė
Vladas Urbanavičius. „Špūlė“. 2011 m.

Psichoanalizės gimimas iš isterikės vapesio

Laima Kreivytė
Nanna Gro Henningsen . Instaliacijos „Iškreiptas beprotybės žvilgsnis“ vaizdas.

Esamas būtasis

Laima Kreivytė
Remigijus Treigys. Paskutinė diena Venecijoje (Krantinė) 2003-2004 m.
„Ar tas dūmų šydas gali bent kiek praplyšti ir prasiskleisti – nesvarbu – į gyvenimą ar į mirtį?” A.J. Greimas

Kontaminacijos: tarp mūsų turisčių

Laima Kreivytė
Cooltūrisčių autografas anoniminės menininkų grupės Norma Jean plastilino salėje „Kas bijo laisvos raiškos?“ Centriniame paviljone, Giardini.
Prieš prasidedant 54–ajai Venecijos bienalei „ILLUMInations“ kuratorė Bice Curiger uždavė penkis klausimus pasaulio menininkams: „Kur tu jautiesi kaip namie? Ar ateitis kalbės angliškai, ar kita kalba? Ar menininkų bendruomenė yra nacija? Kiek nacijų (tautų) yra tavyje? Jei menas būtų nacija, kokia būtų jos konstitucija?“ Prie jų pridėjome šeštą, Lietuvai aktualų klausimą: „Kas slepiasi už baltos užuolaidos?“ Į klausimus atsako menininkių ir kritikių grupė Cooltūristės.

Kometa, ryjanti savo uodegą

Laima Kreivytė
Martine Feipel ir Jean Bechameil. „Le cercle fermé“. Liuksemburgo paviljonas. Ū. Gutauskaitės nuotr.
Venecijos bienalė – tai šokinėjimas nuo bokšto, prisirišus prie kojos gumą. Laikas tai išsitempia, tai staiga susitraukia, o kartais dar supurto traukuliai – dažniau ne nuo meno, o nuo jo pertekliaus.

Dingę Nidoje. Serialo scenarijus

Laima Kreivytė
Justin Tyler Tate. Krepšinio žaidimo aikštelė miške
Veiksmo vieta – Nidos meno kolonija. Laikas – penktadienis, trylikta diena.

Po-tekstės: poetės portretas

Laima Kreivytė
Agnė Žagrakalytė
Rubrika „Tarp disciplinų“ skirta tarpdisciplininio meno projektams ir kritikai. Kita jos paskirtis – tarpinio būvio, paties tarpo analizė šokant iš vienos disciplinos į kitą. Tekstas, parašytas „Poezijos pavasario“ almanachui, kurį netrukus išleis „Vagos“ leidykla, yra bandymas pažvelgti į šiuolaikinę lietuvių moterų poeziją per lyčių studijų ir vizualiosios kultūros prizmę.

Nematomų ašarų rinkimas

Laima Kreivytė
„Baltosios pievos“ (rež. Mohammad Rasoulof)
Filmo „Baltosios pievos“ pagrindinis veikėjas renka ašaras. Renka godžiai, kaip muitininkas: nė viena ašara neturi prapulti!

Instrukcija: tarpdisciplininis menas

Laima Kreivytė
Artūras Raila. „Pompa menui - menas pompai“. 1995 m.
Prisipažinsiu - šį tekstą inspiravo skambutis telefonu. Skambinusysis užsiminė, kad reiktų aiškiau apibrėžti tarpdisciplininį meną. Mandagiai paprašė pagalvoti. Davė savaitę laiko ir garantavo, kad nieko nebus, jei vis dėlto nesugalvosiu.

Lietuva - lietuviams

Laima Kreivytė
Paulius Vitkauskas. „Supamoji kėdė Kudirka“. 2006 m.

Kas slepiasi už baltos užuolaidos?

OSFL projektai
Dariaus Mikšio projekto eskizas
Sausio 25 d. Šiuolaikinio meno centro skaitykloje įvyko Dariaus Mikšio Venecijos bienalės projekto „Už baltos užuolaidos“ pristatymas. Tai projektas, kuriame kviečiami dalyvauti Kultūros ministerijos stipendininkai (1992-2010). Jie patys turi pasiūlyti geriausią to laikotarpio savo kūrinį ir pristatyti jį paruoštą eksponavimui. Darbai bus nufotografuoti katalogui ir išvežti į Lietuvos paviljoną Venecijos bienalėje, kur bus sudėti į galerijos stelažus primenančias lentynas už baltos uždangos. Priešais ją esančioje tuščioje patalpoje lankytojus pasitiks menininkas su komanda ir siūlys žiūrovams pavartyti katalogą. Iš už užuolaidos bus ištrauktas tas kūrinys, kurį kataloge išsirinks į paviljoną atėjęs lankytojas. Tokie burtai.

Žižeko intervencija Lietuvoje

OSFL projektai
Slavoj Žižek
DEMOS kritinės minties instituto organizuotą virtualią diskusiją su Slavojumi Žižeku apie neseniai Lietuvoje pasirodžiusią jo knygą „Smurtas" (2010) autorius užbaigė juokaudamas, kad, norime mes to ar ne, jis būtinai darsyk apsilankys Lietuvoje (Žižekas buvo Lietuvoje, regis, 2003 metais) - „įsitversiu kaip tame amerikietiškame filme, kai iš kapo išlindusi ranka bando tave pagriebti".

Naujieji beraščiai ar naujas raštas?

OSFL projektai
Konstantinas Bogdanas (jaun.). „Nerealizuotas projektas“
Paplitus internetiniams tinklaraščiams, socialiniams tinklalapiams ir mobiliai komunikacijai, lietuvių kalba patiria milžiniškas transformacijas: dingsta diakritiniai ženklai, naudojami savadarbiai trumpiniai ir barbarizmai, rašymas tampa fragmentiškas. Popieriniuose ir virtualiuose rašto baruose bendradarbiaujančių kolegų prašėme pareikšti futuristines prognozes: kas bus mumis ir lietuvių kalbai po 20, 50, 100 metų?

Puslapiai: |1|2|3|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai