Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Kreivytė

Kas įsiminė 2010-aisiais dailėje

7 MD
Marta Vosyliūtė. Instaliacijos „Sekta“ fragmentas. 2010 m.
Paprašėme trumpam sustoti ir peržiūrėjus metų atminties atkarpą pasakyti, kas Jums taps šių metų prisiminimų žymekliais. Užklausimas buvo išsiųstas gana plačiai ir kvietė prisijungi visus norinčius. Dėkojame atsiliepusiems, radusiems laiko tarp šventinių rūpesčių. O Jus, kiekvieną asmeniškai, labai kviečiame pasidalinti savo įspūdžiais ir pastabomis komentarų skiltyje.

„Nekaltybės“ muziejus

Laima Kreivytė
Laisvydė Šalčiūtė. Iš ciklo „Giesmių giesmė“. 2010 m
„Nekaltybės muziejus“ - turkų rašytojo Orhano Pamuko knyga, neseniai pasirodžiusi ir lietuviškai. Tai, kas aprašoma šimtuose puslapių, yra veikiau kaltės išklotinė, tiksliau - kaltės išpirkimo chronologija. Muziejus tampa geismo sutaurinimo metafora. Mėnesį trukusios, bet metų metus kontempliuojamos aistros archyvu, kasdienio nusižeminimo ir savitvardos sąvadu, (klepto)manijos įkalčių saugykla. Nekaltybės muziejus Stambule iki šiol neatidarytas - kas galėtų „sukuruoti“ apsėdimą? Ypač kito žmogaus. Tik apsėstasis pajėgus galynėtis su savo demonais, o stebintieji kovą tegali mazochistiškai brėžti paraleles su savo ir kitų gyvenimais.

Apie normalybę, tėvus ir teroristus

OSFL projektai
Jurga Barilaitė. Kadrai iš videoperformanso „Būtinoji gintis“. 2001 m.

Kinematografiniai pasakojimai

Laima Kreivytė
Rimtautas Gibavičius. Iš ciklo „Vaikystės prisiminimai“. 1980-1982 m.
Rimtautas Vincentas Gibavičius (1935-1993) - menininkas, kuris pradėjo naudoti šiuolaikinę vaizdų kalbą anksčiau, nei mes išmokome ją skaityti. Tiksliau, visada atrodė, kad puikiai žinome, apie ką kalba lakoniški ir dekoratyvūs Vilniaus peizažai arba spontaniškai sklandžios poezijos iliustracijos. Bet reikėjo kelių dešimtmečių konteksto, kad išryškėtų R.V. Gibavičiaus meninio mąstymo aktualumas ne tik Lietuvos dailės, bet ir dabartinės vizualiosios kultūros kontekste.

Iš taško A į tašką B

"OSFL projektai" ir 7MD bendras projektas
Alytaus geležinkelio tilto liekanos - kultūros vertybė. Kultūros paveldo departamento nuotrauka.

Daiktavardiška tapyba

Laima Kreivytė
Romualdas Kunca. „Darbas“. 1967 m.
Yra daugybė būdų žiūrėti į paveikslus. Lingvistikos mokslų paveiktas struktūralizmas ragina vaizdus analizuoti kaip kalbą. Poststruktūralizmas siūlo juos dekonstruoti – tai reiškia ne sukapoti kirviu ar nušauti, bet atskleisti tekste slypinčius prieštaravimus ir daugiaprasmiškumą.

Viešoji erdvė: laisvė ar valia viešpatauti?

Laima Kreivytė
Ar ekonominės ir vertybių krizės metu įmanoma skleisti laisvą mintį, kurios nevaržytų reklamos davėjų, laikraščio savininkų, įtakingų politikų ar institucijų interesai? Nepriklausomas požiūris, kuriam nedarytų įtakos bulvarinei žiniasklaidai neišvengiami skandalingumo, populiarumo ir pataikavimo masiniam skoniui kriterijai? Ar įmanomas kultūringas ir kartu polemiškas pokalbis apie tai, kas svarbu ne tik meno pasaulyje, bet ir visuomenės gyvenime - nes kultūra neegzistuoja vakuume ir skaudūs ekonominiai bei socialiniai pokyčiai paliečia visus?

(Ne)pakeliama piešinio lengvybė

Laima Kreivytė
Raimundas Sližys. Piešinys
Raimundo Sližio piešiniai atskleidžia kitokį menininko pasaulį. Jis atpažįstamas, bet nepagaunamas - kaip erdvėje tirpstantis hieroglifas.

Tarp skliaustų

Laima Kreivytė
„Žanos d'Ark aistra“
2009-ieji prasidėjo kaip Europos kultūros sostinės, o baigėsi kaip „Antikristo“ metai.

(S)kul(p)tūros likimas

Laima Kreivytė
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos tinklalapyje, tiesiog po ministro Remigijaus Vilkaičio fotografija, skelbiama apklausa: „Koks turėtų būti skulptūrų („Puskalnis“, „Dviaukštis“, „Krantinės arka“) palei Nerį likimas?“ Pateikti trys atsakymo variantai: „Palikti ten kur yra“; „Išmontuoti ir utilizuoti“; „Parduoti aukcione“.

Socialinis audinys ir ryšių estetika

Laima Kreivytė
Eglės Gandos Bogdanienės kambarys (projektas „Prieglobstis“ Kauno paveikslų galerijoje)
„Svarbiau šiandien užmegzti ryšius su kaimynais, nei laukti šviesesnio rytojaus.” Nicolas Bourriaud

Galios žaidimai

Laima Kreivytė
Tatjana Doll. „SPEED_Easy Jet (Mi)“. 2009 m. Emalė ant drobės. Nuotrauka iš „Vartų“ galerijos archyvo
Tapyba, kaip menininko galios išraiška, – modernizmo idėja. Kažin, ar Rembrandt’as kada susimąstė, kaip išreikšti SAVE. Užtat Picasso, o ypač Pollockas, nevengė demonstruoti savo kūrybinių galių. Žinoma, aukščiausią meistrystę pasiekę dvaro tapytojai irgi puikiai suvokė talento jėgą. Tačiau paveiksluose jie labiau akcentavo monarchų galias, sau priskirdami stebėtojo vaidmenį.

Užuominų kolekcijos

Laima Kreivytė
Kino plakatas Singapūro paviljone. U. Gutauskaitės nuotr.
53-ioji Venecijos bienalė, kurią kuravo Danielis Birnbaumas, pavadinta „Konstruojant pasaulius“ („Making Worlds“). Skamba beveik modernistiškai, kone senoviškai, ir neįsigilinus atrodo, kad tokiai parodai tiktų bet koks kūrinys.

Aistringa kančia

Monika Krikštopaitytė
Santa Lingevičiūtė. Fragmentas iš videodarbo „Ir nebus mirties karalijos". 2008 m. (Galerijoje – dvi nuotraukos)
Žodį „pasijos" kadaise į savo žodyną įsidėjau susipažinusi su Gianlorenzo Bernini skulptūra „Šventosios Teresės ekstazė", kur pavaizduota ribinė atsidavimo tikėjimui patirtis. Joje tiek pat erotikos, kiek ir mirties.

Puslapiai: |1|2|3|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai