Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Teatras

Teatras ilgisi laisvės

Rugilė Girtaitė
Režisierė Ramunė Kudzmanaitė. M. Siruso nuotr.
Lietuvos teatre miuziklo žanras vis dar yra gana neįprastas. Ir vis dėlto kovo 8, 9 d. muzikiniu spektakliu pagal F. Garcia Lorcos pjesę „Bernardos Albos namai“ prisistatė naujas teatrinis judėjimas „Vilniaus teatro grupė“, kurios branduolį sudaro miuziklo studijų programą Vilniaus kolegijoje baigę aktoriai. Kalbiname naujosios trupės įkūrėją režisierę Ramunę Kudzmanaitę.

Skelbiama pjesių atranka festivaliui „Versmė“

7 MD
Nacionalinės dramaturgijos festivalis „Versmė“ - ilgalaikis tęstinis Lietuvos nacionalinio dramos teatro projektas, kurio tikslas - skatinti naujų lietuviškų kūrinių teatrui atsiradimą, stiprinti Lietuvos teatro ryšius su mūsų kultūros paveldu ir aktualiais mūsų šalies visuomeniniais procesais.

LNDT teatro studija

7 MD
„Nežinomas kareivis”
Kovo 14, 15, 25 ir 26 d. 18.30 val. naujai atidarytoje Lietuvos nacionalinio dramos teatro studijoje bus rodomas suomių režisieriaus Kristiano Smedso spektaklis „Liūdnos dainos iš Europos širdies“. Nuo šiol jis bus įtrauktas į didžiausio Lietuvos dramos teatro repertuarą.

„Mistras“ grįžo iš Maskvos

7 MD
M.Ivaškevičiaus „Mistras” Vilniaus mažajame teatre. D.Matvejevo nuotrauka.
Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Mistras“ ką tik sugrįžo iš Maskvos, kur prestižiniame festivalyje „Auksinė kaukė“ atidarė nekonkursinę programą „Kaukė plius“.

Apie ką yra opera „Otelas“?

Beata Leščinska
Režisierius Eimuntas Nekrošius ir jo asistentė Jūratė Sodytė. M. Aleksos nuotr.
Dezdemona iš tikrųjų nekalta, ji neketino išduoti savo vyro. Taip prieš penketą su puse metų teigė Olegas Lapinas interviu teatro žurnalui „Bravissimo“. Ir pridūrė, kad „net ir Otelo negalima laikyti kaltu, nes ir psichiatrinėje ekspertizėje pasitaiko atvejų, kai žmogžudžiai išteisinami pripažinus, kad jie išgyveno patologinį afektą, t.y. visiškai negalėjo atsakyti už savo veiksmus.“ Tiesa, klausinėjama žymiojo psichoterapeuto buvo apie baleto „Dezdemona“ problematiką, bet turbūt nesiginčysime, kad ji tinka ir operai „Otelas“.

Tarp profesionalios ir mokyklinės scenos

Austėja Adomavičiūtė
Laima Adomaitiene ir spektaklio „Pamišėlė” aktoriai. D. Matvejevo nuotr.
Jonui Vaitkui pradėjus vadovauti Rusų dramai, ši scena tapo atvira savo profesionalų kelią pradedantiems jauniems aktoriams - prieš porą metų žiūrovų antplūdžio sulaukė dabartinių ketvirtakursių Vaitkaus studentų darbai, o pastarosiomis dienomis čia buvo galima išvysti kitų jo mokinių, būtent šiam teatrui renkamų aktorių, pirmuosius žingsnius profesionalioje scenoje - Laimos Adomaitienės spektaklį „Pamišėlė“, pastatytą pagal Izraelio dramaturgės ir režisierės Yael Ronen pjesę.

Oskaro Koršunovo spektakliai keliauja po Lietuvą

7 MD
OKT spektaklis „Hamletas”. D.Matvejevo nuotr.
Oskaro Koršunovo spektakliai „Ugnies veidas“, „Hamletas“ ir „Dugne“ keliauja po Lietuvą. „Ugnies veidas“ kovo 16 d. rodomas Alytuje, kovo 17 d. – Marijampolėje, spektaklis „Dugne“ kovo 4 d. rodomas Rokiškyje, balandžio 17 d. – Kaune, o „Hamletą“ balandžio 7 d. pamatys šiauliečiai.

Kurdamas vaidmenis, kuriu ir save

Agnė Taurinskaitė
Aktorius Paulius Čižinauskas spektaklyje „Viskas arba nieko”. D.Matvejevo nuotr.
Paulius Čižinauskas, vienas iš penkių „cezario grupės“ aktorių, nedaugžodžiauja. Ramiai, apgalvodamas kiekvieną žodį, jis pasakoja apie savo aistrą prancūzų kinui, svarsto, kokį vaidmenį norėtų suvaidinti, sakosi nenorįs gyvenime būti įspraustas į kokius nors rėmus.

Pavasariškai vėjuota premjera „Keturiais vėjais“

7 MD
Valstybinio jaunimo teatro spektaklis „Keturiais vėjais“. Teatro archyvo nuotrauka.
Valstybiniame jaunimo teatre kovo 3 ir 4 d. 18 val. rodomas premjerinis spektaklis „Keturiais vėjais“, paremtas keturvėjininkų kūryba ir publicistika bei paties Kazio Binkio biografijos motyvais. Spektaklio idėjos autorius - jaunosios kartos režisierius Tomas Jašinskas.

Pažinimas yra regimybė

Sigita Ivaškaitė
„Vabi Sabi Vasabi“. P. Valiskovos nuotr.
Sakoma, kad svita suvaidina karalių. Tuomet Lietuvos teatras galėtų būti „apkaltintas“, kad suvaidina Beną Šarką. Savo kūryba išsiskiriantis menininkas dažnai mistifikuojamas, aplink jį kuriama kažkokia paslapties aura, beje, dažniausiai labai paprastais būdais, pavyzdžiui, tylint. Ant rankų pirštų galima suskaičiuoti apie jo kūrybą pasirodžiusias publikacijas. Tad ir pokalbį pradėjau (o vėliau supratau, kad geriau bus likti tik klausytoja) nuo klausimo, ar negaila, kad (tikriausiai) niekas neparašys ir apie naujausią kūrinį „Vabi Sabi Vasabi“?

Neišnaudota proga

Austėja Adomavičiūtė
Scena iš spektaklio „Vasarotojai“. K. Žičkytės nuotr.
Naujai „Keistuolių teatro“ premjerai pasirinkta Maksimo Gorkio pjesė „Vasarotojai“, vaizduojanti tingų ir aprūpintą vasarojančių XX a. pradžios rusų inteligentų gyvenimą, galėjo nuskambėti aštriai ir aktualiai. Tereikėjo visą dėmesį nukreipti į socialinę kritiką. Deja, šiuo atveju režisierius Aidas Giniotis pasirinko kitą kelią, o gal, tiksliau, vis dar jo ieško.

Ilgiausias artisto monologas

Irena Aleksaitė
Valentinas Masalskis spektaklyje „Vėlinės“
Solidžios apimties knygos „Ieškant teatro“, kurią parengė teatrologė Daiva Šabasevičienė, žanrą ne taip lengva nusakyti. Gal tai pokalbiai su artistu Valentinu Masalskiu, o gal artisto mintys apie daugelį problemų, susijusių su šiuolaikiniu teatru ir menu bei jo funkcionavimo bruožais.

Beno Šarkos „Vabi sabi vasabi“

7 MD
Benas Šarka „Vabi sabi vasabi“. P. Valiskovos nuotr.
Vasario 22 d. į sostinės „Menų spaustuvę“ susirinkę žiūrovai pamatys naujausią Beno Šarkos (teatro trupai „Gliukai“) judesio spektaklį „Vabi sabi vasabi“.

Nebaigta pjesė čigoniškai armonikai

Konstantynas Borkowskis
„Meilės eliksyras“ . Nuotrauka iš J. Miltinio teatro archyvo
Kai šis rašinys bus publikuotas, nuo trumpų J. Miltinio teatro gastrolių sostinėje jau bus praėjusi daugiau nei savaitė. Kas išliko atminty? Kokius naujus sceninius potyrius šis įvykis padovanojo sostinės publikai? Kokių minčių ir apmąstymų sukėlė pastarasis trumpas teatro iš Panevėžio vizitas? Įstaigos, kuri yra mūsų teatro legenda ir kuri vienintelė gali didžiuotis legendos vardu. Vardu asmenybės, suteikusios impulsą visam mūsų teatro menui ir daugeliui tų mūsų teatro menininkų, kurie net nebuvo turėję kūrybinio kontakto su Maestro. Tasai vardas tiesiog įpareigoja teatrą būti meniniu reiškiniu. Tai - nelengvas likimas.

„Keistuolių teatre“ - Maksimo Gorkio „Vasarotojai“

7 MD
„Keistuolių teatre“ - Maksimo Gorkio „Vasarotojai“ . K.Žičkytės nuotr.
Vasario 11 ir 12 d. „Keistuolių teatras“ pristato premjerą - trijų dalių spektaklį pagal Maksimo Gorkio pjesę „Vasarotojai“. Spektaklio režisierius - Aidas Giniotis, scenografijos autorė ir kostiumų dailininkė - Ramunė Skrebūnaitė, kompozitorius - Sigitas Mickis.

Spektakliai grįžta žiūrovams

Daiva Šabasevičienė
Rolandas Kazlas spektaklyje „Stepančikovo dvaras”. D.Matvejevo nuotr.

Lėlės skelbia karą be lėlių

Austėja Adomavičiūtė
„Grybų karas“.K. Serulevičiaus nuotr.
Kuo jau kuo, bet neišsemiama ir nepaprasta fantazija vaikai yra apdovanoti. Taip pat ir gebėjimu stebuklą įžvelgti paprasčiausiuose dalykuose. Tačiau į vaikus dažnai žiūrima nerimtai, visiems atrodo, kad jiems turi tikti ir patikti viskas. Kažkas panašaus šiandien Lietuvoje vyksta ir su teatru vaikams. Jame geriausiais spektaklio dalyviais-aktoriais dažniausiai tampa būtent vaikai, reiškiantys teigiamas arba neigiamas emocijas. O kam reikalingas vaidinimas, kuriame „spektaklis“ salėje tampa įdomesnis už veiksmą scenoje?

Ar tu mane gerbi?

Lina Klusaitė
Sutikite - toks familiarus, netaktiškas klausimas natūraliai skamba tik tiems, kurie prie viskio taurės keiksnodami vienas kitą bei liedami širdgėlą vis dėlto suranda bendrą kalbą. Kaip susikalbėti teatro kritikos lauke, kai tarp kritikos ir teatro jokių orientyrų beveik nebeliko, o vietoj abipusės pagarbos įsivyravo toks atšiaurus ir apskaičiuotas įtarumas, jog kartais norisi tiesiai paklausti - ar teatras ir kritika dar gali susikalbėti ir ar išvis yra reikalingi vienas kitam kaip neatskiriamos, viena kitą pratęsiančios kultūrinio subuvimo dalys?

Racionalumas, logika ir jokių daugtaškių

Sigita Ivaškaitė
„Miego brolis”. Kamilės Žičkytės nuotr.
Pastaruoju metu vis dažniau keliamas klausimas, kokio teatro ir kam reikia. Koks jis reikalingas vadinamajam eiliniam žiūrovui, ko iš jo tikisi nuolatinė publika, ką mąsto patys teatralai... Ieškoti sprendimų - vienas svarbiausių teatro evoliucijos veiksnių. Vieni ieško kurdami savo taisykles, kiti bando jungti, atnaujinti kažką anksčiau matyta scenoje... Dažnai intriguoja pasirinkimo priežastys, bet dar dažniau - rezultato efektyvumas.

Lavinija ir demonai

Konstantynas Borkowskis
Daiva Stubraitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Prakeiktieji”. D.Matvejevo nuotr.

Puslapiai: |1|...|5|...|7|8|9|10|11|12|...|16|...|20|...|24|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai