MMC gyvai: Mindaugo Lukošaičio piešinių peržiūra
7 MD
Mindaugas Lukošaitis. Iš ciklo „Žydai. Mano istorija“. 2010–2012 m. Modernaus meno centras laikinosiose patalpose (Literatų g. 8, Vilnius) pradeda naują veiklą – atviras kolekcijoje-archyve esančių kūrinių peržiūras.
|
Kaip tapti kelmu?
Monika Krikštopaitytė
Ekspozicijos fragmentas. T. Kapočiaus nuotrauka
|
Tarp būties ir nebūties
Giedrė Nalivaikaitė
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotrauka Iki birželio 3 dienos VDA tekstilės galerijoje „Artifex“ buvo galima pamatyti Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos katedros bakalaurantės Miglės Križinauskaitės fotografijų seriją „(Už)laikymas“.
|
Gyva (ne)paroda
Karolina Tomkevičiūtė
Gabrielė Gervickaitė. „Protinė kartoteka“. 2012 m. Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka Jau pats parodos pavadinimas „PRO-“ užsimena apie įvairiapuses šio PROjekto kryptis. Neužbaigtas žodis palieka laisvės ne tik menininkų saviraiškai, bet ir žiūrovų interpretacijoms. Todėl tai savotiškai patogi pozicija abiem pusėms.
|
Visiems atpažįstama stilizacija
Milda Gudžiūnaitė
Sumanymas prisiliesti prie vaikystės temos jaunosios kartos grafikui Tadui Gindrėnui dovanojo galimybę prisiminti ankstyviausią stilizaciją. Menininkui teko bendradarbiauti su vaikais, o šia paroda jis bando perteikti vaikų pasaulį ne tik tokį, kokį pats įsivaizduoja, bet kartu ir tokį, kokį jį mato vaikai. Parodoje eksponuojama palyginti nedaug kūrinių – linoraižinys ,,Mano pasaulis“, kelios klišės ir vienas mažytis netikėtumas.
|
Lietuvos parodą Venecijoje kuruos Raimundas Malašauskas
7 MD
Raimundas Malašauskas. „Whose face rings the bell (Mininos)“. 2011 Per 55-ąją Venecijos šiuolaikinio meno bienalę Lietuvos paviljone bus surengta Raimundo Malašausko kuruota grupinė paroda „oO“. Šis projektas, atrinktas po Kultūros ministerijos paskelbto konkurso, įtrauks daugiau nei tuziną skirtingų kartų Lietuvos ir užsienio menininkų. R. Malašausko parodą įgyvendins lietuvių šiuolaikinio meno galerija iš Briuselio „Tulips & Roses“.
|
Apie „prisislėgimą dvasiškai“
Danutė Gambickaitė
Gintaras Znamierovskis. „Žmogus, kultūra, poreikiai...“. 2012 m.
|
Skirtumai ir sutapimai
Kristina Stančienė
Birutė Zokaitytė. „Nuoširdumas I“. 2012 m. Įprasta, kad paroda, ypač grupinė, yra tam tikra kolektyvinė manifestacija, reakcija į kokią nors idėją, temą (žinoma, jei nekalbame apie „Plekšnės“ klubą ar panašius susivienijimus, ataskaitines parodas, kuriose svarbu tiesiog pasirodyti). Ši ekspozicija sudaro atvirkščią įspūdį – jokios temos, jokios koncepcijos, tik daugybė skirtingų mąstymo krypčių, nuorodų – nuo Mažosios Lietuvos ar senovės Graikijos istorijos iki šiuolaikinių artefaktų ir net zoologijos.
|
XXIV Vilniaus aukcione pristatomas M.K. Čiurlionio fluorofortas
7 MD
M.K Čiurlionis. „Apsnigtas kaimas“. 1906 m. Birželio 1 d. (penktadienį) 18 val. Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) įvyks XXIV Vilniaus aukcionas. Aukcionui teikiamus meno kūrinius galima apžiūrėti aukciono ekspozicijoje Tolerancijos centre gegužės 30 – birželio 1 d.
|
Trūkumas kaip privalumas
Laima Kreivytė
Jurga Barilaitė. L.Raudonio nuotr.
|
Laiškas pilve
Monika Krikštopaitytė
Akram Zaatari. Be pavadinimo. Nabiho Awados knyga su laiškais. 2007 m. J.Lapienio nuotrauka Viename popieriaus lape vyksta įtemptas dviejų pokalbis, spausdinimo mašinėlė veikia tiesioginiu režimu, kaip internetinio susirašinėjimo programa („Rytoj viskas bus gerai“, 2010). Labai netipiška anonimė, vienoje Kairo (Egiptas) fotostudijoje užsakiusi savo pačios aktų, pristatoma kaip pasakotojo senelė („Jis + Ji“, 2001). Tai tik mažos fikcijos siekiant sklandumo autentiškame ir daugianariame dokumentinio žanro pasakojime.
|
Nėra taip, kaip atrodo
Monika Krikštopaitytė
Žygimantas Augustinas. „Jie nusipjaudavo sau galvas“. 2012 m. Žygimanto Augustino tapyba leidžia grįžti į meno kritikos pradžios (Salonų) laikus, kur Diderot aistringai rūšiavo grūdus nuo pelų (klesti vertinamoji funkcija).
|
Didelio vaiko pasakos
Kristina Stančienė
Alonas Štelmanas. „Kraujo broliai I“. 2011 m. J.Lapienio nuotrauka Kai kuriuos savo drobių herojus tapytojas Alonas Štelmanas vadina „mėnulžmogais“, nes jie yra su mėnulio pjautuvais vietoje galvų.
|
Taškų sujungimo perspektyvos
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Dainius Liškevičius. Projekto „Muziejus“ fragmentas. Tomo Kapočiaus nuotrauka Dainiaus Liškevičiaus projektas „Muziejus“ diktuote diktuoja impresionistinį rašymą. Iš pradžių galvojau suversti kaltę nostalgijai, tačiau vėliau priėjau išvados, kad kaltas projekto daugialypiškumas ir mano sutrikimas nežinant, už kurios dalies stvertis, bandant įveikti ir apibrėžti parodos kūną. Kad impresionizmas sugultų į dėžutes – punktai. Tačiau, atleiskite, nebūtinai ekstraktas.
|
Ilgos sutemos
Monika Krikštopaitytė
Lida Dubauskienė. Iš ciklo „Būsena“. 2011 m. Juozo Lapienio nuotrauka Pristatyme sakoma, kad paroda skirta „išsiilgusiems tikrosios grafikos“. Bet tai tik pusė tiesos.
|
Pakeliui į abstrakciją
Kristina Stančienė
Pranas Gailius. Iš ciklo „Liuksemburgo sodai“. 1952–1958 m. Trečią kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išeivijos dailininko Prano Gailiaus kūryba svečiuojasi gimtinėje. Šįkart galerijoje „Kunstkamera“ pristatomi ankstyvieji Gailiaus darbai – gaiviomis spalvomis, ekspresyvia tapysena trykštantis ciklas „Liuksemburgo sodai“, sukurtas 1952–1958 metais.
|
Bendravimo nesklandumai
Vilius Kalaušis
Paulina Eglė Pukytė. Kūrinio „Metamorfozė“ fragmentas. 2012 m. Nors „Artifex“ save pristato kaip tekstilės galeriją, tačiau šį kartą, matyt, padaryta išimtis. Naujoje parodoje tekstilės nė kvapo.
|
Ketvirtas matavimas
Rita Mikučionytė
Ekspozicijos fragmentas.
L.Blažiūno nuotr. Parodos pavadinimas tapo nuoroda pabūti privačia sekle – eiti paskui savo prisiminimus ir kitų įžvalgas apie tapytoją Rūtą Katiliūtę.
|
Mamuto kaulo bokštas, perlų kopėčios
Jurgita Ludavičienė
Sigitas Virpilaitis. Detalės. 2012 m. Autoriaus nuotrauka
|
Profesoriaus perukas ir glotnios kaimynų galvos
Kristina Stančienė
Brigitta Ahlin, Sirkka Lehtonen. „POW“. 2009 m. Kati Kerstna. „Wells“. 2008 m. Meninis stiklas – toks archajiškas, retas ir primirštas reiškinys šiuolaikinėje lietuvių dailėje, kad užklupti netikėtai vargiai ar išvardintume bent kelis jo atstovus, technikas, o juolab – konkrečius kūrinius.
|
|