Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Dailė

Dar niekas neaišku

Dovilė Aleksandravičiūtė
Adomas Danusevičius „Don’t ask, don’t tell“ (iš ciklo „Karminas“). 2010 m.
Antrus metus vykstantis Jaunojo tapytojo prizo konkursas sėkmingai skinasi kelią į kasmetinių populiarių, laukiamų ir daug žadančių renginių gretas.

Kas įvyko Plokštinėje?

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Andrius Kviliūnas. Kadras iš filmo „Tiesa slypi kažkur anapus“. 2010 m.
Kai lankiausi Plokštinės (Plungės raj.) raketų bazėje pirmą kartą, buvau dar mokinukė. Niūrios, drėgnos, aptrūnijusios patalpos atsidavė netolima, bet jau nepažįstama praeitimi, audrino vaizduotę. Nuolat reikėjo žiūrėti po kojomis. Tada nebūčiau pagalvojusi, kad po šešerių metų raketų bazėje teks apžiūrėti šiuolaikinio meno projektą.

Vėl namie

Rūta Jakutytė
Algis Skačkauskas. „Gulinti mieste“. 1994 m. Antano Lukšėno nuotrauka.
Retrospektyvinė paroda sugrąžina kūrėją atgal namo – į prieš beveik trisdešimt metų baigtą studijų vietą, teigė ir parodos kuratorė dailėtyrininkė Raminta Jurėnaitė. Pagaliau, po šitiek metų, Algis Skačkauskas turi ir pirmąjį savo kūrybos katalogą.

Žiūrėjimas į save

Nijolė Tumėnienė
Žygimantas Augustinas. „Autoportretas“. 2006 m.
Vidmanto Martikonio kolekcijos pagrindu parengta paroda pirmiausia reikšminga tuo, kad joje atsispindi lietuvių dailės pokyčiai, įvykę pastaraisiais dešimtmečiais. Paaiškėjo, kad autoportretas gali būti dėkingas žanras, norint suvokti pagrindinių kūrybinių nuostatų kaitą.

Širdimi į Lietuvą

Lijana Šatavičiūtė
Anastazija Tamošaitienė. „Saulės rūmai“. 1980 m.
Spalio 5 d. A. ir A. Tamošaičių galerijoje „Židinys“ Vilniuje buvo paminėtas išeivijos dailininkės ir liaudies meno puoselėtojos Anastazijos Mažeikaitės-Tamošaitienės (1910-1991) gimimo šimtmetis.

Piešiniai ir du televizoriai

Žygimantas Augustinas
Vytenio Jankūno piešiniai
Jau prieš kelias dienas suplanavau eiti į „Independent Drawing Gig Nr. 6“ parodos atidarymą, net „Facebook'e“ pažymėjau „dalyvausiu“ (paprastai apsiriboju „galbūt“). Tikrindamas el. paštą randu net 4 priminimus, taip pat ir Vytenio Jankūno laiškelį iš JAV, kuriame sakoma, kad ten bus ir jo piešinių. Iš visko sprendžiant - reikia eiti.

Niekas nebegali nusibosti

Skaidra Trilupaitytė
Parodos fragmentas. Andriaus Valužio nuotr.

Užsispyrėliškas menas ir keli jo pasispardymai

Danutė Gambickaitė
Knygos „Užsispyrėliškas menas“ viršelis
Daugelis dalykų praėjus keliems dešimtmečiams vėl tampa aktualūs: tam tikra muzika, aprangos stilius, tam tikros meno formos, netgi koks nors bendruomeninis jausmas. Performansas, site specific kartais taip pat tampa savotiškomis 7–8-ojo dešimtmečio nonkonformizmo, avangardistinio maištingumo reminiscencijomis, kurios šiandien, regis, aktualesnės neprofesionalioje meninėje praktikoje.

Režimų kaitos menas

Eglė Rindzevičiūtė
Ksenija Jaroševaitė, Vladas Urbanavičius ir Mindaugas Navakas parodoje „Po raudonąja žvaigžde: Lietuvos dailė 1940-1941 m.“ A. Baltėno nuotr
Įkaitęs Laisvės alėjos grindinys, mieguistas liepos mėnesio Kaunas. Ekonominė krizė, regis, padvigubino restoranų, aludžių ir kavinių skaičių centre, tačiau žmonių, kaip visada, nedaug.

Kinematografiniai pasakojimai

Laima Kreivytė
Rimtautas Gibavičius. Iš ciklo „Vaikystės prisiminimai“. 1980-1982 m.
Rimtautas Vincentas Gibavičius (1935-1993) - menininkas, kuris pradėjo naudoti šiuolaikinę vaizdų kalbą anksčiau, nei mes išmokome ją skaityti. Tiksliau, visada atrodė, kad puikiai žinome, apie ką kalba lakoniški ir dekoratyvūs Vilniaus peizažai arba spontaniškai sklandžios poezijos iliustracijos. Bet reikėjo kelių dešimtmečių konteksto, kad išryškėtų R.V. Gibavičiaus meninio mąstymo aktualumas ne tik Lietuvos dailės, bet ir dabartinės vizualiosios kultūros kontekste.

Parkai ir menai gryname ore

Monika Krikštopaitytė
Rūta Norvilaitė. „Siurblys“
Labai rimtos ir atskiros diskusijos reikalauja skulptūrų statymo viešose erdvėse tema, nes situacija darosi nevaldoma ir labai primena nežabotą nesuvokiamos formaliai, neadekvačios funkciškai ir grubios vertybiniu atžvilgiu architektūros išplitimą pirmuoju Nepriklausomybės dešimtmečiu.

Siekiant atsinaujinti

Lijana Šatavičiūtė
Grupė „Baltos kandys". Kūrinio „Spiros“ fragmentas. 2005 m.
Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedra savo įkūrimo 70-metį pasitiko meninio veltinio paroda VDA „Titaniko“ ekspozicinėse salėse.

Trijų dalių pasaka

Vaida Markevičiūtė
Audrius Janušonis. „Imk šonkaulį – pasidaryk moterį“. 2009 m.
49 darbai. 49 autoriai. Tai pirmoji Vilniaus keramikos meno bienalė, pasak autorių, be galo ambicinga ir siekianti atgaivinti tradicijas. Vos žvilgtelėjus į parodai skirtą plakatą, nesąmoningai kyla asociacijos su puodžių dirbiniais ir birbynėmis. Ima kirbėti elementarus klausimas – ar patiks? Smalsumas nugali. Ir bum! Šito nesitikėjau.

Vietinės utopijos

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Rolandas Rimkūnas. „Antikos heraldizacija“. 1998–2000 m.
Ką dar gudraus galima pasakyti apie parodą, kuriai recenzijos ne tik rašomos, bet ir piešiamos?

Apie kalbų lietuvį ir tylų lenką

Danutė Gambickaitė
Rafał Bujnowski. Be pavadinimo. 2008 m.
Vos pravėrus galerijos duris pasitinka netikėtas vaizdas ir kvapas. Monochrominis juodos ir pilkos koloritas. Pelenais apibarstyti duonos kepalai su išskobtais Sokrato, Immanuelio Kanto ir Giordano Bruno veidais. Pastogė iš sudegusių knygų, užimanti didžiąją dalį pirmosios salės. Voratinkliais ir dulkėmis aplipęs lango rėmas su liepsnojančia žvakele ir ant grindų tyškančiu vašku. Iš butelių šukių sudėliotas trikampis, aplietas derva ir apmėtytas šiukšlėmis.

Žvanga pančiai

Dovilė Aleksandravičiūtė
Jono Jurciko darbų ekspozicijos fragmentas
Parodos pavadinimas ir plakatas savo retorika uždavė skambų toną. „Zugzwang“ pasirodė lyg didelis mitinguotojų būrys, susikibęs rankomis, akompanuojant priespaudos antrankių žvangesiui gražiu darniu choru dainuojantis apie septynis nelaisvės sraigtelius.

Paminėti būtina

Monika Krikštopaitytė
Przemysłav Pokrycki. „Pirmoji Komunija“. 2005 m.
Tai viena iš įdomesnių tarptautinio fotografinio meno festivalio Vilniuje „In Focus 2010“ parodų.

Tas jausmas labai apgaulingas

Monika Krikštopaitytė
Ekspozicijos fragmentas. A. Valužio nuotr.
2008 metais Vilniaus dailės akademijos leidykla išleido Agnės Narušytės knygą „Nuobodulio estetika Lietuvos fotografijoje“, kuri buvo parengta pagal dar prieš kelerius metus apsigintą disertaciją.

Ankstyva gėlelė davatkų miesčiuke

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Parodoje „Vytautas Kairiūkštis ir jo aplinka“
Prieš metus, dairydamasi po Estijos KUMU sales, su savotišku pavydu žvelgiau į tenykštę suprematizmo ir konstruktyvizmo kūrinių gausą. Tuo tarpu Lietuva teturi Vytauto Kairiūkščio ir kelių jo mokinių darbus. Tokia jau ta dailės geografija: Sankt Peterburgo ir Maskvos avangardistai pasklido po Helsinkį ir Taliną. Net jei Lietuva ir būtų arčiau, ką tik pradėjusi formuotis jos dailės gyvenimo dirva, ardoma politinių vingių, vis vien nebūtų priėmusi tokių meninių iššūkių. Todėl, anot parodos kuratoriaus Viktoro Liutkaus, Kairiūkštis Vilniuje – tikrų tikriausia „ankstyva gėlelė“.

Menininko ir jo kūrinių klajonės

Ieva Šadzevičienė
Lasar Segall. „Klajoklės II“. 1920 m.

Puslapiai: |1|...|6|...|11|12|13|14|15|16|17|...|22|...|27|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai