Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Dailė

Pasisekė

Jurgita Ludavičienė
Aistė Kisarauskaitė. „Kankorėžiai“. 2011 m.
Vis dėlto jau antras šimtmetis yra visai atvirkščiai. Nesiseka gintarui, kategoriškai nesiseka, žinoma, jei žvelgsime visos Lietuvos mastu ir, žinoma, per meninę prizmę.

Kaip parašyti antimeno istoriją

Erika Grigoravičienė
Andrius Erminas. „Vieta Jūsų reklamai“. Menininkų sąskrydis Telšiuose. 1998 m.
Pirmoji „(ne)priklausomo šiuolaikinio meno istorija“ atrodo pakankamai išsami, kad kartu būtų ir paskutinė. Jos sudarytojai – ne iš tų, kurie taupo žodžius.

Grįžimas prie ištakų ir aplinkos grimasos

Goda Giedraitytė
Tamas Dezso (Vengrija). Iš ciklo „Čia, bet kur“. 2011 m.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose veikia tarptautinės šiuolaikinio meno bienalės „Jaunieji Europos kūrėjai 2011 / 2013“ paroda, kurioje 9 Europos valstybės – Prancūzija, Austrija, Vokietija, Slovakija, Vengrija, Ispanija, Italija, Portugalija ir Lietuva – pristato vertingiausių jaunųjų šalies (regiono) kūrėjų darbus.

Vieno projekto apkalta

7 MD
„Vieno projekto apkalta. VEKS 2009 Viešųjų erdvių humanizavimo programos Neries krantinės skulptūrų istorija“. Sud. Elona Lubytė, Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija ir Vilniaus dailės akademijos UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra, Vilnius, 2011.

Vyšnių skonio vakaras

Danutė Gambickaitė
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Prieš pat einant į parodos atidarymą pažiūrėjau režisieriaus Abbaso Kiarostami filmą „Vyšnių skonis“ ir perskaičiau filosofo Nerijaus Milerio tekstą „Vaizdas be pasakojimo: nuo W. Wango „Dūmo“ prie A. Kiarostami „Vyšnių skonio“. Ir filmas, ir tekstas labai paveikė – sakytum, lyg koks eteris įgaravo pro nosį ir kažkur ties smilkiniais pradėjo zvimbti. Matyt, tas visą vakarą neapleidęs zvimbimas padiktavo ir atitinkamą aplinkos stebėjimo būdą, kurį pusiau sąmoningai, pusiau ne bandžiau įgyvendinti slampinėdama planetariumo koridoriais. Šis tekstas galėtų tapti to slampinėjimo dokumentacija ar ataskaita.

Skerdiena susitinka mėsą

Laima Kreivytė
Vidas Poškus. „Alyva“. 2011 m.
Vidas Poškus yra menininkas. Be kita ko, dar ir menotyrininkas, net „dr.“ – bet tai netrukdo. Gal „dr.“ meno lauke gali būti verčiamas į „br“. Kaip siaubas, ištikęs sapnuojant gėles žudikes. Dr(augui) Poškui dvi raidės yra ne tik mokslinis laipsnis, bet ir performansas. Pastovus nenuilstamas savęs vartymas nuo vaizdo į tekstą ir atvirkščiai.

Iš dviejų dalių

Kęstutis Šapoka
Juozas Laivys. „Originalus Vilniaus Šiuolaikinio meno centro direktoriaus Kęstučio Kuizino plaukas“. 2004 m.

Pasaulio parašymas

Jurgita Ludavičienė
Zita Inčirauskienė. „Kontrabanda 1864–1904“ (darbas skirtas knygnešių atminimui). 2006 m.
„Kaligrafija“ šiais laikais skamba anachronistiškai, maždaug kaip „karietų apmušėjas“, ir asocijuojasi su žmonėmis, užrašinėjančiais proginius atvirukus (tais retais atvejais, kai juos kas nors dovanoja penkiasdešimties metų sukakčiai įamžinti) arba rašančiais graudulingus tekstus ant kaspinų, kuriais apjuosiami laidotuvių vainikai.

Sankt Peterburgo imperatoriškojo porceliano paroda

7 MD
„Darbininkė, siuvinėjanti raudoną vėliavą“. Pagal Natalijos Danko (1892–1942) 1921 m. modelį, tapybos autorė Marija Brianceva
Lietuvos dailės muziejus kviečia aplankyti Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24) iki gegužės 6 d. veikiančią parodą „Sankt Peterburgo imperatoriškasis porcelianas“. Vasarą ekspozicija bus rodoma Palangos gintaro muziejuje.

Kirvis užšalusiai jūrai

Laima Kreivytė
Eglė Vertelkaitė. „Perskelta širdis“. 2011 m.
Eglės Vertelkaitės paroda „Mergaitė su kirviu“ yra erdvinė laiko išklotinė. Laiko potyrį paprastai siejame su prietaisais: saulės, smėlio, vandens ir kitokiais laikrodžiais. Skaičiai ir rodyklės parodo trukmę, o ritmingai siūbuojanti švytuoklė – laikinumą. Vertelkaitė laiką matuoja kirviu: ritmingais kirčiais dalija erdvę į laiko atkarpas. Mergaitė su kirviu lyg Giltinė su dalgiu: švyst, švyst, švyst. Švytuojantys ir švytintys ašmenys smulkina laiką iki mirksnio. Ši paroda – kelionė po laiko mašiną, mechaninis ir metafizinis erdvėlaikio tyrimas.

Apie istorijų rašymą

Vytautas Michelkevičius
Knygos „(Ne)priklausomo šiuolaikinio meno istorijos: savivaldos ir iniciatyvos Lietuvoje 1987-2011 m." viršelis. Išleido LTMKS. 2011 m.
Nepaisant to, kas ir kaip mėgina rašyti istoriją/as, tai visuomet sukelia daug aistrų ir diskusijų. Nors iniciatoriai leidinį interpretuoja kaip gana eklektišką ir ateityje plėstiną produktą, publikuodami Vytauto Michelkevičiaus ir Kęstučio Šapokos bandymą apibendrinti knygą ir nubrėžti jos interesų gaires tikimės sulaukti atsakomųjų tekstų.

Tvirtas kaip sapnas

Jurgita Ludavičienė
Kristi Paap (Estija). „Dvylika vaizdų“. 2010 m.
Kadaise vienas studentas, vėliau tapęs kolega, kaip medžiagą savo diplominiam darbui pasirinko akmenį. Viskas būtų visiškai įprasta ir normalu, jei darbo tema nebūtų buvusi „Debesis“.

Apie istorijų rašymą

Kęstutis Šapoka
Knygos „(Ne)priklausomo šiuolaikinio meno istorijos: savivaldos ir iniciatyvos Lietuvoje 1987-2011 m." viršelis. Išleido LTMKS. 2011 m.
Nepaisant to, kas ir kaip mėgina rašyti istoriją/as, tai visuomet sukelia daug aistrų ir diskusijų. Nors iniciatoriai leidinį interpretuoja kaip gana eklektišką ir ateityje plėstiną produktą, publikuodami Vytauto Michelkevičiaus ir Kęstučio Šapokos bandymą apibendrinti knygą ir nubrėžti jos interesų gaires tikimės sulaukti atsakomųjų tekstų.

Laisvė ir tęstinumas

7 MD
Gintaras Palemonas Janonis savo dirbtuvëje K.Sabeckio nuotr.
„Šio autoriaus kūryba greičiau primena pasaką, sapną iš tolimos vaikystės. Tai mistinis regėjimas, linksmas žaidimas spalvomis“, – kalbėjo akademikas, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius Algirdas Gaižutis, atidarydamas dailininko Gintaro Palemono Janonio tapybos parodą 2011 metų gruodžio pradžioje, LEU galerijoje „2003“ (Centriniai rūmai, II a., Studentų g. 39, Vilniuje).

Kūnų be organų lygybė

Laima Kreivytė
Instaliacija „Absoliuti lygybė“ Pamėnkalnio galerijoje. Fragmentas.
Nedažnai atsitinka, kad kūriniai pirmiausia parodomi bienalėse, o tada atkeliauja į Lietuvą. Igno Kazakevičiaus ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro kuruojamas Bronės Neverdauskienės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės projektas „Absoliuti lygybė“ 2011 metais buvo pristatytas 11-ojoje Lulėjos šiuolaikinio meno bienalėje Švedijoje ir 4-ojoje Maskvos šiuolaikinio meno bienalėje Rusijoje.

Marija Teresė Rožanskaitė – nuo A iki Z

7 MD
Sausio 25 d. 17.30 Nacionalinėje dailės galerijoje įvyks knygos „Marija Teresė Rožanskaitė: vaizdai ir tekstai“ pristatymas. Apie leidinį ir menininkės kūrybą kalbės sudarytoja Laima Kreivytė, menininkai Marijus ir Gediminas Piekurai, Juozas Galkus, dailėtyrininkai Viktoras Liutkus ir Skaidra Trilupaitytė.

Metamorfiškoji sovietinė praeitis

Eglė Rindzevičiūtė
Parodos „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“ Nacionalinėje dailės galerijoje vaizdas. 2011 m. Iš Lietuvos dailės muziejus archyvo, Tomo Kapočiaus nuotrauka
„Modernizacija. XX a. 7–8-ojo dešimtmečių Baltijos šalių dailė, dizainas ir architektūra“. Kuratoriai: Lolita Jablonskienė, Kaj Lobjakas (Talinas) ir Iliana Veinberga (Ryga) „Mūsų metamorfiškoji ateitis. Dizainas, techninė estetika ir eksperimentinė architektūra Sovietų Sąjungoje 1960–1980 m.“. Kuratoriai: Andresas Kurgas ir Mari Laanemets (Talinas)

Tylus garsas ir rėkiantys vaizdai

Kristina Jonušaitė
Vytautas Vasiliūnas. „Chuckas Norrisas – Lietuvos prezidentas”. Fragmentas. 2011 m.
Pasak „Remix“ organizatorių, ši paroda pristato vizualiosios ir muzikinės kūrybos jungtis ir kvestionuoja patį „remikso” reiškinį šiuolaikinėje meninėje kultūroje.

Tarp realybės ir vizijos

Julija Reklaitė
Parodos „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“ Nacionalinėje dailės galerijoje vaizdas. 2011 m. Iš Lietuvos dailės muziejus archyvo, Tomo Kapočiaus nuotrauka
Modernizmo architektūros, dailės, dizaino, gyvenimo būdo ir jo kontekstų vertinimo, per-vertinimo ir re-įvertinimo diskursai vis labiau skverbiasi į mūsų vaizdinių lauką.

Dizaino paroda-konkursas „Popierukas“

7 MD
„Popierukas“
Kviečiame dizainerius, architektus, menininkus ir visus norinčius dalyvauti parodoje – „Viskas iš popieriaus!“.

Puslapiai: |1|2|3|4|5|6|7|...|12|...|17|...|22|...|27|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai