Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Dailė

Panašus nepanašusis

Laima Laučkaitė
Bendras parodos Nacionalinėje galerijoje vaizdas V. Aukštaičio nuotr.
Karšta Lietuvos vardo tūkstantmečio vasara pažėrė epochinių įvykių mūsų dailės gyvenime. Birželio pabaigoje pagaliau atidaryta Nacionalinės dailės galerija: dešimtmečius lauktas, diskutuotas, išsvajotas muziejus. Su juo galų gale įsijungėm į civilizuotų Europos valstybių gretas, dabar mūsų publika, jaunimas, atvykę svečiai turės galimybę susipažinti su XX a. Lietuvos dailės raida.

Nežinai, kas tavęs laukia už kampo

Augustina Matusevičiūtė
Roger Palmer. „El-Cap“. 2007 m.
Galerija „Vartai“ pristatė jau šeštąją visus metus truksiančio „Artscape“ projekto dalį. Šioje parodoje žiūrovai išvys Jungtinės Karalystės fotografijos, videomedijos ir paišybos menininką Rogerį Palmerį bei menininkę ir rašytoją Pauliną Eglę Pukytę.

Rinkinys mėgėjui

Monika Krikštopaitytė
Eglė Gineitytė. „Už ožrožių“. 2009 m. Monikos Krikštopaitytės nuotrauka
Visą mėnesį šalia mažesnių, ne tokių mažų ir visai mažų Vilniaus galerijų stovėjo „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ žali stovai, kaip smeigtukai žemėlapyje žymintys ambicingo Ramintos Jurėnaitės projekto, siekiančio apžvelgti Vilniaus tapybos tradicijas, vietas.

Sąmoningumo link

Beata Mytingytė
Jėzaus širdies bažnyčios kiemas. Durys į parodą. Beatos Mytingytės nuotrauka
Menininkė iš Linco Anja Westerfrölke kuria labiau ne protu, o širdimi. Ji negamina meno produkto, kurį vėliau galima būtų parduoti mugėje, ją labiau domina erdvė, veiksmo sąmoningumas ir poveikis. Jos kūryba vystosi ir plečiasi vedina idealizmo, bet nėra nei utopiška, nei naivi. Projektas „On site“, vykstantis antrus metus, yra toks daugiabriaunis, kad čia galėsiu apčiuopti vos kelias briauneles.

Netikrumas ir nesėkmė kaip vertybė

Monika Krikštopaitytė
Paulina Eglė Pukytė. Jovitos Valaitytės nuotrauka
Šią savaitę galerijoje „Vartai“ buvo atidaryta nauja „Artscape“ projekto dalis „Dislokuoti“, kuriame Jungtinei Karalystei atstovauja menininkas ir dėstytojas Rogeris Palmeris, o Lietuvai – Londone gyvenanti menininkė Paulina Eglė Pukytė. Parodos proga kalbiname menininkę.

Dvasingai suvartoti meną II

Vidas Poškus
Petronėlė Gerlikienė. „Sopulingoji“. 1978 m. (D’Arijaus galerija)
Didžiausia mugės stiprybė pusė buvo tai, kad vienu metu į vieną vietą suvežta tiek daug skirtingų institucijų ir daug įvairiausių autorių.

Šuoliai, kilpos ir kitos gėlės

Kęstutis Šapoka
Gediminas Akstinas. „Nuorodos“. 2009 m.; Justė Venclovaitė „Pudelis“. 2009 m. Juliaus Kuršio nuotrauka
Keista, kad šis projektas instaliuojamas ŠMC, o ne „Tulips & Roses“ galerijoje, nes projektas yra kaip tik iš tų, kurie tinka galerijos organizuojamoms regėjimo, girdėjimo, skaitymo etc. pratyboms.

Dvasingai suvartoti meną (I)

Vidas Poškus
Erics Apalais „Nebaigtas grupės portretas“ 2008 m. (Rygos galerija „Alma“) Nuotrauka iš mugės archyvo
Labai džiaugiuosi, kad įvyko ši, pirmoji Lietuvoje, meno galerijų mugė. Jau pačią pirmąją dieną nulėkiau ten. Nesutrukdė net remontuojamas Lazdynų tiltas. Apsukau automobilį ir, keikdamasis visais žinomais necenzūriniais žodžiais, važiavau aplinkui. Per visą miestą. Dėl meno. Bet dėl jo vertėjo – bent šį, neeilinį kartą. Kai atsidūriau prie „Litexpo“ komplekso, įtempti jausmai atlėgo. Širdį užtvindė ramybės ir palaimos bangos. Iki šiol savyje su malonumu nešioju tą pirmą įspūdį.

Galios žaidimai

Laima Kreivytė
Tatjana Doll. „SPEED_Easy Jet (Mi)“. 2009 m. Emalė ant drobės. Nuotrauka iš „Vartų“ galerijos archyvo
Tapyba, kaip menininko galios išraiška, – modernizmo idėja. Kažin, ar Rembrandt’as kada susimąstė, kaip išreikšti SAVE. Užtat Picasso, o ypač Pollockas, nevengė demonstruoti savo kūrybinių galių. Žinoma, aukščiausią meistrystę pasiekę dvaro tapytojai irgi puikiai suvokė talento jėgą. Tačiau paveiksluose jie labiau akcentavo monarchų galias, sau priskirdami stebėtojo vaidmenį.

Rasai Rasų kapinėse

Tojana Račiūnaitė
Liepos pradžioje mirė dailėtyrininkė, dailės kritikė, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto darbuotoja Rasa Janonytė. Ji palaidota Vilniaus Rasų kapinėse.

Japonija Europos akimis

7 MD
Arturas Valiauga. Iš serijos „Japonijos dienos meniu“. 2009 m.
Japonijos organizacija „EU-Japan Fest“, organizuojanti ir remianti meno ir kultūrinius mainus tarp Japonijos ir Europos, jau vienuolika metų vykdo projektą „Japonija Europos akimis“, kviesdama menininkus fotografuoti skirtingose Japonijos prefektūrose. Liepos 13 d. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, bus atidaryta šio projekto paroda, vėliau keliausianti po kitas Europos šalis ir Japonijos prefektūras. Šia proga kalbiname projekto kuratorę Mikiko Kikuta.

Miražai ir erdvių alogika

Monika Krikštopaitytė
Horsto Hoheiselo instaliacija „Sinagoga“. Monikos Krikštopaitytės nuotrauka
Turbūt raganos ir mistikai man paprieštaraus, bet negali prisiminti to, ko nežinojai. Bent jau aš negaliu.

Ateiviai apsėdo taškeliais ir išvežė plastmasiniu traukinuku į košmarą

Augustina Matusevičiūtė
Yayoi Kusama. „Taškelių manija – begalybės veidrodžių kambarys“. 2008 m.
Išgirdusi vasarinės ŠMC ir „EU-Japan Fest“ parodos pavadinimą ilgai negalėjau nusikratyti galvoje skambančios grupės „Alphaville“ dainos tuo pačiu pavadinimu „Big in Japan“. Ta ra ra... things are easy when you’re big in Japan, when you’re big in Japan... ta ra ra.

Iš praeities sutemų

Arvydas Maciulevičius
Iš parodos „Baltų menas“. Arvydo Maciulevičiaus nuotrauka
Lietuviams smagiai dainuojant minias pritraukusioje Dainų šventėje, Vilniuje vyko ir daugiau kultūros valstybingumą kurstančių renginių. Liepos 5 d. Taikomosios dailės muziejuje atidarytos trys unikalios parodos: „Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“, „Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos“ ir „Baltų menas“.

Paroda kaip stotelė

Nijolė Nevčesauskienė
Arūnė Tornau S. Kairio nuotr.
„Lietuvos aido“ galerijoje birželio 10–27 d. veikė Arūnės Tornau tapybos darbų paroda „Paslėptas pasaulis“. Iš kitų abstrakčiosios kūrybos kalbos kūrėjų A. Tornau darbai išsiskiria savitu abstrakcijos kalbos formulavimu, kuris susijęs su gamta, jausminiu atvirumu ir plastine elegancija. „Lietuvos aido“ galerijoje eksponuotuose darbuose (sukurti 2006–2009 metais) atsispindi cikliškos įvairių gamtos motyvų interpretacijos. Menininkė aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, pleneruose, bendrose ir personalinėse parodose, taip pat prisideda juos organizuojant.

Gyvenimo džiaugsmo ir skausmo dermė

Aldona Žemaitytė
Ekspozicijos fragmentas: Lidos Kuzmienės „Skulptūra II“, antrame plane Zinaidos Vogėlienės gobelenas „Mano ežero žydrynė“. Nuotraukos Aldonos Žemaitytės ir iš asmeninio Z. Vogėlienės archyvo
Pamėnkalnio galerijoje, priklausančioje Lietuvos dailininkų sąjungai, iki liepos 4 d. veikia paroda, mįslingai pavadinta „33-eji metai šalia“. Tai reiškia, kad dvi dailininkės – tekstilininkė Zinaida Vogėlienė ir keramikė Lida Kuzmienė – daugiau nei ketvirtį šimtmečio gyvena šalia viena kitos Krivių g. 41, Vilniuje.

144 miniatiūros Biblijos temomis

7MD informacija
Nuo 2009 m. liepos 5 d. iki 2009 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre bus eksponuojama paroda „144 miniatiūros Biblijos temomis“.

Apetitas kyla bevalgant

Danutė Gambickaitė
06 Meno celes - Rimas Sakalauskas. „Sinchronizacija“. 2009 m.
Jau tapo įprasta, kad mėnesio pabaigoje Vilniuje tarsi grybai po lietaus ima dygti įvairūs kultūriniai renginiai. Panašiai buvo balandį, gegužę ir birželis, kaip matome, taip pat nenusileidžia, o galbūt ir pranoksta kitus mėnesius. Taip jau atsitiko, kad į vieną savaitgalį „susigrūdo“ ir Nacionalinės dailės galerijos atidarymas, ir japonų šiuolaikinio meno parodos atidarymas ŠMC, ir „Tebūnie naktis“ su gausybe renginių ir renginėlių.

Nostalgija, DADA ir konstruktyvizmas

Agnė Narušytė
Žilvinas Kempinas. „Tūba“. 2009 m.
Laikai pasikeitė. Dar ne taip seniai į Veneciją dardėdavom autobusais - kokias tris dienas, pakeliui sustodami Bratislavoje ar Vienoje. Ištindavo kojos, įskausdavo kaklas, nebenulaikantis galvos, ant sėdynių prikrisdavo duonos, dešros ir sūrio trupinių, ištverti šiek tiek padėdavo alkoholis. Nakvodavom kokiame nors pigesniame viešbutyje ne Venecijoje, tad kiekvieną vakarą reikėdavo nepražiopsoti paskutinio laivo ir autobuso.

Užuominų kolekcijos

Laima Kreivytė
Kino plakatas Singapūro paviljone. U. Gutauskaitės nuotr.
53-ioji Venecijos bienalė, kurią kuravo Danielis Birnbaumas, pavadinta „Konstruojant pasaulius“ („Making Worlds“). Skamba beveik modernistiškai, kone senoviškai, ir neįsigilinus atrodo, kad tokiai parodai tiktų bet koks kūrinys.

Puslapiai: |1|...|6|...|11|...|16|...|20|21|22|23|24|...|27|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai