Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Dailė

Pasiklydęs architektūroje

Karilė Nefaitė
Nicolas Grospierre. Iš ciklo „Hydroklinika“ (Druskininkų gydykla). 2004 m.
Sausio pradžioje Nacionalinėje dailės galerijoje prasidėjo trečiasis Architektūros pokalbių fondo organizuojamas paskaitų ciklas „Show off: reginio architektūra“. Antrąją ciklo paskaitą „Pasiklydęs architektūroje“ skaitė šveicarų kilmės menininkas Nicolas Grospierre. Lenkijoje gyvenantis kūrėjas fiksuoja sovietmečio moderniosios architektūros palikimą, įtraukdamas ir ne vieną Lietuvos pastatą. Greta dokumentinės fotografijos menininkas kuria įvairias instaliacijas, susietas sukolektyvine atmintimi, manipuliuoja begaline erdve, cikliškumu, žaidžia fikcijos ir realybės kategorijomis. 11-oje Venecijos architektūros bienalėje Nicolas Grospierre gavo „Auksinio liūto“ apdovanojimą.

Kietas riešutėlis

Monika Krikštopaitytė
Ekspozicijos dalis. Rimvido Jankausko-Kampo kūriniai
Į parodą ėjau bene tris kartus. Ir ne vien tik dėl malonumo, kurį gali justi: išmanus, erdvus eksponavimas kūrinius priverčia išsiskirti ir sužibėti, dideli paveikslų formatai, tiesiog gera tapyba. Kad ir kiek ėjau, vis tiek liko prieštaringumo jausmas, kurio niekaip nesisekė suformuluoti. Kita vertus, rašant apie „Angį“ - nuodingą sutvėrimą, - abejonė, baikštumas, sumišęs su žavėjimusi, yra net privalomi.

Kunstkamera

Aleksandra Piktytė
Nerijus Erminas. „Trofėjus“. 2009 m. M.Krikštopaitytės nuotr.
Vienas iš geriausių visų laikų bitininkystės ir ekologiškumo šūkių - „Jeigu bitės išnyks nuo žemės paviršiaus, žmonijai gyventi liks ketveri metai“ - priskiriamas Albertui Einsteinui.

Pėdsekio hipotezės

Monika Krikštopaitytė
Matas Dūda. Iš ciklo „Neatpažįstamų įrankių atspaudai“. 2010 m. G. Jucevičiaus nuotr.
Imituodama parodos struktūrą (kai greta iškabinti tarpusavyje nesusiję skirtingų autorių kūriniai) ir grafikos preso darbą, mintis išdėstysiu atskiromis tezėmis.

Tiesiog tapyba

Kristina Stančienė
Jonas Zagorskas. „DAAD stipendininkas D. Narkevičius atsakinėja į korespondenciją“. 2008 m.
Parodos pavadinimas skamba paprastai - „Tapyba*“. Tik žvaigždutė prie žodžio nieko nenurodo ir nepaaiškina. Kūryba be pozos, suvaržymų, komercijos, priklausomybės institucijoms, tikros ar tariamos kontrolės - maždaug toks yra parodoje susibūrusių tapytojų tikslas. Jei aiškių tikslų šiuo atveju apskritai esama. Beje, šio teksto pavadinimą netyčia nugvelbiau iš dar 2006 m. „Literatūroje ir mene“ publikuoto Agnės Butnoriūtės straipsnio. Simboliška, tačiau jame buvo rašoma apie eilinę suneštinę tapybos parodą „Arkos“ galerijoje. Tik pavadinimas tąkart skambėjo retoriškai - su klaustuku...

Ir čia įmanoma

Kęstutis Šapoka
Vytautas Vasiliūnas. „Grožis laimi 2:0“. 2010 m. G. Jucevičiaus nuotrauka
Kartais neblogai turėti išankstinę nuomonę. Pavyzdžiui, eini pasižiūrėti parodos, įsitikinęs, kad nieko įdomaus neišvysi, o susiduri su kiek geresniu „vaizdeliu“ nei tikėjaisi. Paprastai „Arkos“ interjerai suvalgo bet kokią, net ir pusėtiną parodą, bet šį kartą kuratorius Linas Liandzbergis, atrodo, nepasidavė ir sudėliojo gana vientisą ekspoziciją, į kurią natūraliai įsiliejo ir objektai, nepakenkė ir pora videokūrinių. Galbūt didžiausiais svetimkūniais tapo fotografijos, nes jos nei kaip nors papildė bendrą vaizdą, nei praplėtė dominuojančią raišką.

„ŽemAt“ kviečia sužinoti daugiau

7 MD
„Žeimių Dvaro Sodybos Akcionizmas - Akcija: sexttilion euros, represent, Co-operation, tAmeŽ“ - tai mišraus, tūrinio profilio projektas, skirtas visuotinei meno istorijai paminėti, vykdomas visus 2011 metus, jį lydi įvairus renginiai Žeimių dvaro sodyboje.

Įdėmus žvilgsnis

Kristina Stančienė
Vladas Drėma. „Stikliorius“. 1929 m.
Ne vienai mūsų menotyrininkų kartai, ypač tų, kurie pasirinko dailės istorijos specializaciją, yra gerai pažįstamos Vlado Drėmos (1910-1995) parengtos knygos. Ne tik monumentalusis leidinys „Dingęs Vilnius“ (1991), bet ir monografijos, skirtos Kanutui Ruseckui (1996), Pranciškui Smuglevičiui (1973), Vincentui Smakauskui (2001), knygos, kuriose išsamiai nagrinėjami žymiausi Vilniaus architektūros paminklai - „Vilniaus Šv. Jono bažnyčia“ (1997), „Vilniaus Šv. Onos bažnyčia“, „Vilniaus katedros rekonstrukcija 1782-1801 metais“ (1991), studija apie architekto Fulgento Rimgailos kūrybą (1993).

Šeima muziejuje

7 MD
Eksponatas iš parodos „Bernardinės” Bažnytinio paveldo muziejuje
Sausio 15 d. 12 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks edukacinis užsiėmimas šeimoms „Vilniaus bernardinių kasdienybė ir šventės“.

Išskiemenuotas vaizdais

Monika Krikštopaitytė
Eglės Kuckaitės kūrinys „J. J.“
Atidengiant paminklus ar kitaip minint šviesius ir reikšmingus praeities žmones dažniausiai sakomos pakylėtos kalbos, taip pat dažnai tokius renginius lydi didesni ar mažesni skandaliukai, mat pamirštama, jog dabar kuriami atminties ženklai ateityje rodys mūsų laiko sugebėjimą būti šviesiam. Turiu galvoje pastaraisiais metais atsiradusius paminklus Vilniaus mieste, kurių kultūros bendruomenė gėdijasi dar prieš jiems pasirodant. Tačiau pasitaiko ir stebuklų.

Debiutų vieta

Justina Kučinskaitė
Jurge Pociūte-Skiauteriene ir „Antigalerijos” ekspozicija
Gruodžio 17-19 d. atsitiktinai užsukę į Barboros Radvilaitės g. 7 namo antrąjį aukštą, galėjote atsidurti jaukioje meno mugės atmosferoje. Ten buvo įsikūrusi „Antigalerija“ - mažomis kainomis stebinanti jaunų nežinomų menininkų darbų mugė.

Elenos Kniūkštaitės tapybos paroda

7 MD
Elena Kniūkštaitė. „Giminės“. 1975 m.
Lietuvos dailės muziejus kartu su „Eglės galerija“ sausio 14 d., penktadienį, 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaro retrospektyvinę Elenos Kniūkštaitės tapybos parodą, kuri veiks iki kovo 20 d.

Neištirta žemė

Justina Kučinskaitė
Antrojo aukciono „Vartų“ galerijoje ekspozicijos fragmentas
Turbūt čia kaltos Kalėdos, bet tikiuosi, kad drauge tai ir nedrąsus atsigaunančios ekonomikos, pamažu atsirandančios meno rinkos požymis. Per kelias savaites Vilniuje, kur, kaip nuolat tvirtinama, nėra meno rinkos, spontaniškai įvyko kelios rimtos iniciatyvos, susijusios su meno kūrinių prekyba.

Žiemą gimęs, žiemą išėjo

Lijana Šatavičiūtė
Juozas Balčikonis (1924-2010)
Šaltą gruodžio sekmadienį mus paliko dailininkas Juozas Balčikonis (1924 01 24 - 2010 12 19). Žiemą gimęs, žiemą išėjo.

Fosilijos kitaip

Danutė Gambickaitė
Elva Olafsdottir. „Du suvenyrai iš mėnulio“. 2010 m. E.Olafsdottir nuotr.
Iš tiesų menas (plačiąja prasme) ir archeologija (gr. senovės mokslas) gali turėti daugybę įvairiausių sąlyčio taškų. Pavyzdžiui, archeologinis radinys dažnai būna meno kūrinys: papuošalas, papuošimas etc.

Vengiant piktžodžiauti

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Svajonė ir Paulius Stanikai. Kūrinio „Alergija saulei“ fragmentas. 2010 m.
Paskutiniame 2010 metų „Artscape“ regimas iškilių menininkų trejetas - tarsi iškilminga projekto karūna, turint galvoje, kad Paulius ir Svajonė Stanikai yra retai Lietuvos galerijose pasirodantys pasaulinį pripažinimą pelnę menininkai, o Jespero Justo pavardė sukasi pasaulio menininkų šimtuko viduryje. Tai paroda, kurios atidarymo proga su malonumu išsitraukiau iš lentynos dvi pamirštas knygas: Charleso Baudelaire'o tomelį ir Vinco Pietario pasaką „Lapės gyvenimas ir mirtis“.

Prie lango, prieš Kalėdas

Agnė Narušytė
Julius Keleras. Iš knygos „Vilniaus šaligatviai"
Ir vėl Kalėdos.

Kas įsiminė 2010-aisiais dailėje

7 MD
Marta Vosyliūtė. Instaliacijos „Sekta“ fragmentas. 2010 m.
Paprašėme trumpam sustoti ir peržiūrėjus metų atminties atkarpą pasakyti, kas Jums taps šių metų prisiminimų žymekliais. Užklausimas buvo išsiųstas gana plačiai ir kvietė prisijungi visus norinčius. Dėkojame atsiliepusiems, radusiems laiko tarp šventinių rūpesčių. O Jus, kiekvieną asmeniškai, labai kviečiame pasidalinti savo įspūdžiais ir pastabomis komentarų skiltyje.

Jubiliejinis gausybės ragas

Kristina Stančienė
Antanas Šnaras. 11 klasė. „Moters figūra“. 1978 m. Mokytojas Petras Mazūras. Monikos Krikštopaitytės nuotrauka.
Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla švenčia 65 metų veiklos jubiliejų, mokyklos dailės skyrius – 50. Logiška, kad apvalias sukaktis mokykla mini savo buvusių ir dabartinių mokinių paroda „Titanike“. Juk ji jau daug dešimtmečių „tiekia“ būsimus įvairių specialybių studentus Vilniaus dailės akademijai.

Formali savikritika

Erika Grigoravičienė
Parodos „Formalizmas: nesėkmės“ ekspozicijos fragmentas. Aistės Paulinos Virbickaitės nuotrauka
„Formalizmas: nesėkmės“ beveik tiesiogine prasme pribloškia, nes čia pusę didžiosios salės užima vienas milžiniškas objektas – oro pripūsta pagalvė, kone siekianti lubas, o palei ilgąsias sienas vien dėl savo išsipūtimo palikusi tik šiek tiek vietos žiūrovams praeiti. Pagaliau nuobodžiaujantiems ŠMC lankytojams ir amžinai burnojančioms viduriniosios kartos kritikėms suteikta proga pamatyti kažką išties įspūdingo, jusliškai patirti realioje ar virtualioje kasdienybėje neaptinkamą dirbtinę „stichiją“, tobulos formos „meno, mokslo ir technikos stebuklą“, kurį aprašyti galima įvairiausiais būdais – nuo fenomenologinių ar semiotinių interpretacijų iki fikcinių pasakojimų.

Puslapiai: |1|...|6|...|10|11|12|13|14|...|17|...|22|...|27|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai