o kritikos ir teatrų tarpusavio santykių problema - tai, manyčiau, yra elementarios kultūros reikalas.
Ir kad tie santykiai būtų harmoningi, elgesio ir manierų kultūrą derėtų demonstruoti abiems pusėms.

manyčiau, tikro kritiko gyvenimo ir veiklos devizas / principas labai paprastas: gali nerašyti – nerašyk. O jeigu tikrai jau negali nerašyti (apie teatrą) – tai galbūt jau esi šiek tiek ir kritikas.

iš tiesų, kavinėse pilna studentų, gurkšnojančių alų, bet neteko girdėti, kad bent kartą kas jiems būtų veltui alaus įpylęs. Ir teatrams nederėtų visai nusipiginti

Egmontui Jansonui redakcijos kartais apmokėdavo bilietus, o kartais ir ne :) Ir, patikėkite, nusipirkus bilietą, ir recenzija rašosi visai kitaip – žymiai laisviau :) Beje, tam, kad galėtum pragyventi iš kritiko duonos, derėtų, kad tavo straipsnius kasdien publikuotų centriniai komerciniai dienraščiai. To niekas nebuvo ir nebus. Taigi sieti honorarus su išlaidomis už bilietus nėra jokio pagrindo. Tuo labiau, kad taip triukšmingai besiveržiantieji / -iosios į kritikų gildijos gretas kaip taisyklė išspaudžia iš savęs po vieną - kitą straipsnį per kelis mėnesius, ir tai dažniausia su mėnesio pavėlavimu. Tuo tarpu rašyti teatrinius reportažus, anonsus, kronikas, galų gale teatrinius "blogus", taip pat blicrecenzijas – iš naujų ir jaunų nesiima niekas.
Beje, Maskvos kai kurie centriniai teatrai yra taikę ir tokią praktiką - neįsileisdavo kai kurių net ir labai solidžių kritikų, netgi, jeigu tie įsigydavo bilietus. Tų, kurie būdavo, atseit, tendencingai nelojalūs tam teatrui. Tai, aišku, yra kraštutinumas, bet "face control" procedūroj ir tie, kas skelbiasi kritikais, irgi neprivalo būti išimtis.
O teatrai galėtų kritikams pardavinėti bilietus su nuolaida - pvz., 50 proc. Kaip neįgaliesiems ar pensininkams. Ir apskritai dalinti vietas į spektaklius (ypač premjeras) nemokamai - yra visiškai amorali praktika. Bent po kelis litus privalėtų mokėti visi, tame tarpe ir studentai.

pirmiausia niekad neįsileiskit tų "kritikų", kurie lygina spektaklius su krepšiniu arba Seimu

Kritikas yra ne tiek profesija, kiek reputacija. Tą vardą dera užsitarnauti. Na, ir, savaime suprantama, tai ne tas pats, kas žandaro antpečiai. Nors yra manančių kitaip ;)

manyčiau panelė čia bando iškelti į viešumą asmeninės higienos lygio problemą. Antai toks teatro kritikos autoritetas, kaip AtA Egmontas Jansonas visuomet pirko bilietus į spektaklius, kuriuos recenzuodavo, ir nedarė iš to problemos