Gimęs 1934 m. Dubičių kaime, Varėnos rajone, pažintį su muzika Vladas Švedas pradėjo Panevėžio berniukų gimnazijoje, kur grojo pučiamųjų orkestre ir sukūrė pirmuosius kūrinius. 1953–1958 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabartinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje), prof. Jadvygos Čiurlionytės vadovaujamoje folkloro katedroje. 1965 m. ten pat baigė kompozicijos studijas pas prof. Julių Juzeliūną. Prof. Jadvygos Čiurlionytės skatinamas, tyrinėjo lietuvių muzikinį folklorą, parašė šia tema dvi monografijas.
Vladas Švedas dėstė muzikos teorijos dalykus Panevėžio aukštesniojoje muzikos mokykloje, Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykloje (dabartinėje konservatorijoje), buvo šios mokyklos muzikos teorijos skyriaus vedėjas. Vadovavo Kauno menininkų namams, Kauno Miko ir Kipro Petrauskų memorialiniam muziejui. Nuo 1990 m. atsisakė visų pareigų ir atsidėjo vien kūrybiniam darbui.
Itin gausioje Vlado Švedo kūryboje (per 300 kūrinių, tarp kurių – 13 simfonijų, 17 instrumentinių koncertų, 9 kantatos, 29 sonatos, 200 dainų ir kt.) vyrauja Tėvynės ir tautos, jos praeities temos, liaudies padavimų siužetai, religiniai ir filosofiniai apmąstymai. Šie motyvai jo kūriniuose dažnai dera su gana kompleksiška, modernia muzikos kalba. Tačiau kompozitorius taip pat yra parašęs daug muzikos vaikams, mėgėjų ansambliams ir kaimo kapeloms.
Vladas Švedas daug jėgų skyrė muzikinei švietėjiškai veiklai, su paskaitomis bei autoriniais koncertais aplankė daugybę Lietuvos miestų ir miestelių. Jo pastangomis Kaune memorialinėmis lentomis buvo pažymėti namai, kuriuose gyveno kompozitoriai Juozas Indra, Juozas Pakalnis, Teodoras Brazys, sutvarkyti kompozitorių Juozo Gruodžio, Stasio Šimkaus, Juozo Pakalnio, Česlovo Sasnausko kapai ir antkapiniai paminklai. Vladas Švedas taip pat redagavo, kūrė instrumentuotes ir dabartiniam atlikimui pritaikė daug lietuvių muzikos klasikų kūrinių.
MILC inf.