Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
TEATRAS

Ko moko „Brangioji mokytoja“


Naujas „Atviro rato“ spektaklis


Aušra Kaminskaitė

Share |
„Brangioji mokytoja“ K. Žičkytės nuotr.
Padėtis jau seniai nesikeičia – teatro laboratorija „Atviras ratas“ sukuria naują spektaklį, norintieji pamatyti premjerą netelpa į salę, o praėjus bene dviem savaitėms interneto platybėse nematyti nė vienos recenzijos.

Nežinau priežasčių, bet tyla po premjeros stebina, ypač todėl, kad „Atviro rato“ kontekste spektaklis kiek netikėtas. Ievos Stundžytės režisuota Liudmilos Razumovskajos pjesė „Brangioji mokytoja“ tikrai neveda į džiaugsmą ir šviesą, greičiau priešingai – parodo, kaip giliai esame įklimpę į purvą.

 

Pjesėje pasakojama, kaip keturi mokiniai ateina pas savo mokytoją. Jų tikslas – gauti raktą nuo seifo, kuriame laikomi jų parašyti matematikos egzaminai, ir pataisyti neteisingus savo atsakymus. Ilgainiui paaiškėja, kad raktą jie pasiryžę gauti bet kokia kaina – nesvarbu, ar reikės naudoti psichologinį smurtą, ar net įvykdyti nusikaltimą. Šiame siužete skleidžiasi penki skirtingi charakteriai, aiškėja jų pozicijos ir asmenybių formavimosi aplinkybės, o įtampa nenuslūgsta nuo pirmo iki paskutinio sakinio.

 

Į pjesėje keliamas problemas jau pradėta žvelgti ne kaip į visuomenės ydas, o kaip į natūralius, neišvengiamus reiškinius. Tai – jaunosios kartos (ir ne tik) pragmatizmas, vadovavimasis nuostata „tikslas pateisina priemones“, žmogiškumo ir moralės nepaisymas, įsitikinimas, kad vis tiek liksi nenubaustas. Problematiką galima ir susiaurinti: mokytojai – nebe autoritetai, mokiniai gerai žino savo teises, o tėvai juos gina neatsižvelgdami į tikrus situacijų kaltininkus ir nuolat kaltina mokyklą, kam ji ir joje besimokantys nuvedė jų vaiką šunkeliais. Gal tokios kalbos ir pabodusios, tačiau teatro pastatymas, kuris ne pasako, o parodo, kas čia iš tikrųjų baisu, turi galimybę sukelti reakciją. Prisiminus spektaklį žiūrėjusią mokinių auditoriją akivaizdu, kad jie norom nenorom susimąsto – pradžioje dar girdisi juokas, šnabždesiai, tačiau netrukus žiūrovai nuščiūva ir susikaupia. Juoką neabejotinai kelia atpažįstamumas ir pats konfliktas, mokinių santykis su mokytoja. Susimąstymą, reikia tikėtis, taip pat lemia atpažinimo efektas ir galimybė viską pamatyti iš šalies. Tačiau nemanau, kad spektaklis skirtas vien tik mokyklinei auditorijai. Pirmieji jį turėtų pamatyti tėvai, kaltinantys mokyklą vaikų „gadinimu“. Galbūt spektaklis padėtų suprasti, kad kur kas dažniau „sugedimą“ vaikai atsineša iš namų.

 

Daugiausiai režisierė, matyt, dirbo su aktoriais, nes jie yra „Brangiosios mokytojos“ variklis. Šiuo spektakliu Ieva Stundžytė į sceną atvedė keturis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos antro kurso studentus. Turint omeny, kad iššūkis tikrai didelis – aktoriai nuolat dalyvauja veiksme, keliskart keičiasi personažų pozicijos bei siekiamybės, konfliktai vyksta tarp visų veikėjų, – jaunieji aktoriai susitvarkė stebėtinai gerai. Nuosekliausias personažas – Dano Kamarausko Vitia: geraširdis pastumdėlis, kuris nesuprasdamas, tačiau nesipriešindamas neria ten, kur liepia „galingesnieji“. Galingasis čia – Volodia (Gabrielius Zapalskis), aršiausiai oponuojantis mokytojos (Vesta Šumilovaitė) moralei ir idealizmui. Visą spektaklį jis laviruoja tarp veidmainingos diplomatijos, psichologinio spaudimo ir atviros agresijos. Jurgio Marčėno Pašos personažas blankesnis, tačiau toks turbūt ir jo atitikmuo gyvenime – fiziškai stiprus, bet dvasiškai bejėgis vaikinas. Jo mylimoji Lialia (Gelminė Glemžaitė) liko neaiški: kiekvienoje scenoje matyti tam tikras jos priešiškumas žmonėms ir pasauliui, tačiau kartais jos pozicijos atrodo prieštaraujančios viena kitai.

 

Greta studentų atsidūrusi „Atviro rato“ aktorė Vesta Šumilovaitė sukūrė pralaimėjimams iš anksto pasmerktą mokytoją. Jos idealizmas, tikėjimas gražia ateitimi – pasyvus ir nieko nereiškiantis. Keistai skamba Jelenos Sergejevnos frazė: „Viliuosi, kad jums visiems galų gale gerai susiklostys... Išlaikysite  egzaminus, įstosite į universitetus, gal ne visi iš karto, ne tais pačiais metais, nesvarbu... Svarbu, kad bet kokiomis aplinkybėmis būtumėte dori žmonės.“ O už jos sėdintys keturi jaunuoliai ką tik jos akyse beveik pasiekė dugną. Nepaprastai paradoksalūs ir netgi apgailėtini „brangiosios“ mokytojos žodžiai. Taip ir kyla mintis, kad nusistovėjusiems dalykams pakeisti reikia ne užsimerkusių idealistų, o žmonių, kurie pažiūrėtų ydoms į akis ir pradėtų iš pagrindų valyti visą dugne susikaupusį purvą.


„7 meno dienos“ Nr.23 (991), 2012-06-08

Versija spausdinimui

Komentarai

EQAJ8ImeJ, 2017-03-22 10:53

I, too, love your dress. It’s too cute! That’s a long time out in that hot summer 100 degree sun. Hope you had your sunscreen (just like a mom, huh?) )The berries look beautiful. I’ll have to make sure Nanny tunes in to this post (and more, of co)nreu!Thask you, Matt, for accompanying Amber and making it special in more ways than one!

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti