Romas Orantas (1949–2012). Nuotrauka iš žurnalo „Dailė” archyvo Atėjo laikas tarti tau sudie, brangus Romai.
Anksti išėjai, o buvai net dešimčia metų jaunesnis. Mudviejų gyvenimo kreivės ėjo maždaug greta, nei sutapo, nei kirtosi. Nei buvome labai artimi, nei tavo kūrybą išsamiai pažinojau. Stebėtumeisi, kad rašau. Gyvenome, bendravome parodose, mano studijoje, Senadvaryje. Buvai ir esi man labai reikalingas, reikalingas savo skirtingumu. Visą laiką tave stebėjau ir slapta žavėjausi. Gal taip jau būna, kad labiausiai traukia tai, ko pats neturi. Buvai artimas ir mano šeimai....
|