Manau, kad šiuolaikiniam šokėjui, kaip ir kompozitoriui, būtina susipažinti su klasikine Indijos estetikos teorija. Nūdien dažnas ieško seniai atrastų kelių, arba eina į tamsią nežinią, į rūką, ir tai vadina atradimais.
Klasikinėje indų šokio/teatro teorijoje, išdėstytoje Natjašastroje, yra pateikta bhavų (būsenų) ir rasų (estetinių emocijų) charakteristika. Tam, kad kasdienė būsena būtų meniškai paveiki, ji turi transformuotis į estetinį jausmą, perteikiamą žiūrovui.
Pirmą sykį, šitame straipsnyje, radau menininko labai tiksliai išsakytą postmodernistinę mintį (siekį), kurios esmė - tolyn nuo estetikos, katarsio sampratos; naujajame pasaulyje emocijos užleidžia vietą būsenoms. Puikiai įvardyta inversija. Įdomu, kad tiksliai vartojamos sąvokos.