Tapusios kritikų ir mokslininkų tyrimų medžiaga, atgaivinančios tiesioginių kontaktų su menine spektaklio realybe prisiminimus, Matvejevo nuotraukos pranoksta dokumentinio požiūrio į teatrą sampratą ir yra kur kas daugiau – teatrą suprantančio ir mėgstančio menininko komentaras, subjektyvus žvilgsnis į teatro fenomeną.
Vilniaus „Prospekto“ galerijoje Matvejevas pristatė parodą „(Už)kulisiai“, kurios sandaroje teatrinis dėmuo taip pat lemiamas. Keliasdešimt nespalvotų nuotraukų atspindi akimirkas iki arba po teatrinio meno gimimo – Matvejevas jose atstoja ir žiūrovą, ir fotografą – stebintį, fiksuojantį, vertinantį, besižavintį ir šmaikštaujantį. Gana platus parodos objektų chronologinis laukas leidžia stebėti ir Matvejevo požiūrio į savąją temą metamorfozes, kurios nėra susijusios su kokia nors linijine raida. Tai, kas jį domino prieš keliolika metų, savaip kartojasi ir naujausiose fotografijose. Fotografijų cikle „Aktorės prieš išeinant į sceną“ tie požiūrio skirtumai akivaizdžiausi – vienur tai ramus, sutelktas laukimas, kitur – dinamiškas paskutinis štrichas prieš patenkant į iš visų pusių apžvelgiamą viešą erdvę.
Kaip ir daugumos fotografijų, Matvejevo „Užkulisių portretų“ nėra ko aprašinėti – visų pirma tai teatro erdvėje besisukantys žmonės, o tik paskiau – gerai žinomi, atpažįstami aktoriai. Įdomu palyginti jų įvaizdžius, kuriamus viename ar kitame spektaklyje ir toje ribinėje erdvėje, kur vyksta paruošiamieji žmogaus-aktoriaus-personažo transformacijų ir metamorfozių etapai. Šiose fotografijose nėra filosofavimo, teatro ir gyvenimo santykių apibendrinimo pretenzijų – kaip ir kasdien, kartais dėmesį atkreipi į artimame plane esantį veidą, išraišką, o kartais – atokiau išnyrančią blunkančią detalę. Tai būsenų ir požiūrių įvairovė: kartais fotografas ir žiūrovas prisileidžiamas arčiau, kartais – atvirai pozuojama, inscenizuojant būsenas, dalyvaujant tam tikrame spektaklyje iki spektaklio.
Matvejevas žinomas ne tik kaip teatro fotografas – jis yra sukūręs peizažų, portretų, o kai kuriais kūriniais artėja arba patenka į šiuolaikinio meno erdves. Prieš keliolika metų, ruošiant Lietuvos ekspoziciją Tarptautinėje scenografijos ir teatro architektūros kvadrienalėje Prahoje, jis įgyvendino Žilvino Kempino idėją – sukūrė kelis šimtus Oskaro Koršunovo spektaklio „P.S. byla O.K.“ fotografijų, išskaidęs teatrinį vyksmą fragmentais, užfiksuotais kas dvi minutes – tai buvo fonas scenografijos objektui, o drauge – fotografo priemonėmis įamžinto sceninio veiksmo kaleidoskopas. Realaus objekto bei vaizdo santykis naudojamas ir trečiojoje parodos „(Už)kulisiai“ dalyje – cikle „Kaimynai“. Čia žiūrovai įsileidžiami į kasdienybės spektaklio užkulisius – virtuvę, į kurią patenkant būtina nusivalyti kojas. Fotografo kaimynai – kaip ir aktoriai: vieni atviresni, drąsesni, kiti – kiek sutrikę, tarytum abejojantys privataus pasaulio, kasdienės egzistencijos paviešinimu.
Praėjusį teatro sezoną Dmitrijaus Matvejevo vardas buvo įrašytas ir aktorės Birutės Mar monospektaklio „Unė“ afišoje – jis yra šio šmaikštaus ir poetiško reginio dailininkas, padėjęs įkūnyti pačios Unės Babickaitės tekstuose sukurtą savo mitą. Rafinuoti į praeitį atsigręžę vaizdai skleidžia nostalgišką nespalvotą prisiminimų ūką. Jo fone Dmitrijaus Matvejevo „(Už)kulisiai“ blykčioja kaip nepagražintos tikrovės properšos – būtina šiuolaikinio teatrinio pasaulio dalis.
Paroda veikia iki balandžio 28 d.
„Prospekto“ galerija (Gedimino pr. 43)
Dirba antradienį–penktadienį 12–18 val., šeštadienį 12–16 val.