Kovok su kvapu

7 MD
Kovo 26 d. 19 val. Vilniaus dailės akademijos juvelyrikos galerijoje „Arentum“ atidaroma kvapų juvelyrikos paroda „Kovok su kvapu“.

Kvapai mus supa kiekvienoje, net, rodos, bekvapėje erdvėje. Kvepalų naudojimas – daugeliui įprastas ritualas, tačiau kas šiais laikais naudoja ir dėvi kvapų juvelyriką? 

 

Europos kultūrinė-olfaktorinė sąmonė, atėjusi iš Rytų kraštų, susiformavo viduramžiais. Kvėpinimasis, aromatingi drabužių ir galvos apdangalų įsiuvai, sukuriantys stipraus kvapo erdvę, saugojo nuo plintančio maro, įvairių ligų ir nešvaros sukeltos smarvės. Turtingi ir aukšto luomo žmonės nešiodavosi su savimi mažus kvapnius rutulėlius, padarytus iš ambros, muskuso ar kitų brangių aromatinių medžiagų, vadintus „pomanderiais“. Ir nors pačioje pradžioje žodis „pomanderis“ reiškė rutulio formos kvapiąją pastą, nuo XIV a. pomanderiu pradėta vadinti specialius juvelyrinius dirbinius, gamintus iš sidabro ar aukso. Vienus jų buvo galima atidaryti ir tiesiog uosti aromatą vaduojantis iš nemalonių kvapų, kitų atidarinėti nereikėjo, nes kvapas sklisdavo pro ažūrines jų sieneles.

 

Ilgainiui pomanderis tapo vienu iš pagrindinių to meto aksesuarų. Skyrėsi tik pačių pomanderių formos. Jie būdavo rutulių, laivų, knygų ar kiaušinių pavidalo.

 

Taigi šie mažyčiai papuošalai, iš pradžių turėję itin praktinę funkciją ir gelbėję nuo blogo kvapo, gatvių dvoko ar, kaip buvo tikima, – infekcijų, pamažu tapo aukštesnio visuomenės sluoksnio prabangos atributais. Pomanderis tapo vertybe, perduodama iš kartos į kartą. Šis papuošalas dažnai vaizduotas XVI–XVII a. tapytuose didikų portretuose ir suvoktas kaip vienas iš kilmingumo atributų.

 

Pomanderis pradėjo funkcionuoti kaip matomas kvapo šaltinis, o tai stiprino tuometinį tikėjimą, kad kvapas ne tik gerai veikia, bet ir yra vizualus. Vėlesniais laikais, įsigalint medicinos mokslui, pomanderio reikšmė ėmė mažėti. Imta abejoti, ar tai gali apsaugoti nuo infekcijos. XVII a. pabaigoje pomanderis pradėtas laikyti nerimtu ir lengvabūdišku objektu. Šiandien kvapų juvelyrika vėl nedrąsiai skinasi kelią, todėl parodoje bus galima pamatyti ne tik senosios aromatinės juvelyrikos pavyzdžių, bet ir šiuolaikinių jos interpretacijų, susietų su konceptualia floristika.

 

Parengė Kornelija Česonytė

 

Paroda veikia iki kovo 31 d.
VDA galerija „Arentum“ (Latako g. 2, Vilnius)

Dirba pirmadienį–penktadienį 12–18 val., šeštadienį 12–17 val. 


© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.