Klausimas: Kodėl vaikystę visi emisimpnare kaip stebuklą? Netgi kaip kažką aukštesnio, o bėgant laikui, kai užaugi, imi jausti žemesnę tikrovę.Atsakymas: Todėl, kad vaikystėje gyvenate pagal natūralius prigimtinius norus, o užaugę įsijungiate į dirbtinį suaugusiųjų pasaulį, kuriame norus diktuoja aplinka, dirbtinai sukurti įstatymai ir papročiai, prieštaraujantys prigimčiai – ir todėl pasaulis tampa siauras, piktas, sunkus.Manau kad šis Kabalos mokslo atsakymas nėra pakankamai tikslus ir pilnas, nes pagrindas slypi savastyje, t.y. maži vaikai jaučia materialių daiktų, augalų, gamtos ir panašiai tam tikrą jų spinduliuojamą energiją ir gali būti su jais bendroje harmonijoje per savo vaikišką tyrumą, o suaugę jie to nepatiria , nes praranda vaikišką tyrumą įsiliedami į netobulą suaugusių žmonių pasaulėžiūrą.su meile Parapsichologas mediumas Vidmantas.