Svarbiausia – prisiminimai

7 MD
Šiandien „Skalvijos“ kino centre pradedamas rodyti Pierre’o Thorettono filmas „Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė“ („L’amour fou“, Prancūzija, 2010). Iš paskutiniais metais pasirodžiusių gausių filmų apie garsius drabužių dizainerius šis išsiskiria neįprasta forma. Pateikiame JAV ir prancūzų spaudoje spausdintų pokalbių su režisieriumi fragmentus.

Pradėjote filmą Yves’o Saint-Laurent’o 2002-ųjų atsisveikinimo kalba. Kodėl pradedate filmą tada, kai baigiasi jo karjera?

 

Norėjau, kad žmonės kuo greičiau pravirktų (juokiasi).

 

Kodėl Jūsų dėmesio centre atsidūrė ne mados namai, kuriuos kartu sukūrė Y.S.L. ir Pierre’as Bergé, o jų surinkta meno kolekcija?

 

Iš pradžių kūriau filmą apie jų mados kolekciją, bet supratau, kad tai nuobodu, tad nusprendžiau kurti filmą apie dviejų vyrų meilės istoriją. Bet tai – neaprėpiama tema, labai daug medžiagos. Nusprendžiau, kad meno kolekcija gali tapti gerais filmo rėmais ir sukonkretinti laiką, apie kurį pasakoju.

 

Ar pavadinimas „Beprotiška meilė“ apibūdina jų meilę vienas kitam, ar jų meilę menui?

 

Tai tas pats. Jų meno kolekcija buvo jų meilės vaisius.

 

Galima pasakyti, kad Y.S.L. ir Bergé buvo tikros priešingybės, jų net išvaizda skirtinga. Y.S.L. buvo lieknas ir aukštas, Bergé – kresnas ir apkūnus.

 

Jie buvo kaip elektra, vienas – pliusas, kitas – minusas. Vienas be kito jie negalėjo egzistuoti.

 

Ar buvo kitų vyrų per tą pusę amžiaus, kai jie buvo kartu?

 

Filme užsimenama, kad abu per tą laiką pažino kitų vyrų, bet jų romanas niekad nenutrūko. Iš tikrųjų jie niekad nebuvo išsiskyrę. Tegu jūsų netrikdo žodis „romanas“. Tai ne Barbės ir Keno, gyvenančių mažame namelyje, romanas. Y.S.L. ir Bergé romanas kartais buvo tikrai sunkus, sudėtingas ir žiaurus, ypač tada, kai jie kariavo su alkoholiu ir narkotikais.

 

Jūsų sukurtas dokumentinis filmas priartėjo prie vaidybinio. Parašėte istoriją, nors prieš tai nufilmavote interviu su Bergé.

 

Net jei kuriu dokumentinį filmą, vis tiek pasakoju istoriją. Kai žiūrėjau interviu ir archyvinę medžiagą, tai kaskart man sufleruodavo, kaip turiu pasakoti. Prisiekiu, kaskart.

 

Jūs taip pat keitėte ir archyvinę medžiagą?

 

Taip, originali atsisveikinimo kalbos versija buvo nufilmuota spalvotoje juostoje, nusprendžiau, kad filme ji bus nespalvota. Nespalvota juosta priverčia žiūrovą pajusti, kad tai – kita era. Taip pat ir šiek tiek dramatizuoja situaciją.

 

Y.S.L. atrodo toks jaunas, laimingas ir įsimylėjęs, kai atsakinėja į garsiuosius Prousto klausimus. Kaip suradote tą 16 mm juostą?

 

Radau ją dėžėje Bergé sandėlyje. Filmavo fotografas Jeanloupas Sieffas, o Bergé su mikrofonu uždavinėjo klausimus.

 

Ar Bergé Jums leido naudotis viskuo?

 

Taip, viskuo.

 

Jis Jumis pasitikėjo?

 

Bergé man sakė, kad niekuo kitu pasitikėti negalėtų, tik manim. Juos išdavė daug žmonių, daug artimų bendradarbių ir net giminių. Pasitikėti kuo nors visada yra paslaptingas dalykas. Gerai, kad jis man tai pasakė. Bergé kalbėjo nuolat. Mes susitikdavome kartą per savaitę maždaug dešimt metų. Tad šis filmas ir gimė iš dešimties pokalbių metų.

 

Kaip Jūs pirmąkart sutikote Bergé?

 

Mus supažindino Catherine Deneuve. Ji yra mano sūnaus senelė.

 

Kodėl nepadarėte interviu su Deneuve? Ar ji nebuvo Y.S.L. aplinkos dalis taip, kaip Loulou de la Falaise ir Betty Catroux?

 

Deneuve ir Yves’as žavėjosi vienas kitu, bet ji nebuvo jo asmeninio gyvenimo dalis.

 

Atrodo, kad epizodus nuostabiuose jų namuose Prancūzijoje ir Maroke filmavo po tuščius namus klaidžiojantis vaiduoklis.

 

Taip ir buvo. Tai Saint-Laurent’o vaiduoklis.

 

Y.S.L. ir Bergé meno kolekcija, kurioje buvo Brancusi, Modigliani, Picasso ir Matisse’o darbų, 2009 m. „Christie“ aukcione atnešė daugiau nei 480 milijonų dolerių. Ką Bergé darys su tais pinigais?

 

Jis daug paaukojo AIDS labdaros fondui, kita dalis skirta jo ir Y.S.L. fondui, turinčiam įamžinti Saint-Laurent’o atminimą.

 

Bet kodėl Bergé ją pardavė? Kodėl nenorėjo palikti visko valstybei ar paveldėtojams po mirties?

 

Jei nors truputį pažinotumėt Bergé, suprastumėt, kad jis nori kontroliuoti viską – net savo mirtį. Aš taip manau.

 

Ar pardavęs meno kolekciją Bergé persikėlė į kitus namus, pas kitą vyrą?

 

Man sunku pasakyti, ką jis veikia dabar. Jam – 81-eri. Žinau, kad gyvename pasaulyje, kur kiekvienas nori pasipasakoti, kaip gyvena, kalbėti apie savo seksualumą, bet Bergé ne toks.

 

Buvote su Bergé visą laiką nuo tada, kai jis nusprendė parduoti kolekciją, iki tol, kol tai įvyko. Kaip jautėtės lydėdamas jį toje kelionėje?

 

Pirmiausia, labai įspūdinga tiesiog stebėti, kaip žmogus elgiasi tokioje situacijoje. Kai visos procedūros baigtos, namas turi būti ištuštintas per dvi dienas. Matai, kaip atvažiuoja sunkvežimiai, atvežamos dėžės, namas ištuštinamas, ir ant sienų bei lubų lieka kaboti elektros laidai. Tada supranti, kad 52 gyvenimo metai iš tikrųjų yra niekas. Bet tai man parodė, kad svarbiausia gyvenime yra prisiminimai, o ne mus supantys daiktai.

 

Parengė Kora Ročkienė


© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.