Tau dėl Audi, man dėl paryčiais gautos žinutės. Neaišku, buvo taip, ar ne. Beskaitant knygą apie žmogiškąją laimę pagal budistines teorijas, gavau žinutę. Ten buvo tik trumpas klausimas:,,Jūs laimingas žmogus?"

nu bet tikrai, ko jūs savo tekstų nerašot??? (nors gal ir gerai :D)

iš kur pas žmones tiek pykčio, ypač per tokias šventes? gal tie įpykę komentatoriai jaučiasi kaip niekad vieniši ir atstumti, neįvertinti? O aš manau, kad Agnė tyčia ir labai profesionaliai sukuria tokį prasmės kontrastą - rašo ypatingai dvasingu akordu, groja įpatingai įtemptos dvasinės stygos gaidomis, vartoja dvasingai gilią retoriką ir netikėtai po visu tuo atrandame ypatingai lėkštą lygmenį arba pagrindą. tai tarsi pasityčiomas iš piktų komentorių - jie mano kad skaito dvasingą tekstą, o iš tikrųjų skaito banalų. tai Agnės provokacija, bent aš taip manau. Šaunuolė Agnė ir neklausykite tų pagiežingų pavyduolių

tik negabūs anonimai vienuoliktokus laiko nebrendylomis. Geras tekstas.

as irgi paslapcia tikejausi agnes teksto... jis tekstai visada tokie paslaptingi ir dvasingi... visada atsiduoda tusintu kopustu ir neskalbtu apatiniu kelniu ir kojiniu aromatais... tokia nesumeluota naivios moteriskes buitimi

Geras, ikvepiantis tekstas. Su Kaledom, Agne!

slapčia tikėjausi Agnės teksto :) ir ji kaip visada ... sugebėjo banalybes paverts nebanaliu įvykiu. ot talentas..

labai profesionalus afigenai talentingos menotyrininkės tekstas. Super originali mąstysena ir marios meniško dvasingumo.

Na, ir ką?

neprofesionalus negabaus vienuoliktoko tekstas. vienos klišės ir pilna tariamo dvasingumo.

man irgi labai patiko.

mieliausieji, kaip jūsų galvelės nedabręsta iki suvokimo tokio paprasto dalyko, kad vaizduoklis tėra veidrodis, ir nieko, apart savojo vidaus, jame įžvelgti negalite? Tad kažkaip jau tvarkykitės tame savo ūkyje...

Rafinuotas ir skalsus, kap vaikystėje nugvelbtas nuo šventinio stalo ir paslapčia sukramtytas cukraus gabalėlis, nuostabus Agnės tekstas. Ačiū!

Su šviesiomis Kaledomis visus! Būkime laimingesni!

"žemėje viskas kaip visada> RUDA... taiskant nubėgo visas gyvenimas ir tekstas RUDUOJU TAKELIU tarp dviejų rausvų kalvelių...

nezinau, tokie aukso aruodai... autore, bent jau atsisakydama kabinetines eseistikos tabu galejo sufantazuot, kad ir apie narkomana, kuri neva laiptineje sutinkanti kasdien, ir kuriam karta padejo susisauti temos doze, ir kazkaip, tada gal, ir prasmingesne butu ta luztanti adata, arba tas vakaras nidoje su skrybeliuociu galejo ivykti pilnaties transe pasimylint su isivaizduojamu didziai gerbiamo a.a. vaiduokliu ar bent jo seseliu. dabar kazkokios manieringos potekstes- autore dar paciam zydejime, o raso kaip one baliukone- o kaip rasys toliau, jei neduok die teks, kaip yprasta vda, pasedet vedejos kedej kokiu 15 meteliu?

tai sakot privaloma emanuoti orgazma paskaicius apie nematoma narusytes seksa ant samaneliu ir skruzdelyno(beje, rekomenduoju!)? hmm... manau, tokia ese, butent, uzkietejusi tarp literaturos ir filosofijos, todel toks arba arba variantas apie ramoskos angeliuku preliudijas tik ir skirtas greitam suvirskinimui. va, a.a. tai retkarciais ir tik nago galiuku sugebedavo pakrapstyti ta didziaja filosofine p*te, tik retkarciais... o cia tos infantilios narkomanu adatos, kraujas- kur filosofija, apmyztose laiptinese, ka pasakytumet?

baikit, nuostabus tekstas, puikus, transcnenedentininis, jautrus, gilus, kalbantis apie Tikras Vertybes, tai mūsų eseistikos aukso fondas, ką ten aukso - deimantų aukso fondas,
ačiū už įkvėpimą, už nebanalų ir nesimentalų mąstymą, ačiū už išvadavimą nuo vidurių užkietėjimo!

tik neminekit a.andriuskeviciaus vardo be reikalo...

kaip jau susuko vidurius nuo tokio metabolistinio transcendentinio vinigrieto, dar net sventem neprasidejus...