Juos traukia blogis

Jonas Ūbis
Kol Vladimiras Putinas dar tik gąsdina Vakarus savo planais „surinkti sovietų žemes“, o jo spaudos atstovas palankiai vertina politiką Leonidą Brežnevą, verta įsižiūrėti į svarbiausią Putino priešą – kadaise vieną turtingiausių Rusijos žmonių, o dabar kalinį Michailą Chodorkovskį.

Vokiečių režisieriaus Cyrilo Tuschi filmas „Chodorkovskis“ (LTV, 10 d. 21.15) šiemet buvo parodytas Berlinalėje, specialiai jo pasižiūrėti į Berlyną net atvyko rusų politikų opozicionierių desantas. Tačiau filmas greičiau skirtas ne tiems, kurie jau ne vienus metus seka Chodorkovskio proceso eigą, o tiems, kurių žinios apie šiuolaikinę Rusiją vis dėlto gana miglotos. Režisierius pabandė objektyviai atsakyti į klausimą, kas iš tikrųjų yra buvęs naftos koncerno „JUKOS“ vadovas – idealistiškai mąstantis socialistas, nepriklausomą politiką bandęs įgyvendinti kapitalistas ar tiesiog nusikaltėlis, kaip teigia tas pats Putinas. Tuschi aiškino: „Nenorėjau Chodorkovskio rodyti nei velniu, nei juo labiau šventuoju. Paprasčiausiais stengiausi pateikti įvairiapusį šio žmogaus portretą.“ Filmas sukėlė daug diskusijų, o susidomėjimą paskatino ir keli paslaptingi įsilaužimai į režisieriaus butą ir studiją „Chodorkovskio“ premjeros Berlyne išvakarėse. Filme panaudota archyvinė medžiaga, interviu su buvusiais Chodorkovskio bendradarbiais, šeima, rusų ir Vakarų politikais, iškiliomis mūsų laikų asmenybėmis. Filmo muziką, skirtą Chodorkovskiui, sukūrė vienas didžiųjų šių dienų kompozitorių Arvo Pärtas.

 

Darreno Aronofsky filmas „Imtynininkas“ (TV3, 9 d. 21 val.) prieš porą metų buvo apdovanotas Venecijos kino festivalio „Auksiniu liūtu“ ir sugrąžino į kiną taip pat į tradicinius rėmus nelabai telpantį aktorių Mickey Rourke’ą, kuriam, nusižengęs taisyklėms (filmui skiriamas tik vienas apdovanojimas), festivalio žiuri skyrė geriausio aktoriaus prizą.

 

Rourke’as filme vaidina buvusią imtynių žvaigždę. Paskutinius dvidešimt metų Rendis ritasi žemyn ir nesugeba užmegzti paprastų žmogiškų kontaktų, nors bando atgaivinti santykius su dukra ir saugoti ryšį su senstančia striptizo šokėja. Kadaise jo gyvenimo variklis buvo imtynių reginys ir gausūs gerbėjai. Tačiau po patirto infarkto kiekviena kova gali baigtis liūdnai. Vis dėlto nugali ryžtas kautis, Rendis nori vėl eiti į ringą. Panašiai atsitiko ir su Rourke’u: režisierius tiesiai pasakė aktoriui, kad jis pats sužlugdė savo karjerą ir šis filmas jam yra paskutinis šansas įrodyti, kad jis tikrai yra didis aktorius.

 

Matyt, suvokdamas, kad pasakoja dar vieną holivudišką istoriją apie paprastą žmogų, sugebantį prisikelti iš pelenų, režisierius nusprendė pasirinkti tokioms istorijoms nebūdingą dokumentinį filmavimo stilių. Kartu su operatore Maryse Alberti jie filmavo didžiulėse parduotuvėse ir gatvėse. Kūrėjus nustebino, kad žmonės, pasirodo, yra jau taip pripratę prie kamerų, kad visai į jas nebereaguoja.

 

Rendį vaidinti norėjo Nicolas Cage’as. Jis net buvo pradėjęs mokytis imtynių. Neabejoju, kad tos pamokos jam pravertė kituose filmuose. Šią savaitę pamatysime kelis, kuriuose vaidina Cage’as. Marko Steveno Johnsono 2007 m. „Tamsos baikeris“ (LNK, šįvakar, 7 d. 21 val.) – tai dar viena komikso ekranizacija. Kad išgelbėtų tėvą, patekusį į avariją, baikeris Džonas parduoda savo sielą velniui. Kaina didelė: dieną Džonis yra žmogus, naktį jis tampa sielų, kurios patenka tiesiai į pragarą, medžiotoju. Tačiau kai grėsmė iškils mylimai merginai (gražioji Eva Mendes), herojus bus priverstas susikauti su šeimininku. Nors filmo kūrėjai perspėja, kad jame gausu scenų, galinčių neigiamai paveikti jautresnius žiūrovus, manau, kad mūsiškiai jau užgrūdinti „Šok su manimi“ ir lietuviškų pokalbių šou, nes baisiau už gąsdinančius ar bandančius juokauti jų vedėjus nieko būti negali.

 

Daug rimtesnis aktoriaus išbandymas buvo 2009 m. Wernerio Herzogo filmas „Blogas policininkas“ (LNK, 9 d. 23.15). Perdirbinys visada sukelia problemų, juolab kad Abelio Ferraros filmas, manau, neišsitrynė iš žiūrovų atminties pirmiausia todėl, kad Harvey Keitelis jame sukūrė nepamirštamą blogo leitenanto vaidmenį. Herzogas, be abejo, taip pat stengėsi išvengti palyginimų, veiksmą iš Niujorko perkėlė į Naująjį Orleaną, o dramatizmą turėjo sustiprinti ten siautęs Katrinos uraganas. Būtent norėdamas numalšinti katastrofos metu patirtos traumos skausmą, Cage’o policininkas Terensas be saiko geria nuskausminamuosius. Jis nori būti geras policininkas, bet nusikaltėliai įsibrauna ir į jo gyvenimą, nes Terensas myli prostitutę (vėl Eva Mendes). Stojęs skersai kelio įtakingam narkotikui prekeiviui, herojus suvokia, kad iškilo grėsmė ne tik jo karjerai, bet ir gyvybei. Regis, labiau sutirštinti siužeto negalėtų net Holivudo amatininkas, o juk filmą kuria vienas didžiųjų kino poetų ir filosofų Werneris Herzogas. Kitas klausimas, kas jį nešė į tas galeras? Pats Herzogas taip aiškino filmo ir personažo koncepciją: „2008-ųjų balandį pajutau ore tvyrančią atmosferą, ji buvo įtempta, o po kelių mėnesių prasidėjo finansinė krizė. Tuo metu norėjau atnaujinti film noir žanrą, sukurti dar juodesnį ir dar didesnę prarają rodantį filmą. Nicolas Cage’as manęs klausinėjo: „Kodėl tas personažas toks blogas? Kas kaltas – vaistai, narkotikai, Naujasis Orleanas ar Katrinos uragano sukelta destrukcija?“ Atsakiau: „Niekas iš to, ką paminėjai. Neieškok taip toli. Manau, kad jį paprasčiausiai traukia blogis, jam tai patinka.“ Cage’as iškart viską suprato.“

 

Be abejo, blogis žavi ir Jameso Foley filmo „Suvilioti nepažįstamąjį“ (LNK, 12 d. 22.30) personažus. Jo herojė Rovena (Halle Berry) užsiima tiriamąja žurnalistika. Kai ji ima įtarti, kad galingas žiniasklaidos veikėjas (Bruce Willis) gali būti susijęs su savo draugo nužudymu, nusprendžia išsiaiškinti, kas iš tikrųjų įvyko. Šis filmas pirmiausia skirtas tiems, kurie mėgsta žaidimus su tapatybe (pasak filmo kūrėjų, šiame interneto pasaulyje niekas nėra tas, kuo apsimeta) ir netikėtas atomazgas, priverčiančias mintyse filmą atsukti atgal.

 

Jūsų –

Jonas Ūbis


 

 

© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.