Tarptautinis šokio festivalis „Aura“ Kaune

Kristina Poškutė
Rugsėjo 21–25 d. Kaune vyko Tarptautinis šokio festivalis „Aura“, šiemet šventęs dvidešimt pirmąjį gimtadienį. Tai puiki proga vienąkart per metus išvysti aukšto lygio šiuolaikinio šokio spektaklius iš Lietuvos ir užsienio. Šiemet festivalį aplankė trupės iš Belgijos, Vengrijos, Italijos, Lenkijos, Bulgarijos, Lenkijos ir Izraelio.

Daugumą trupių sudarė daugiau nei trys šokėjai, todėl jų kompozicijos buvo turtingos ir įvairios. Taip pat šiais metais net dviejose trupėse – „Compagnie Thor“ ir „Compagnia Zappala Danza“ – šoko vien vyrai. Tai leido pamatyti energingą vyrišką, galingo fizinio pajėgumo choreografiją.

 

Šiuolaikinį šokį sunku apibūdinti keliais žodžiais, nes jis aprėpia labai plačias temas ir formas, spektakliuose gali net nebūti grynojo šokio apraiškų. Tad bandysime trumpai charakterizuoti  kiekvieną festivalyje parodytą spektaklį.

 

Nuasmeninimas

 

Trupių „Darida Dance“ (Bulgarija), „Pro Progressione Transcabo“ (Vengrija) ir Kauno šokio teatro „Aura“ bendrame projekte „V.A.G.“ („vidutinis atsiliepimo greitis“) pasirodymuose kiekvienas šokėjas yra pateikiamas kaip vienas iš sceninių elementų, kurie susiję tiek su garsu, tiek su vaizdu. Šokėjų kūnai – tarsi nuasmeninti, belyčiai, mechaniški; jie jungiasi ir vėl išsiskiria. Intensyvi Klimento Dichevo muzika skleidžia įtampą, kuri neapleidžia žiūrovų iki spektaklio pabaigos.

 

Intertekstualumas

 

Trupės „Compagnie Thor“ (Belgija) spektaklyje „Mano mylimiesiems“ pagal J.S. Bacho muziką šoka devyni afrikietiškos kilmės vyrai. Įvairių tradicijų apraiškos čia pateikiamos kaip skirtingų civilizacijų kontrastas, kontroversija elitinei kultūrai. Abstrakčios choreografinės kompozicijos atgaivina pirmapradį šokį, spinduliuojantį energija ir emocionalumu.

 

Aktualizacija

 

Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklį „Medėjos“ galima būtų įvardinti kaip kritiškiausią, įtaigiausią ir intelektualiausią festivalio projektą, kurio pagrindas – klasikinė antikinė tragedija. Euripido kūrinys tampa spektaklio pagrindine tema, atkreipiant visuomenės dėmesį į žiaurią Lietuvos socialinę problemą – abortus ir naujagimių žudymus. Spektaklyje išvengta tiesioginių kaltinimų moterims ir pavaizduotas platus socialinis tragedijų priežasčių spektras: palaidas gyvenimo būdas, sekso fetišizavimas, visuomenės nekomunikabilumas ir paramos iš vyriškos lyties stoka. „Medėjas“ galima būtų priskirti prie feministinės pakraipos meno reiškinių, nes čia tiesiogiai pasakojama apie šiuolaikinių moterų refleksijas ir jų konfliktus su visuomene.

 

Kilmė ir lytis

 

Šiuolaikinio šokio spektakliuose dažnai nevengiama pabrėžti rasių, lyčių, kultūrų skirtumų ir konfliktų. Antai „Compagnia Zappala Danza“ (Italija) spektaklyje „Instrumentas 1“ septyni šokėjai šoka pagal muziką, atliekamą dambreliu. Tai – tradicinis Sicilijos instrumentas, kuris spektakliui suteikia specifinės italų folkloro dvasios. Spektaklyje „Instrumentas 1“ ypač išryškinti vyriška jėga ir seksualumas. Nuo spektaklio pradžios šokama apsinuoginus, kas sužadina itin emocionalią žiūrovių reakciją.

 

Absurdas ir ironija

 

Grupės „Harakiri Farmers“ (Lenkija) spektaklis „Optimisto testamentas“ iš tiesų pralinksmino žiūrovus, tačiau nuliūdino tuos, kurie tikėjosi vientiso pasakojimo. Šio projekto žanrą sunku būtų apibūdinti kaip spektaklį, nes tai buvo kompozicija, kurioje panaudoti įvairūs kasdieniai judesiai, dainų ir melodijų nuotrupos. Pagrindiniai personažai – kaubojus, sportininkė ir moksleivė. Toks siužetas pasakoja ir apie viską, ir apie nieką, ir buvo skirtas labiau optimistiško absurdo mėgėjams.

 

Socialinis tyrimas

 

Yossi Berg ir Oded Graf iš Izraelio „Paklydęs žvėris“ – vienas iš ryškiausių festivalio spektaklių. Šis šokėjų pasirodymas provokuoja suabejoti žmogaus identiteto tikrumu ir jo svarba. „Paklydęs žvėris“ sukurtas siekiant išryškinti kultūrinius ir socialinius skirtumus, stereotipus ir vertybes. Tačiau kaip kontraversija čia pateikiama ir gyvuliška žmogaus prigimtis, pasireiškianti per seksualumą ir geidulingumą. Spektaklyje gausu grotesko, dinamikos, realybės ir iliuzijos kontrastų. Toks daugialypis reginys tinka apmąstymams apie turinio aktualumą ir formų įvairovę.

 

Dar feministinės tematikos

 

Agnijos Šeiko (Lietuva) spektaklis „Paikos mergaitės maldos“ pasakojo apie XIX a. moteris, kovojančias už savo teises ir nepriklausomybę. Įdomu, kad moteriškumą čia bandoma analizuoti istoriniame kontekste. Tačiau tai buvo menkai artikuliuota skurdžioje spektaklio choreografijoje, neišrankioje rekvizito gausoje. Įdomus sumanymas taip ir liko ne iki galo įgyvendintas.

 

Apibendrinant įspūdžius iš šių metų Tarptautinio šokio festivalis „Aura“, galima dar sykį konstatuoti, kad šiuolaikinis šokis savo meniškomis ambicijomis, prasmingumo ir formų paieškomis nė kiek nenusileidžia kitoms šiuolaikinio meno apraiškoms ir yra su jomis glaudžiai susijęs. Formų, temų ir bendravimo su publika eksperimentai leidžia manyti, kad šiuolaikinio šokio procesai ir juos demonstruojantis festivalis „Aura“ išsaugos ir augins savo lygį, gausins Kauno ir Lietuvos vertingą kultūrinę patirtį.


© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.