Verslo planas – „Tadas Blinda“

Linas Vildžiūnas
Rugsėjo 20 d. į „Forum Cinemas Vingis“ rinkosi ypač auksinės jaunuomenės publika – prodiuseris Žilvinas Naujokas pristatė seniai puoselėto ir įvairiai strateguoto filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ premjerą.

Ji buvo lig šiol nematyta ir priminė viešųjų ryšių akciją. Mantas prijojo prie nekantraujančių fotografų ant žirgo, kiti aktoriai buvo privežti „Blindos“ žiguliukais, salėje publikai buvo pateiktas aukštai ant stogo pakilusių Ž. Naujoko ir režisieriaus Donato Ulvydo „videodraivas“ sąlyginiu pavadinimu „Iki „Tado Blindos“ premjeros liko 20 min.“, kuris tiek pat minučių ir truko, bėgant chronometro sekundžių, padėkų, rėmėjų logotipų, frazių apie „nerealiai sukurtus realius...“ nuotrupoms. Paskui iš abiejų flangų į podiumą kažkodėl dar „gyvai“ įšuoliavę minėti prodiuseris ir režisierius pasikeitė keliomis frazėmis, iš kurių viena nustebino neįprastu tiesumu ir atvirumu: režisierius džiaugsmingai išsižadėjo visų autorystės ambicijų, sakydamas, kad tai – visų jį kūrusiųjų ir visų jį žiūrinčiųjų, bent jau šioje salėje, filmas.

 

Ir buvo teisus. Autorystės ambicijas šiame kūrinyje ryškiai pademonstravo tik operatorius Ramūnas Greičius, sukūręs įtaigų, dinamišką, gamtos intensyvumu pulsuojantį reginį, sumaniai „dengiantį“ siužeto spragas, o ir jį patį darantį tarsi nereikalingą. Nors, tenka pripažinti, filme esama ir originalių istorijos traktuočių – apie „maskolių“ išprovokuotą sukilimą, – ir įtaigių antilenkiškų bei antirusiškų akcentų, ir sumaniai panaudotų senųjų („vyrai už mietų“) bei naujųjų („špyga taukuota“) stereotipų, ir plačiai išskėstos tėvynės meilės.

 

Taigi, verslo planas „Tadas Blinda“, regis, pavyko. Tai patvirtino iš savo vietų vieningai, gal net be klakerių pagalbos, stojusios publikos ovacijos, trukusios tol, kol buvo pristatomi projekto dalyviai, ir priminusios laimėtas krepšinio varžybas ar Rumunijos kompartijos suvažiavimą. Projektui nesunkiai galima prognozuoti „kasą“ ir žinoma, pratęsimą, kaip filmams apie Hanibalą Lekterį.

 

Na ir puiku. Nerimą kelia tik viena, – kad „Pradžia“ taps papildomu argumentu atkakliai tvirtinant, jog tik toks – komercinis, beasmenis – kinas Lietuvai ir yra reikalingas.


© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.