Manau, gerai, kad situacija apnuogino problemas, tad ateina laikas jas spręsti :) Tačiau iš profesionalų norėtųsi išgirsti ir profesionalią kritiką, konkrečius aptarimus. Už citatų išrankiojimo iš tekstų ir jų pateikimo nesimato pačios autorės asmeninės profesionalios nuomonės. Dar 2004 Austėja Čepauskaitė identifikavo tokio tipo specifinį vietinį lietuvišką reiškinį ir pavadino jį „bijančia kritika“, kai autorius bijo ką nors konkretaus nuo savęs pasakyti, „apsilipina citatomis, ezoteriniais tarptautiniais ar moksliniais žodžiais, bandoma ironizuoti ir čia pat paneigti. Perskaitęs tokį tekstą nesuvoki, ką norėjo ir ko nenorėjo pasakyti jo autorius, tačiau nujauti gavęs pakankamai autoritetingai parengtos medžiagos, kad galėtum sprendimus ir nuomonę apie neva išanalizuotą reiškinį susidaryti pats. Geriau pavykę pavyzdžiai net verčia manyti, jog už tekstą ir jo padarinius dabar jau atsakingas tu, o ne autorius.“ (Austėja Čepauskaitė „Bijanti kritika“, in „Apie dailės kritiką: fikcijos, baimės, sprendimai“, Vilnius 2004).