Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

„Tofifest“ – „rankų darbo“ festivalis


Jaunas festivalis renkasi gerą kiną


Santa Lingevičiūtė

Share |
„Erratum“ (rež. Marek Lechki)
Liepos pradžioje pasibaigęs devintasis Torunės tarptautinis kino festivalis „Tofifest“ maloniai nustebino ambicingumu ir rimtu požiūriu į kiną.

Kartais atrodo, kad kuo jaunesnis festivalis, tuo atsakingiau sudarinėjama jo programa. Žinoma, tai priklauso nuo sudarytojų, „Tofifest“ atveju, nuo festivalio direktorės ir programos sudarytojos Kafkos Jaworskos. Ji kasmet stengiasi pabrėžti, kad Torunės festivalis – maištingas festivalis, nusiteikęs prieš giliai į didžiuosius festivalius įaugusią pompastiką, kai, rodos, raudoni kilimai ir rampų šviesos užgožia svarbiausią misiją – pristatyti profesionalų kiną. „Tofifest“ direktorė pasisako prieš konvejerinių festivalių koncepciją ir skelbia, jog Torunės festivalis nuo pradžios iki pabaigos yra „rankų darbo“. Taip pat ir labai asmeniškas, nes K. Jaworska viena sprendžia, kas bus rodomi ir kokių režisierių indėlis į kiną bus pagerbtas „Auksiniais angelais“. Festivalis orientuojasi į jauną, studentų auditoriją. Pastaroji visuomet būna išalkusi įvairių intelektinių potyrių, tad abi pusės išties patenkintos. Teko bendrauti ne tik su Kafka, bet ir su kai kuriais Torunės Nikolajaus Koperniko universiteto studentais, jie didžiuojasi, kad turistams ir festivalio svečiams Torunės vardas asocijuoja ne tik su „Marijos radiju“, kuris įsikūręs šiame mieste, bet ir su kino festivaliu.

Kad festivalis nesivaiko kuo didesnio populiarumo, patvirtino ir drąsiai pasirinktas atidarymo filmas. Šįmet juo tapo Stanley Kubricko „Prisukamas apelsinas“. Taip pat rimtas požiūris į konkursinės programos žiuri narius, tarp kurių šįmet buvo vienas garsiausių lenkų kino kritikų Tadeuszas Sobolewskis, gerai ir lietuvių auditorijai žinomo filmo „Kita monetos pusė“ režisierius Borysas Lankoszas ir filmo „Kačių motina Teresė“ režisierius Pawełas Sala. Turbūt silpniausia jos grandis buvo lenkų aktorė Marta Zmuda-Trzebiatowska. Neabejoju jos profesionalumu kuriant tradicinius ir „meinstryminius“ vaidmenis tokiuose pat lenkiškuose serialuose ar filmuose. Tačiau neįtikino jos tradiciniai pastebėjimai apie moteris, kurias ji vis dėlto priskiria heteroseksualaus vojeristinio objekto pozicijai. Šiek tiek nuvylė ir žiuri geriausio filmo pasirinkimas. Juo šįmet tapo Mareko Lechki filmas „Erratum“ (rodytas šiųmečio „Kino pavasario“ konkursinėje programoje). Filmas tikrai nėra prastas, tačiau buvo gerokai stipresnių filmų, tarp jų Sergejaus Loznicos „Mano laimė“ ar rusų režisieriaus Slavos Rosso drama „Sibiras. Monamur“. Tiesiog „Erratum“ visos konkursinės programos kontekste pasirodė labiausiai estetizuotas ir „glamūrizuotas“. Filmo tema aktuali – apie žmonių susvetimėjimą, tik režisieriui pritrūko drąsos pasirenkant radikalesnę kino formą.

Tačiau S. Rosso „Sibiras. Monamur“ gavo kino kritikų apdovanojimą, pavadintą garsaus, jau mirusio lenkų kritiko Zygmunto Kałużynskio vardu. Pagrindiniai filmo personažai – senelis ir anūkas, gyvenantys taigos glūdumoje, jau apleistoje vietovėje Monamure. Senolis laukia prieš porą metų be žinios dingusio savo sūnaus, anūkas – tėvo. Nors tolimas giminaitis, jiems nuolat tiekiantis maistą, prisipažįsta girdėjęs, kad jo nebėra gyvo, abu Monamuro gyventojai vis dar tikisi jį sugrįšiant, tad nesikelia gyventi arčiau žmonių ir kasdien dėl išlikimo kovoja su laukiniais šunimis. Filme persipina kelios siužetinės linijos, kurios pabaigoje susilieja į vieną. Beviltiškas personažų gyvenimas atsiduoda degtine, desperatišku ir šiurkščiu seksu, smurtu. Filmas piešia slogų bei niūrų Rusijos portretą. Rodos, šioje šalyje nebėra nė vieno žmogaus, dar tikinčio, kad gyvenimas galėtų būti bent šiek tiek šviesesnis. Režisierius sukrečiančiai perteikia ne tik Rusijos, bet ir daugelio mūsų šių dienų nevilties kultūrą, persunktą absurdo. Nepaisant kartais prasimušančio rusiško simbolizmo, filmo pabaiga suteikia šiek tiek vilties, kad žmogiškumas dar įmanomas, jis leidžia personažams pasijusti gyviems.

Pagarbos vertos šių metų retrospektyvos. Viena jų – originalaus lenkų režisieriaus Grzegorzo Królikiewicziaus, kurio avangardinę bei eksperimentinę formą vienas jo kūrybos tyrinėtojų prilygino Andy Warholo ir Paulo Morrisey profesionaliam gebėjimui reikšti asmenines vizijas. Kita retrospektyva buvo skirta airių režisieriui Jimui Sheridanui. Daugumoje savo filmų Sheridanas kalba apie nesiliaujančius konfliktus tarp katalikų ir protestantų, apie IRA veiklą. Režisierius neišdavė savo šalies ir nesusiviliojo Holivudo pasiūlymais, net prisipažino, kad niekad nemėgo amerikiečių kino, kurį mano esant per lengvą ir pataikaujantį. Sheridanas „Tofifest“ buvo apdovanotas specialiuoju „Auksiniu angelu“ už nuopelnus kinui. Už nuopelnus kinui taip pat buvo pagerbtas čekų režisierius Jiřís Menzelis, kuris, savo ruožtu, pagerbė Bohumilą Hrabalą – jo kūriniai Menzeliui iki šiol yra įkvėpimo šaltinis. „Auksiniu angelu“ apdovanotas ir jaunas, tačiau jau garsus islandų režisierius Daguras Kári.

Reikia viltis, kad bręstantis „Tofifest“ ir toliau atsispirs daugelio didžiųjų festivalių prabangai bei spindesiui ir nesiliaus tikėjęs, kad svarbiausia festivaliui – geras kinas.


„7 meno dienos“ Nr.29 (951), 2011-07-22

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

ErTlhHAHOZNi, 2016-05-02 16:39

Kick the tires and light the fires, problem oflicialfy solved!

yMOZrpcRvEmKZ, 2013-06-10 18:32

Your thikning matches mine - great minds think alike!

UDMWCSktTkcJpsc, 2012-07-16 10:27

A jeśli, a jeśli takich a jeśli można mnożyć. Nie zmeinia to faktu, że jeśli dla wydawnictw ma to być rentowny interes, to powinny dostawać za to kasę albo się wycofają.Owszem, zgodzę się z Tobą, że są przypadki (m.in. te, ktf3re wymienileś) usprawiedliwiające zrobienie tego, co powyżej zostało opisane, ale wg mnie system ten będzie częściej wykorzystywany do darmowej lektury, czyli piractwa.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti