Žinoma, vasaros repertuaras dažnai verčia prisiminti šiek tiek įtartinus vaikystės malonumus, komiksų herojus, mėgstamas kino žvaigždes, bet šį rugpjūtį sulauksime ir pirmojo LGBT filmų festivalio „Kitoks kinas“ kino teatre „Pasaka“, ir kelių įdomių retrospektyvų „Skalvijoje“.
Galingi ir neįtikimi – tiesiog didvyriai 3D formatu
Šią vasarą kino teatrų ekranuose bus gausu didvyrių. Keli iš jų pirmąkart pasirodė komiksuose dar Antrojo pasaulinio karo metais. Martino Campbello filmas „Žaliasis žibintas“ ( „Green Lantern“, JAV, 2011, nuo liepos 29 d.) – tai koncerno „DC Comics“ kadaise išleisto pasakojimo ekranizacija. Jos herojaus Holo (Ryan Reynolds) gyvenimas pasikeičia, kai slaptos, palaikančios tvarką Visatoje įgulos „Green Lantern Corps“ narys perduoda Holui Galios žiedą. Turėdamas jį, dabar Žaliuoju žibintu vadinamas Holas gali skraidyti ir materializuoti viską, apie ką tik pagalvoja.
Dar vienas komikso personažas, matyt, taip pat turėjęs karo metais padrąsinti jaunuolius ir tapęs antihitlerinės propagandos simboliu, yra Kapitonas Amerika. Joe Johnstono filmas „Kapitonas Amerika: pirmasis keršytojas“ („Captain America: The First Avenger“, JAV, 2011, nuo liepos 29 d.) – tai garsiosios „Marvel Comics“ kūrinio ekranizacija. Filmas pasakoja apie paprastą vaikiną iš Bruklino Styvą Rodžersą (Chris Evans), kurio 1940 m. nepriėmė į armiją, nes jis buvo mažas, silpnas ir paliegęs. Slaptam padaliniui vadovaujantis pulkininkas Filipsas (Tommy Lee Jones) jaunuoliui suteikia viltį ir pakviečia jį dalyvauti specialiame eksperimente. Mokslininkas Abrahamas Erskinas (Stanley Tucci) paverčia Styvą galinguoju Kapitonu Amerika. Būtent jam teks susigrumti su nacių laboratorijoje sukurtu superkareiviu Raudonąja kaukole (Hugo Weaving).
Konaną Barbarą 9-ajame dešimtmetyje išgarsino filmai, kuriuose didvyrį vaidino Arnoldas Schwarzeneggeris. Dabar į pseudoviduramžius, kuriuos savo fantasy knygose sukūrė Robertas E. Howardas, perkels naujas Marcuso Nispelo filmas „Konanas Barbaras“ („Conan the Barbarian“, JAV, 2011, nuo rugpjūčio 19 d.). Šįkart Jasono Momoa suvaidintas pagrindinis personažas keršys savo artimųjų žudikui magui Kalarui Zimui (Stephen Lang).
Blogos beždžionės ir ateiviai iš kosmoso
Mėgstančiųjų vesternus laukia naujas siurprizas. Jono Favreau „Kaubojai ir ateiviai“ („Cowboy and aliens“, JAV, 2011, nuo rugpjūčio 12 d.) perkels į 1873-uosius, vieną Arizonos miestelį, kuriame gyvena tūlas perėjūnas Džeikas (Daniel Craig). Jis neprisimena, kaip čia atsidūrė. Ant kairės Džeiko rankos – keista apyrankė, jungianti jį su ateiviais iš kosmoso. Pastarieji rengiasi užimti Žemę. Suprantama, kad ateiviams nepavyks, nes su jais susidoros Džeikas, Harrisono Fordo suvaidintas pulkininkas ir paslaptinga gražuolė Ela ( iš „Daktaro Hauso“ pažįstama Olivia Wilde).
Ruperto Wyatto „Beždžionių planetos sukilimas“ („Rise of the Planet of the Apes“, JAV, 2001, nuo rugpjūčio 5 d.), be abejo, sukels prisiminimus apie ne kartą ekranizuotą Pierre’o Boulle’io romaną. Naujame filme rodoma tai, kas atsitiko prieš romane (ir filmuose) rodytus įvykius. „Beždžionių planetos sukilimo“ herojus yra mokslininkas Vilas (James Franco). San Franciske jis atlieka genetinius eksperimentus, kurių tikslas – lavinti šimpanzių protinius gebėjimus. Deja, netrukus jis jau nebegalės kontroliuoti „paprotintų“ beždžionių. Tai, kaip jos griauna žmonių civilizaciją, filmo anonse atrodo gana įspūdingai. Beje, mokslininko merginą suvaidino Freida Pinto, kurią išgarsino „Šiukšlynų milijonierius“.
Smurfai važinėjasi metro
1958 m. belgų dailininkas Peyo sugalvojo žydrus žmogeliukus, kurie 9-ajame dešimtmetyje tapo populiaraus animacinio serialo herojais. Rai’aus Gosnello filme „Smurfai“ („Smurfs“, JAV, 2001, nuo rugpjūčio 19 d.), sujungusiame animaciją ir vaidybinius epizodus, burtininko Gargamelio persekiojami smurfai patenka į Niujorką ir net važinėja metro.
Po pirmųjų „Ratų“ sėkmės niekam nekilo abejonių, kad netrukus pasirodys filmo tęsinys. Jo teko palaukti, bet Johno Lasseterio ir Brado Lewiso „Ratai 2“ („Cars 2“, JAV, 2011, nuo rugpjūčio 5 d.) nuotykių ir vėl bus daug. Automobiliukas Žaibas Makvinas kartu su vilkiku Broliu šįkart išsirengs į Didžiojo prizo lenktynes, bet kartu pateks į tarptautinę šnipinėjimo aferą. Lietuviškai šiuos personažus įgarsino Leonidas Pobedonoscevas ir Gediminas Girdvainis.
Kitokios meilės istorijos
Kuklusis suomių režisierius Aleksis Salmenperä prisipažįsta: „Nieko nesuprantu apie kiną, todėl vienintelis būdas kurti filmus – kurti juos apie gyvenimą. Taip, kaip aš jį matau.“ Juodosios Salmenperä komedijos „Bloga šeima“ („Paha perhe“, Suomija, 2010, nuo rugpjūčio 5 d.) herojus yra gerbiamas ir griežtas teisininkas Mikaelis. Jis gyvena su dviem sūnumis, antra žmona ir su prie vežimėlio prikaustytu tėvu. Gyvenimas ima keistis, kai po pirmosios žmonos mirties teisėjo namuose pasirodo vyriausiasis jo vaikas – suaugusi dukra. Ji taip aktyviai susidraugauja su naujuoju broliu Danieliu, kad tėvas ima įtarti kraujomaišą...
Glenno Ficarros ir Johno Requa filmo „Kvaila, beprotiška meilė“ („Crazy, Stupid, Love“, JAV, 2011, nuo rugpjūčio 19 d.) herojui Kolui (Steve Carell) per keturiasdešimt ir jis gyvena idealiai – turi gerą darbą, gražius namus, vykusius vaikus ir nuo mokyklos laikų myli tą pačią moterį. Kai Kolas sužino, kad Emili (Julianne Moore) yra jam neištikima ir nori skirtis, gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom. Bet nelaimę aludėse vakarais apmąstantį Kolą savo mokiniu išsirinks mergišius Džeikobas (Ryan Gosling). Jis atskleis Kolui visas naujo gyvenimo galimybes – žavias moteris, svaigias išgertuves ir stilingus drabužius, kurių nerasi didžiosiose parduotuvėse.
Amelija ir skandalistas
Prancūzų aktorės Audrey Tautou gerbėjams „Skalvijos“ kino centras pasiūlys prisiminti keturis jos vaidmenis. Ji tapo garsi 2001 m., kai ekranuose pasirodė Jeano-Pierre’o Jeunet kino pasaka „Amelija iš Monmartro“ apie keistą merginą, nusprendusią daryti gerus darbus. Kitame režisieriaus filme „Ilgos sužadėtuvės“ (2004) Tautou suvaidino dar vieną keistą merginą. Matildą netiki, kad jos sužadėtinis žuvo Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose. Ji iškeliauja ieškoti mylimojo ir patenka į Jeunet vėl taip pat magiškai stilizuotą Paryžių. Anne Fontaine filme „Coco prieš Chanel“ (2009) aktorė suvaidino vieną garsiausių visų laikų prancūzių Coco Chanel. Filme rodoma dramatiška būsimos madų kūrėjos jaunystė. Pierre’o Salvadori filme „Prancūziška apgaulė“ (2010) Tautou herojė – žavi šiuolaikinė prancūzė, grožio salono savininkė Emilė. Ji nori padėti savo mamai, kuri niekaip negali susitaikyti su tuo, kad ją paliko vyras. Todėl persiunčia mamai savo vardu gautą meilės laišką. Emilė netrunka įsitikinti, kad geri norai ne tik skatina stebuklus, bet ir sukelia problemas.( Liepos 29 – rugpjūčio 4 d.)
Laukiant naujausio Larso von Triero filmo „Melancholija“, „Skalvija“ siūlo prisiminti keturi ankstesnius danų režisieriaus filmus. 1996 m. jo sukurtas „Prieš bangas“ – tai pasakojimas apie stebuklą ir tikėjimą. Filmą įkvėpė vienas paskutiniųjų von Triero mokytojo, didžiojo Carlo Theodoro Dreyerio filmų „Žodis“ (1955). Tai pasakojimas apie Besę (Emily Watson), tikinčią, kad jos nuodėmės ir mirtis išpirks sunkiai sergančio vyro gyvybę. Vieno geriausių von Triero filmų „Idiotai“ (1998) herojai apsimena psichiškai nesveikais žmonėmis. Jų eksperimento tikslas – visiška laisvė. Šis filmas išpopuliarino von Triero ir jo bendražygių manifestą „Dogma’95“. 2000-aisiais sukurta „Šokėja tamsoje“ atnešė režisieriui Kanų „Auksinę palmės šakelę“. Sujungęs du specifiškai amerikietiškus žanrus – miuziklą ir teismo dramą, pagrindiniam ankančios imigrantės Selmos vaidmeniui pakvietęs maištingąją dainininkę Björk, von Trieras sukūrė filmą –kaltinimą jo nekenčiamai Amerikai. Režisieriaus išgyvenamos depresijos išraiška tapęs „Antikristas“ (2009) didelio pasisekimo sulaukė, regis, tik Lietuvoje. Pasakojimas apie sutuoktinių porą, kurie išgyvena kaltę ir neviltį po sūnelio mirties, gali šokiruoti drastiškais vaizdais ir antifeminizmu, jis kupinas nuorodų į Andrejų Tarkovskį.
Parengė K. R.