Kodėl tai gera naujiena besidomintiesiems naujų informacinių technologijų plėtra ir šiuolaikine lietuvių skulptūra? Todėl, kad kol politikai ir valdininkai kuria ilgalaikius (strateginius) būsimų kūrybinių industrijų inkubatorių statybų ir rekonstrukcijų planus, o naujų paminklų konkursų komisijų nariai svarsto pristatytuosius projektus, intriguojančių (inovatyvių) sumanymų suvienyti bendraminčiai valingai žengia pirmyn (ir yra priekyje). Tiksliau, konkrečiais darbais liudija atsirandančias privataus verslo ir menininkų bendradarbiavimo galimybes.
Ar esama sąsajų tarp mokslo, verslo ir meno pasaulių kūrybingumo? Šiandien tuo jau niekas neabejoja! Nauja Vlado Urbanavičiaus skulptūra „Špūlė“ – įtaigaus mastelio, iš industrinių medžiagų pagamintas kūrinys, sumanytas ir įgyvendintas kaip iš vienos viešos erdvės į kitą keliaujantis skulptūrinis objektas. Mobilaus kūrinio sumanymą įgyvendinti padėjo UAB „Bonarta“ ir Aldonos Skrickienės parama. Ji nėra atsitiktinė. Statant skulptūrą „Kabantys akmenys“ 2006 m. Kaune prasidėjo skulptoriaus bendradarbiavimas su verslininku Vaidotu Skricku, kuriam buvo įdomu bendrauti su kuriančiu žmogumi.
Pirmoji „Špūlės“ stotelė – VšĮ „Liepiškių technologijų parkas“. Jo steigėjas, Lietuvos kosmoso asociacijos prezidentas Vidmantas Tomkus, diegiantis Lietuvoje palydovines ryšių sistemas ir teikiantis įvairiuose pasaulio kampeliuose (nuo Jungtinių Tautų organizacijos būstinės iki Turkmėnijos, Tadžikijos, Afganistano) duomenų perdavimo, internetinio ryšio paslaugas, nesitenkina naujų informacinių technologijų verslo plėtra, kaskart ieško kūrybinės veiklos išplėtimo galimybių. Vykdydamas pirmojo Lietuvoje žemės palydovo gamybą įdėmiai stebi (seka) mūsų meno pasaulio naujienas. Stebėdamas atsirenka tai, kas įdomu ir neskubėdamas savo įmonės prieigose formuoja inovatyvių šiuolaikinio meno kūrinių ekspoziciją. „Špūlė“ papildė Česlovo Lukensko, Petro Mazūro ir Rimo Sakalausko kūrinių ekspoziciją.