Pirmasis pavojaus skambutis – kompanija „Walt Disney“ pradėjo atleidinėti darbuotojus, susijusius su DVD pardavimu ir platinimu. Ar DVD gali išnykti iš mūsų gyvenimo, kaip kad išnyko vaizdajuostės ar magnetofono juostos, įvairių sričių specialistų klausė savaitinis rusų žurnalas „Ogoniok“. Respondentų nuomonę trumpai pristatome ir mūsų skaitytojams.
Prieš dvejus metus vienas didžiausių Europos elektroninių prekių tinklų „Pixmania“ pabandė prognozuoti, kas gali išnykti nuo prekystalių 2010-ųjų pabaigoje? Tarp kandidatų atsidūrė faksai, stacionarūs telefonai, kompiuterio pelės, mobiliųjų telefonų krovikliai (pasak prognozės, juos turi pakeisti bevieliai) ir DVD grotuvai. Tada, 2009-ųjų lapkritį, tuo buvo sunku patikėti, nes DVD pirmtakės – vaizdajuostės išsilaikė rinkoje net kelis dešimtmečius. Tačiau pastarojo mėnesio naujienos apie tai, kad viena didžiausių Holivudo studijų pradeda mažinti su DVD gamyba ir platinimu susijusių darbuotojų skaičių bei pergrupuoja jėgas, patvirtina ekspertų pranašystes.
Kas stumia iš apyvartos vaizdo diskus? Pagrindiniais DVD konkurentais laikomi dabar ypač madingi vaizdo formatai „Blu-ray“ ir HD DVD. Jie pasižymi geresne vaizdo kokybe, o tai vis labiau vertina pirkėjai. Pasak „Digital Entertainment Group“, „Blu-ray“ grotuvų skaičius JAV namų ūkiuose pernai išaugo iki 27,5 mln., t. y. 62 procentais.
Tačiau dar pavojingesnis konkurentas, galintis sunaikinti DVD ir kitas materialias laikmenas, yra internetas ir skaitmeninis kontentas. Revoliucija ne už kalnų: garsi dainininkė Kylie Minogue prieš kelerius metus paskelbė, kad nebeleis savo naujo albumo DVD, bet iškart įdės jį į internetą. Neseniai Stepheno Kingo, kuris tapo pirmuoju rašytoju, paskelbusiu kūrinius internete, pavyzdžiu pasekė ir sagos apie vampyrus autorė Stephenie Meyer. Vieną jos ciklo dalį buvo galima nemokamai perskaityti internete, tiesa, tik mėnesį.
Globalūs poslinkiai Rusijoje kol kas ne taip pastebimi, nors ir čia DVD bumas baigėsi. Kompanijos „Synovate Comcon“ duomenimis 2008 m. DVD grotuvus turėjo 45,4 proc. rusų šeimų, o 2010 m. jie liko tik 37,4 proc. šeimų. Tačiau DVD pirkėjų skaičius beveik nepasikeitė: 2009 m. jų buvo 11,2 proc., o 2010-aisiais – 10,6 procento.
Bet ekspertai ir toliau perspėja, kad technologijų lenktynės pavojingos, nes nežinia, ką galima pamesti pakeliui. Vartotojams tai papildomas rūpestis, juk mėgstamų vaizdajuosčių kolekciją reiks arba perrašyti į „Blu-ray“, arba rinkti iš naujo, nes vaizdo magnetofono dabar jau reikėtų gerokai paieškoti. Nerimo varpais skambina ir archyvų darbuotojai: iškilo grėsmė istoriniam žmonijos palikimui. Ne taip seniai buvo pranešta, kad JAV nacionalinis archyvas restauruoja 1948 m. prezidento Harry Trumano pasakytos kalbos įrašą. Ji buvo užrašyta seniai iš apyvartos pasitraukusioje laikmenoje – magnetinėje vieloje. Tai tik vienas iš daugybės pavyzdžių. Prieš kurį laiką „Kodak“ kompanija specializuotoje parodoje Vokietijoje pristatė savo stende kelis gražius albumus. Atvertęs tokį albumą parodos lankytojas galėjo perskaityti užrašą: „Mes su žmona Italijoje ir mūsų medaus mėnuo.“ Bet vietoj tradicinių nuotraukų po užrašu buvo priklijuotas CD diskas – ryški metafora, kad vejantis technines naujoves galima prarasti kažką labai svarbaus.
Sunaudoti iki...
Rusijos mokslo akademijos Sociologijos instituto kompleksinių socialinių tyrimų centro vadovas Vladimiras Petuchovas: „Technikos pažangos raida nėra vieninga: 7-ajame dešimtmetyje jis buvo itin pastebimas fizikoje, kosmonautikoje, atominėje energetikoje, bet XXI a. jis okupavo informacinių technologijų sritį. Dabar begaline formatų ir įrenginių kaita pirmiausia yra suinteresuotos korporacijos, kurioms reikia, kad rinka būtų ne iki galo pripildyta. Tai – kapitalizmo abėcėlė.
Klasikinis pavyzdys – vinilo plokštelės. Jas pakeitė kompaktiškesnės magnetofono ritės, nors kokių nors ypatingų nusiskundimų plokštelėmis nebuvo ir dėl savo ilgaamžiškumo dauguma iš jų išgyveno net iki mūsų dienų. Bet korporacijos verčia žmones nuolat vytis progresą, pirkti vis naujesnius įrenginius, atsikratant senų. Taip žmogus tampa priklausomas nuo vartojimo ir gyvena nuo pirkinio iki pirkinio. Neatsitiktinai mes vis dažniau susiduriame su motyvacijos krize. Patenkinus savo pirminius vartotojo interesus (nusipirkus mašiną, kompiuterį ir pan.), daugumai žmonių iškyla nelengvas pasirinkimas, kaip gyventi toliau – stengtis vartoti dar daugiau ar ieškoti naujų gyvenimo prioritetų.
Žmogus turi ir tam tikrą prisitaikymo barjerą – reikia laiko, kad vartotojas priprastų prie naujo įrenginio ar kokių nors naujų jau įprasto telefono ar televizoriaus funkcijų. Būtent todėl gamintojai naujoves diegia palaipsniui, pavyzdžiui, pereinant nuo VHS prie DVD, buvo parduodami įrenginiai, palaikantys abu formatus. Žinoma, šiame kelyje būna neišvengiamų praradimų. Anksčiau daiktus perduodavo iš kartos į kartą, dabar jie dažnai miršta greičiau už žmones. Rezultatas toks: gavome begalines galimybes (pvz., internete aplankyti bet kurį muziejų) ir mokame dirbti įvairiausiais prietaisais, bet kartu dauguma iš mūsų atvirai degraduoja. Milžiniško techninio progreso fone tokias pačias milžiniškas apimtis įgijo įvairus obskurantizmas ir neišprusimas.
Beje, yra ir gera naujiena: viso pasaulio sociologai sutaria, kad artimiausiais dešimtmečiais keisis paradigma. Vartotojų visuomenė, kurią mes Rusijoje dar tik kuriame, o Vakarai sukūrė jau seniai, užleis vietą naujo tipo formacijai. Materialios vertybės iš dalies taps savotiška našta, bet, kalbant verslo kalba, bus vertinami nematerialūs aktyvai – socialinis mobilumas, kūrybinė saviraiška, sveikas gyvenimo būdas ir pan.
Kalbant apie daiktus, labai populiari taps sąvoka „išskirtinis“, tai, kas skiria tave nuo kitų. Tiesą sakant, tai jau vyksta. Kartą Japonijoje, tarp įvairiausių suvenyrų jūros, vitrinoje pamačiau rankų darbo kimono. Jis kainavo daugiau už patį brangiausią televizorių gretimoje vitrinoje.“
„Kodak“ kompanijos prezidentas Philipas J. Faraci į klausimą, kokios dar technikos neteksime artimiausiu metu, atsakė: „Netrukus nebebus gaminami DVD grotuvai. Informaciją, kuri platinama šiais diskais, gausime online. Nuo VHS iki DVD keliavome maždaug 12–14 metų. Nuo DVD iki „Blu-ray“ – 2–3 metus. Kelionė nuo „Blu-ray“ iki „WiFi“, kai didžioji informacijos dalis bus platinama online, truks ne daugiau 2–3 metų.“
„Film Comment“ redaktorius Gavinas Smithas: „Vis daugiau kino teatrų tampa skaitmeniniais ir rodo filmus jau nebe iš kino juostos. Kitas žingsnis bus filmų transliavimas per palydovą arba optinį siūlą ir nebereikės net diskų. Iš esmės, tai bus televizija. O jei jau televizija, tai kodėl nenuėjus pasižiūrėti beisbolo rungtynių, koncerto ar komiko pasirodymo visos šalies kino teatruose vienu metu? Pernai buvo surengta naktinė „Ekzorcisto“ režisieriaus versijos transliacija 300 JAV kino teatrų. Labai retą filmą apie 1972 m. vykusį „Rolling Stones“ koncertą rodė panašiai. Tai – tarsi grįžimas atgal prie televizoriaus, į epochą prieš išrandant vaizdajuostes, kai turėdavai būti namuose lygiai šeštą, kad pasižiūrėtumei mėgstamą laidą.“
Laidos „Kino industrija“ vedėjas Ivanas Kudriavcevas: „Žmonės iš tiesų mėgsta pirkti, todėl pasenęs DVD formatas vis dar pardavinėjamas. Bet jis neišvengiamai pasitrauks. Skaitmeninis platinimas, legali kino rinka internete, vaizdo įrašai pagal užsakymą dabar tobulėja itin audringai. Mus, paprastus rusų vartotojus, mano galva, jis pasieks jau 2013–2014 metais. Po 2015 m. dauguma pradės pamiršti piratavimą. Tai nereiškia, kad mes nederinsime mokamo ir nemokamo vartojimo, bet žala, kurią piratavimas daro kino pramonei, taps pastebimai mažesnė dėl legalaus skaitmeninio platinimo.“
Praeities laikmenos
Daugybė duomenų užrašymo ir saugojimo formatų, kurie ilgus metus darė žmonių gyvenimą paprastesnį ar gražesnį, dabar pasitraukė į praeitį.
Plokštelės
Legendinės vinilo plokštelės džiugino ne vieną melomanų kartą visame pasaulyje. Rusijoje buvo paplitę net „įrašai ant kaulų“, kai populiarios dainos buvo saugomos ant rentgeno nuotraukų. Tačiau išgyvenusios beveik pusę amžiaus (pirmoji ilgai grojanti plokštelė pasirodė 1948 m.), jos užleido vietą kitiems garso užrašymo formatams, iš dalies – garsajuostėms. Masinė plokštelių gamyba Rusijoje baigėsi 1995 m, bet jos vis dar populiarios tarp didžėjų, kolekcionierių ir audiofilų.
Fotojuosta
Kadaise juostiniai fotoaparatai įamžindavo paprastų žmonių ir tautų istoriją, tačiau pastaraisiais metais jie ėmė prarasti pozicijas. Kaltos daug patogesnės skaitmeninės kameros. Nuo prekystalių dingo ir fotojuostos – garsiosios „Kodachrome“ gamyba buvo nutraukta 2009-aisiais. JAV buvo likus tik viena vieta, kur ją dar buvo galima ryškinti – specializuota laboratorija Kanzase. Tačiau ir ten praėjusių metų gruodžio 30 dieną buvo atiduota ryškinti paskutinė juostelė, o šiam faktui atminti buvo pagaminti marškinėliai su užrašu „Kodachrome. 1935–2010“.
Diskeliai
Šios patogios ir ilgai laikytos pažangiomis informacijos laikmenos buvo ypač populiarios 1970–1990 metais. Populiariausi buvo 3 ir 5 colių diskeliai, kuriuose buvo galima saugoti nuo 1,3 iki 5,2 megabaitų. Mūsų geografinėje platumoje „flopikai“ sukelia prisiminimus apie pirmuosius personalinius kompiuterius, pasirodžiusius 10-ajame dešimtmetyje. Oficialioji diskelių istorija pasibaigė tik šiemet, kai paskutinį jų gamybos konvejerį sustabdė „Sony“.
Parengė K. R.