Pavyzdžiui, 2011 m. buvo priimta tik 5,5 proc. norinčiųjų (jų buvo daugiau kaip 2000). Tarp Juilliardo mokinių – pianistas Chickas Corea, trimitininkai Wyntonas Marsalis ir Milesas Davisas, violončelininkas Yo Yo Ma, kompozitoriai Steve’as Reichas ir Philipas Glassas bei daug kitų įžymybių. Neseniai prie jų prisijungė ir menų daktaru tapęs Lietuvos pianistas Edvinas Minkštimas (gim. 1980), jau spėjęs pasižymėti savo talentu ir Lietuvoje, ir užsienyje.
Edvinas Minkštimas mokėsi J. Naujalio muzikos gimnazijoje, 1997–2003 m. studijavo Lietuvos muzikos akademijoje (prof. V. Vitaitės fortepijono klasėje), 2001–2003 m. – Nacionalinėje Paryžiaus konservatorijoje (Michelio Beroffo klasėje). Juilliarde atlikėjas tobulinosi pas amerikiečių pianistą Jerome’ą Lowenthalį (gim. 1932).
Solisto biografiją E. Minkštimas pradėjo 1995 m., būdamas 14 metų, kai su Lietuvos nacionalinės filharmonijos orkestru atliko Edvardo Griego Koncertą fortepijonui ir orkestrui a–moll. Vėliau pianistas grojo su Lietuvos kameriniu, Lietuvos muzikos akademijos simfoniniu orkestrais, diriguojant Lietuvos bei užsienio dirigentams. Pianistas dažnai koncertuoja užsienyje – Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Kanadoje , JAV. Jo vardas gerai žinomas Lietuvos ir užsienio muzikos profesionalams bei mėgėjams.
E. Minkštimas yra laimėjęs ne vieną tarptautinį konkursą: 2001 m. – „European Piano Days“ Pontuaze, Prancūzija, 2002 ir 2003 m. – „Muzika be sienų“ Lietuvoje, 2007 m. –Tarptautinį M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursą. 2001 m. E. Minkštimui buvo paskirta dvejų metų rezidencija prestižiniame „Cité Internationale des Arts“ Paryžiuje. 2002 m. vasarą jis dalyvavo „Summer Music Festival“ Santa Barbaroje (JAV, Kalifornija). 2011 m. pianistas grojo Vašingtone, Niujorke, Tampoje (Florida), Klivlande, Naujajame Džersyje.
E. Minkštimas bando savo kūrybines jėgas kompozicijoje. Jis sukūrė fortepijoninių, kamerinių bei simfoninių kūrinių, kuriuos ne kartą atliko Lietuvoje bei užsienyje. E. Minkštimas įrašė į CD kūrinių fortepijonui solo bei su orkestru, tarp jų – J. Brahmso Koncertą d–moll, Nr.1, F. Chopino Koncertą f–moll, Nr.2, bei M. Ravelio Koncertą kairei rankai ir simfoniniam orkestrui.
Atlikėjo ir kompozitoriaus tinklalapis – www.minkstimas.com.
Sveikinu Jus tapus daktaru prestižiniame Juilliarde. Papasakokite apie savo daktaro darbą, studijas šioje Alma Mater.
Mano daktarinės disertacijos tema – „Komponavimo aspektų vystimasis Ligeti fortepijoninėje muzikoje“. Fortepijonas buvo tas instrumentas, kurį Ligeti įvaldė ir kuriam rašė muziką ir ankstyvuoju, ir vėlyvuoju gyvenimo laikotarpiais. Detaliai nagrinėjami trys stambūs veikalai – „Musica Ricercata“ (apie 1956 m.), trys rinkiniai etiudų (1984–2001) ir fortepijoninis koncertas (1985–1986). Savo muzikoje Ligeti demonstruoja ypač spalvingą įtakų paletę – nuo kompozitoriaus Giovanni Pierluigi da Palestrinos (1525–1594), dailininko Pieterio Bruegelio jaunesniojo (1564–1636) iki litvako matematiko Benoît B. Mandelbroto (1924–2010), biofiziko ir chemiko nobelisto Manfredo Eigeno (gim. 1927), astronomo Heinricho Friedricho Siedentopfo (1906–1963), kompozitoriaus Conlono Nancarrowo (1912–1997) ir Pietų Sacharos genčių poliritmikos. Jo muzikos ištakos glūdėjo Bélos Bartóko (1881–1945) ir Zoltáno Kodály (1882–1967) kūryboje, tačiau per daugiau kaip 50 karjeros metų Ligeti nužengė daug transformacijos etapų. Nors dramatiškai keitėsi įtakos, kai kurie principai išliko nepakitę. Ši antagonistinė krypčių tėkmė kompozitoriaus kūryboje yra pagrindinė disertacijos tema, kuriai iliustruoti pasitelkti autentiški informacijos šaltiniai, amžininkų ir paties kompozitoriaus komentarai, detali kūrinių lyginamoji analizė.
Disertacijos gynimas vyko Juilliarde, teko stoti prieš ekspertų komisiją, kurioje buvo doktorantūros komiteto nariai Philipas Lasseras, Joelas Sachsas, Ara Guzelimian, Jonathanas Daw, Pia Gilbert, L. Michaelas Griffelas ir kiti. Doktorantūros reikalavimai buvo aukšti – vien stojamuosius egzaminus sudarė kolokviumas apie muzikos literatūrą, istoriją, teoriją, analizę, egzaminas raštu, kontrapunkto egzaminas, dviejų turų 90 minučių programos perklausa. Pirmuosius dvejus studijų metus praleidau bibliotekoje. Po intensyvių studijų sekė kvalifikacijos egzaminai žodžiu ir raštu. Egzaminams raštu turėjome įsiminti literatūros sąrašus ir leidėjus – ir taip kiekvieno stambaus Vakarų muzikos kompozitoriaus. Tarkime, egzamino užduotyje vienas iš 5 punktų – iš atminties surašyti penkių kompozitorių bent po 10 literatūros šaltinių, paminint leidėjus ir leidimo metus. Kiti punktai buvo lyginamoji Johanneso Brahmso, Richardo Strausso, Gustavo Mahlerio simfoninės muzikos analizė, Arnoldo Schoenbergo pjesės analizė ir kt. Kiekvienas kandidatas gavo skirtingus klausimus. Egzaminas žodžiu truko 2 valandas, buvome „purtomi“ iš visos muzikos istorijos, literatūros ir kt. Reikėjo demonstruoti aktyvią koncertinę veiklą, surengti tris komisijos patvirtintus rečitalius, rečitalius–paskaitas, ir, aišku, apsiginti disertaciją.
Baigimo ceremonija buvo įspūdinga – ji vyko Niujorko „Alice Tully Hall“, garbės daktaro diplomus gavo džiazo legenda Herbie Hancockas, kompozitorius Johnas Adamsas, šokėja Twyla Tharp ir aktorius seras Derekas Jacobi. Kompozitoriaus J. Adamso baigiamoji kalba buvo puiki, – ją galima rasti interneto svetainėje www.earbox.com/posts/107.
Mano Juilliardo patirtis nesibaigs prezidento Josepho W. Polisi rankos paspaudimu, aš aktyviai mezgu partnerystės ryšius tarp šios institucijos ir Lietuvos muzikų.
Kokią vietą muzika užima dabartiniame gyvenime? Kiek ji suderinama su naujausiais mokslo atradimais – fizikos, astronomijos, genetikos ir kitais?
Kaip sakė kompozitorius Johnas Adamsas, muziko, menininko misija yra nesibaigianti ir būtina. Kiekviena nauja karta privalo perimti kultūrinį paveldą ir perduoti jį ateities kartoms, nes kultūra yra pagrindinė mūsų žmogiškojo identiteto dalis. Mes tapatiname save su estetiniais siekiais, kurie neišmatuojamai praturtina būtį. Muzika ir menas yra neatskiriama, pagrindinė kultūros dalis, pagrįsta amžinomis dvasinėmis vertybėmis, grožio siekimu, ieškojimu. Jei šios vertybės ir gilus jų suvokimas yra nuoširdžiai atspindėti menininko veikloje, tokia veikla yra unikali ir reikalinga.
Mano disertacijos herojus, Transilvanijoje gimęs vengrų ir žydų kompozitorius György’s Ligeti (1923–2006), kaip ir jo sūnus, mano geras bičiulis, kompozitorius ir perkusininkas Lukas Ligeti (gim. 1965), įkvėpimo sėmėsi iš pačių skirtingiausių ne tik muzikos bei meno, bet ir mokslo šaltinių.
Tačiau muzika nebuvo ir nebus tik matematikos, chemijos pakaitalas ar kopija. Pavyzdžiui, mokslo teorijų pritaikymas muzikoje turi būti ypač kūrybiškas ir estetiškai specifiškas. Jeigu išspręsta matematinė lygtis pavirs tik iš anksto priskirtų garsų virtine, rezultatas nedžiugins nieko, išskyrus autorių.
Kokius muzikus – nuo seniausių laikų iki dabarties – laikytumėte svarbiausiais muzikos istorijoje ir kodėl?
Ojojoi... Guido da Arezzo (Guido Aretinus, 991–1050) – nes padovanojo mums muzikos notacijos pagrindus;
Josquinas des Prezas (1450–1521) – nes pademonstravo, kaip aukščiausio lygio meistrystė tiesiogiai susilieja su grožiu ir mistika;
Johannas Sebastianas Bachas (1685–1750) – nes atmušė kitiems norą rašyti fugas, todėl turime daug įdomios ir įvairios nepolifoniškos muzikos;
Wolfgangas Amadeus Mozartas (1756–1791) – nes paliko legendą, kuri įkvėpia kartas po jo;
Franzas Peteris Schubertas (1797–1828) – nes išmokė dainuoti apie viską, net ir apie mirtį;
Robertas Schumannas (1810–1856) – nes suteikė sparnus svajonei;
Johannesas Brahmsas (1833–1897) – nes sujungė širdį ir protą kaip niekas kitas iki jo;
Claude’as-Achille’is Debussy (1862–1918) – nes sustabdė akimirką amžinybei;
Karlheinzas Stockhausenas (1928–2007) – nes įrodė, kad technologija yra tik minties tarnaitė;
Gyorgy’s Ligeti – nes parodė, kad muzika visagalė, ji puikiai išreiškia visą dvasinį XXI a. žmogaus spektrą: abejones, nerimastis, tuštumą, beprasmybę, mirties baimę, smalsumą, meilės troškimą ir kvailumą.
Pianistas, muzikas – tai gyvenimo būdas, profesija, hobis, pragyvenimo šaltinis?
Gyvenimo būdas – per daug chaotiškas, profesija – nepadori, hobis – per brangus, o pragyvenimo šaltinis – nepastovus. Tai yra tik meilės išraiška.
Ar liksite Lietuvoje?
Lietuvos neapleisiu. Tiksliau apie savo planus žinosiu po kelių mėnesių, šiuo metu derinu ir svarstau daug pasiūlymų. Nuo rugsėjo pradedu dirbti direktoriaus Jerome’o Barry pavaduotoju festivalyje „Embassy Series“.
Kalbėjosi Mindaugas Peleckis