Svarbus šiųmečio festivalio organizatorių žingsnis – pasirašyta abipusio bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos nacionaline filharmonija dėl garsiausių šalies muzikinių kolektyvų ir solistų koncertų.

„Pavasario gaidą“ pradėjo dainininkų pora Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė, drauge su M.K. Čiurlionio kvartetu atlikę austrų ir prancūzų kompozitorių operečių duetus. Prieš šv. Velykas J. Haydno kūrinį „Septyni paskutiniai mūsų Išganytojo žodžiai ant kryžiaus“ griežė Valstybinis Vilniaus kvartetas. Gargždų miesto publiką sužavėjo muzikinė-literatūrinė šokio drama „Dedikacija Barborai Radvilaitei“. Kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“, dainininkė Marta Lukošiūtė ir senovinių šokių trupė „Festa Cortese“ subtiliai ir jautriai perteikė XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karaliaus Žygimanto Augusto dvaro nuotaikas. Aktorius Vytautas Rumšas vyresnysis, skaitydamas Barboros Radvilaitės laiškus, įprasmino ne tik valdovo sielvartą, netekus mylimosios, bet ir karalienės šventą meilę, ištikimybę karaliui bei savo tėvynei.

Du kartus festivalyje viešėjo publikos visada laukiama dainininkė Judita Leitaitė. Pirmąsyk atvykusi su M.K. Čiurlionio kvartetu, ji klausytojus džiugino kino filmų muzika. Vėliau dainininkė muzikavo su gitaristu Sergejumi Krinicinu, dainavo ispanų, lietuvių dainas ir gražiausius rusų romansus.

Gargždiečiai susitiko ir su aktoriumi, dainų autoriumi bei atlikėju Andriumi Kaniava, matė Cezario Graužinio teatro „cezario grupės“ spektaklį pagal Pauliaus Širvio poeziją „Nutolę toliai“. „Pavasario gaidoje“ dalyvavo ir ilgamečiai bičiuliai – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai Rita Petrauskaitė, Loreta Ramelienė, Mindaugas Rojus su nuotaikinga populiariausių miuziklų ir operečių programa bei Vilniaus flamenko klubo „Tientos“ šokėjos.

Festivalį užbaigė Lietuvos kamerinis orkestras, o solo griežė orkestro koncertmeisteris, smuikininkas Džeraldas Bidva. Orkestras koncertą, o kartu ir visą festivalį baigė simboliškai – J. Haydno „ Atsisveikinimo simfonija“, kurią paprastai groja Naujųjų metų išvakarėse tradiciniuose šventiniuose koncertuose Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje.

„Įstabu ir pagirtina, kad šių metų „Pavasario gaida“ išskleidė kūrybinius sparnus po visą Gargždų kraštą“, – džiaugėsi Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė. Koncertai vyko Gargždų kultūros centre, Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje, Priekulės kultūros centre, Drevernos, Lapių kultūros namuose, Dovilų etninės kultūros centre.

Gargždų kultūros centro direktorės Birutės Oželienės teigimu, „festivalis auga, keičiasi, tobulėja, bet nesikeičia jo pagrindinis tikslas – nepalikti kultūriniame užribyje gyvenančių žmonių bei puoselėti profesionalaus meno tradicijas Klaipėdos rajone“. Istorine erdve – Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia žavėjosi ir Lietuvos kamerinio orkestro violončelininkas Gediminas Derus: „Gargždų bažnyčia – įsimintina puikios akustikos sakralinė erdvė kamerinei ir orkestrinei muzikai atlikti. Lietuvos kamerinis orkestras mielai koncertuoja bažnyčiose, groja sudėtingas klasikinės muzikos programas ir niekada nepataikauja publikai. Nuostabu, kad teko regėti taip gausiai susirinkusią publiką. Tačiau būtų dar nuostabiau, jei klasikinės profesionaliosios muzikos koncertuose lankytųsi daugiau jaunų žmonių.“

Orkestro senbuvis, iš Gargždų kilęs obojininkas Eugenijus Paškevičius po festivalio uždarymo koncerto dalijosi savo džiaugsmu: „Smagu, kad gargždiškiai, turėdami tikrai nedidelį finansavimą, sugeba prisikviesti profesionalius muzikinius Lietuvos kolektyvus ir surengti tokį prasmingą festivalį, kuris savo menine programa gali būti lyginamas su iškiliausiais Lietuvos profesionaliosios muzikos festivaliais.“

Dukart festivalyje lankęsis Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Čiurlionio kvartetas entuziastingai palaiko kilnias „Pavasario gaidos“ idėjas. Anot kolektyvo meno vadovo Sauliaus Lipčiaus, „šis festivalis yra išskirtinis, gerai organizuotas, turintis savo jaukią atmosferą, išugdytą ir prielankią menui publiką, ypač dėmesingą atlikėjams, nepakartojamą aurą salėse ir... nuostabų žemaitišką kastinį“. S. Lipčiaus teigimu, festivalis kasmet kelia kartelę, kviesdamas geriausius savo srities menininkus, o festivalio programos jau nebenusileidžia sostinės ar kitų didžiausiųjų Lietuvos miestų kultūrinių renginių programoms. „Linkiu net ir sunkmečio sąlygomis organizuojant šį festivalį nenuleisti rankų, degti kūrybine ugnimi ir džiaugtis kiekvienu išskirtiniu pasirodymu“, – „Pavasario gaidos“ meno vadovei Šarūnei Petruškevičienei linkėjo S. Lipčius.

Kilni festivalio idėja remti sergančiuosius jau ne pirmi metai sulaukia palaikymo. „Idėja yra nuostabi ir tikiu, kad taps pavyzdžiu visiems. Ačiū Dievui, kad yra tokių puikių, dorų ir išmintingų žmonių kaip Šarūnė Petruškevičienė“, – po festivalio kalbėjo dainininkė J. Leitaitė.

Suaukoti 3400 litų buvo padalyti po lygiai dviem Klaipėdos rajone gyvenantiems sunkiai sergantiems vaikams: operacijos laukiančiai 9 mėnesių kurčiai mergaitei Liepai ir 9 metų Henrikui, jam reikia lėšų insulino pompai įsigyti. „Rajonai turi didelį pranašumą prieš didžiuosius miestus – čia vieni kitus pažįsta, tad suvieniję pajėgas problemas sprendžia lengviau. Jei padedi bėdos ištiktam kaimynui, tokios pačios pagalbos gali tikėtis ir pats. Savo veikloje visada stengiuosi propaguoti savitarpio pagalbos ir bendruomeniškumo idėjas“, – pasakojo festivalio meno vadovė Š. Petruškevičienė. Šį paprastų žmonių dosnumą juto visi čia atvykę menininkai. Vienas garsiausių Lietuvos gitaristų, Baltijos gitarų kvarteto narys Sergejus Krinicinas įsitikinęs, kad žmogaus tikrasis dosnumas pasireiškia ne tada, kai yra pinigų, bet priešingai – kai jų nėra. „Aukojimas iš nepritekliaus ir yra tikros, nesuvaidintos meiles artimui įrodymas“, – sakė jis.

Valstybinio Vilniaus kvarteto siela Augustinas Vasiliauskas pasibaigus „Pavasario gaidai“ svarstė, kaip būtų prasminga atgaivinti Lietuvos fundatorių tradiciją – statyti bažnyčias, išlaikyti regioninius muzikos festivalius, padėti ligoniams ir vargšams. „Dabar gi vargšas šelpia vargšą – tai nuostabu, bet apmaudu. Tai prilyginčiau Šventojo Rašto pasakojimui apie senutę, kuri varguoliui atidavė paskutinius savo 10 denarų, kitaip sakant, visą savo turtą“, – teigė profesorius.

Populiarūs Lietuvos solistai K. Zmailaitė ir E. Seilius džiaugėsi, kad „Gargždų publika yra šilta, maloni ir atvira dialogui su atlikėjais: „Pavasario gaida“ – gyvybiškai reikalingas reiškinys, leidžiantis Gargžduose išlaikyti darnų ir vis augantį kultūringos bendruomenės branduolį. Labai džiugu, kad festivalio rengėjai susidraugavo su profesionaliosios muzikos propaguotoja, Lietuvos nacionaline filharmonija.“

„Pavasario gaidai“ talkinusios Lietuvos nacionalinės filharmonijos koncertų vadybininkės Vilijos Dačinskienės teigimu, festivalis rengiamas labai profesionaliai. „Įstabu ir netikėta, kad šiuo metu, kai dauguma siekia populiarumo ir finansinės naudos, tolimame Žemaitijos krašte išvystame draugiškus, vaišingus ir paprastus kolegas, nuoširdžius klausytojus. Atvykus į Gargždus visiems atlikėjams aišku – šitas paprastumas slepia kilnius festivalio organizatorių tikslus ir gilias menines bei visuomenines įžvalgas“, – konstatavo Dačinskienė.

Įsimintini festivalio meno vadovės Š. Petruškevičienės žodžiai:„Mūsų krašto publika nuostabi, žmonės atjaučiantys. Muzikos galia yra džiaugsmu paliesti mūsų širdis, pabudinti žmogaus kilniausius jausmus, atjautą šalia esančiajam. Svarbiausia, kad atėję į renginį mano krašto žmonės išeitų laimingi, kad lauktų kito koncerto, kito festivalio. Privalu dirbti kantriai, kūrybingai ir nuoširdžiai, nes tik taip tavimi tikės ir padės.“

Linkime, kad šie prasmingi žodžiai ir sėkmė lydėtų „Pavasario gaidą“ dar daugelį metų.

LNF inf.

„7 meno dienos“ Nr.25 (947), 2011-06-24