Spaudos konferencijoje festivalio meno vadovas Thierry Frémaux, pristatydamas šiųmetę programą, pavadino ją „gyvenimo ir tikrovės veidrodžiu“. Iš pasiūlytų 1715 filmų rengėjai atrinko 19 filmų konkursui, o iš viso oficialioje programoje (joje ir konkursas „Ypatingas žvilgsnis“) bus parodyti 49 filmai iš 33 šalių. Konkursinius filmus vertins Roberto De Niro vadovaujama žiuri. Festivalio atidarymo ceremoniją ves prancūzų aktorė Melanie Laurent, išgarsėjusi „Negarbinguose šunsnukiuose“.

Festivalis, kaip įprasta, pateiks ir kelias staigmenas: surengs naktinę ketvirtosios „Karibų piratų“ dalies premjerą, pagerbs aktorių Jeaną-Paulį Belmondo ir įteiks „Auksinę palmės šakelę“ už gyvenimo nuopelnus italų režisieriui Bernardo Bertolucci. Įvykių ant raudonojo kilimo nepristigs, bet Kanuose nuo seno svarbiausi yra filmai.

Pasak Frémaux, Alleno filmas – tai „nuostabus meilės prisipažinimas Prancūzijos sostinei“. Jis pasakoja apie amerikiečių rašytoją, kuris taip susižavi Paryžiumi, kad žmona nusprendžia pasamdyti privatų detektyvą išsiaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta su filmo herojumi. Po savo pirmojo europietiško – Londone kurto filmo „Lemiamas taškas“, Allenas jau spėjo padirbėti Barselonoje ir grįžti į Niujorką, o paskui ir vėl į Londoną. Naujame filme jis pasakos apie Paryžiaus gyventojų papročius. Filme vaidina Owenas Wilsonas, Adrienas Brody, Marion Cotillard ir Prancūzijos prezidento žmona Carla Bruni-Sarkozy.

Tai – ne vienintelis filmas Kanuose, susijęs su šia pora. Prancūzijos prezidentas tapo Xavier Durringer filmo „Užkariavimas“ („ La Conquête“), apie 2007-ųjų rinkimų kampaniją, personažo prototipu. Režisierius paliko autentiškas pavardes, bet vaidinti pakvietė profesionalius aktorius. Prezidentą Sarkozy filme vaidina populiarus aktorius Denis Podalydès. „Užkariavimas“ – ne pirmasis filmas, kurio herojus – Prancūzijos prezidentas, bet pirmasis apie veikiantį, iš politinės arenos nepasitraukusį valstybės vadovą.

Svarbiausias pasaulyje kino renginys tradiciškai programą sudaro iš gyvų klasikų (dažniausiai pirmojo pripažinimo jie sulaukė būtent Kanuose) ir jaunų režisierių, į kuriuos festivalio rengėjai deda daug vilčių, filmų.

Iš naujųjų laikų klasikų šių metų konkurse bus pristatytas ispanas Pedro Almodovaras, ankstesniais metais pelnęs Kanuose ne vieną prizą. Jo „Oda, kurioje aš gyvenu“ („La piel que habito”) pasakoja apie plastinės chirurgijos specialistą, kuris keršija už išprievartautą savo dukterį. Pagrindinį vaidmenį sukūrė Antonio Banderas. Kanų, ir pirmiausia jo ilgamečio direktoriaus Gilles‘io Jacobo numylėtinis Larsas von Trieras parodys „Melancholiją“ – fantastinį filmą apie artėjančią pasaulio pabaigą ir jaudinantį gyvenimo grožį. Filmas žada išskirtinį aktorių ansamblį – Kirsten Dunst, Charlotte Gainsbourg, Charlotte Rampling, Alexandras Skarsgaardas. Dar vienas festivalio atradimas – broliai Lucas ir Jeanas-Pierre‘as Dardenne‘ai (jie dukart apdovanoti „Auksine palmės šakele“ – 1999 m. už „Rozetą“ ir 2005 m. už „Vaiką“) pristatys „Berniuką su dviračiu“ („Le gamin au velo”). Šio filmo herojus – dvylikametis berniukas ieško tėvo, palikusio jį vaikų namuose. Vis rečiau filmus kuriančio (paskutinė premjera įvyko prieš penkerius metus) suomio Aki Kaurismaki „Havro“ („Le Havre”) herojus – taip pat berniukas, imigrantas iš Afrikos, jį Prancūzijos uoste bando išgelbėti batų valytojas.

Dar vienas dažnas Kanų svečias italas Nanni Moretti (jo „Sūnaus kambarys“ buvo apdovanotas „Auksine palmės šakele“) atveš Italijoje itin kontroversiškai lauktą filmą „Habemus papam“ apie Romos popiežių, tapusį psichoanalitiko (jį vaidina pats režisierius) pacientu. Pagrindinį vaidmenį sukūrė prancūzų aktorius Michelis Piccoli. Po premjeros Vatikanas su palengvėjimu atsipūtė, nes tai nėra antiklerikalinis filmas. Kitas itališkas filmas konkurse – Paolo Sorrentino „Kad ir kur tu būtumei“ („ This Must Be the Place“), pagrindinį vaidmenį suvaidino Seanas Pennas, pasakoja apie senstantį rokerį, kuris gyvena iš menkų honorarų ir dar priverstas atidavinėti mirusio tėvo moralines skolas.

Turkų režisierius Nuri Bilge Ceylanas taip pat laikomas Kanų atradimu ir jau yra gavęs prizų už filmus „Metų laikai“, „Trys beždžionės“ ir „Susvetimėjimas“. Turkų egzistencialistu vadinamas režisierius konkurse parodys filmą „Kartą Anatolijoje“ („Bir zamanlar anadolu'da“). Kanuose atrastas naujasis rumunų kinas konkurse bus pristatytas kito Kanų senbuvio – iš Rumunijos kilusio, bet Prancūzijoje kuriančio Radu Mihaileanu („Koncertas“) filmu „Moterų šaltinis“ („ La source des femmes“). Jo herojės – moterys, protestuojančios prieš sunkias darbo sąlygas ir paskelbusios vyrams „meilės boikotą“.

Dienraščio „Le Monde“ kino kritikas Thomas Sotinelis sako, kad šis festivalis bus moterų režisierių festivalis. Konkursui atrinkti keturių režisierių filmai – japonės Naomi Kawase („Hanezu No Tsuki“), prancūzės Maïwenn („Polisse“), australės Julios Leigh erotinė pasaka „Miegančioji gražuolė“ („Sleeping Beauty“) ir anglės Lynne Ramsay „Reikia pasikalbėti apie Keviną“. Leigh „Miegančiosios gražuolės“ herojė yra jauna prostitutė, užsiimanti „seksu miegodama“, o paryčiais laimingai pamirštanti savo klientus. Ramsay filme „Reikia pasikalbėti apie Keviną“ („We Need to Talk about Kevin“) – to paties pavadinimo Lionelio Shriverio (Margaret Ann Shriver pseudonimas) romano ekranizacija. Ambivalentiška Tildos Swinton herojė ilgai nesiryžta turėti kūdikio, o sprendimo gimdyti po daugelio metų pasigailės, kai jos sūnus surengs mokykloje žudynes.

Vienas laukiamiausių (buvo žadėtas dar pernai) Kanų filmų – paslaptingojo amerikiečio Terrence‘o Malicko „Gyvenimo medis“ („The Tree of Life”), kuriame pagrindinius vaidmenis sukūrė Bradas Pittas ir Seanas Pennas. Jo titruose įrašyta ir Vokietija, tačiau vienintelis vokiškai kalbantis konkursinis filmas – 39-erių debiutanto, Michaelio Haneke‘s aktorių atrankos vadovo Markuso Schleinzerio filmas „Michaelis“, pasakojantis apie trisdešimtmetį vyrą, kuris susidraugauja su dešimtmečiu berniuku.

Šiemet itin daug garsių kūrėjų filmų bus parodyti ne konkurse, o „Ypatingo žvilgsnio“ programoje. Beje, šios programos filmus vertins Emiro Kusturicos vadovaujama žiuri. „Ypatingą žvilgsnį“ atidarys Guso Van Santo filmas „Nepailstantis“ („Restless“) apie du paauglius, kurių vienas prarado tėvus ir daug laiko praleidžia svetimų žmonių laidotuvėse, nes jį žavi mirties atmosfera, o kita – paslaptingoji Anabelė – serga nepagydoma liga. Šioje programoje itin daug garsių vardų – naujus filmus parodys ir Lietuvoje vertinami režisieriai Andreasas Dresenas, Bruno Dumont‘as, Kim Ki-dukas, Nadine Labaki. Rusų režisierius Andrejus Zviagincevas (prieš kelerius metus Venecijoje triumfavęs debiutiniu „Sugrįžimu“) „Ypatingame žvilgsnyje“ parodys filmą „Jelena“. Kaip ir Van Santas, Zviagincevas iki pat pabaigos slėpė filmo siužetą, bet jis taip pat kaip ir „Melancholija“ apie artėjančią apokalipsę. Filmo herojė yra turtingo vyro žmona. Veiksmas nukels į 2010-ųjų Maskvą. Pasak režisieriaus, filmas „yra atspindys to, kas vyksta su mumis čia ir dabar“. Beje, muziką parašė Philipas Glassas. Kitas režisierius iš Rusijos Bakuras Bakuradzė („Šultesas“) šioje programoje parodys naujausią savo filmą „Medžiotojas“(„Ochotnik“) – pasak vienų, egzistencinę dramą, vykstančią, kiaulių fermoje, pasak kitų, jėgerio ir buvusios nusikaltėlės meilės istoriją. Tačiau kita žadėta rusiška premjera – Kanų senbuvio Aleksandro Sokurovo filmas „Faustas“– dar nebaigtas ir numatomas parodyti Venecijos kino festivalyje rudenį. Nesuspėjo Kanams baigti naujų filmų Davidas Cronenbergas, Francis Fordas Coppola ir Wong‘as Kar-wai.

Festivalio rengėjai neatskleidžia, kokiais keliais į Prancūziją pateko du Irano kūrėjų filmai. Pirmąjį sukūrė Mojtaba Mirtahmasbas ir Jafaras Panahi. Šis filmas – tai Panahi dienoraštis, pasakojantis apie jo gyvenimą paskutiniais mėnesiais, kai režisierius buvo nuteistas kalėti ir jam buvo uždrausta kurti kiną. Kitą filmą sukūrė taip pat represijų objektu tapęs Mohammadas Rasoulofas, kurio filmą „Baltosios pievos“ šiemet rodė „Kino pavasaris“. Naujasis filmas vadinasi „Iki pasimatymo“ („Au revoir“). Tai vaidybinė juosta, pasakojanti apie jauną advokatę, norinčią palikti Iraną ir išbandžiusią visas administracines priemones.

Parengė K. R.

„7 meno dienos“ Nr.19 (941), 2011-05-13