Mirabilia Memorabilia

Vytautas Germanavičius
Šiais metais 50-ies metų jubiliejų švenčianti Zagrebo muzikos bienalė išlieka pačiu svarbiausiu muzikiniu renginiu Balkanų regione. Neatsitiktinai Zagrebo muzikos bienalės pagrindu šiais metais balandžio 7–17 dienomis buvo surengtos Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (ISCM) Pasaulio naujosios muzikos dienos, jos Kroatijos sostinėje rengiamos antrą kartą.

ISCM Pasaulio naujosios muzikos dienų renginiai, į kuriuos atvyko kompozitoriai, muzikologai, šiuolaikinio meno gerbėjai iš daugiau nei 50 penkių kontinentų valstybių, vyko ne tik Zagrebe, bet ir kituose Kroatijos miestuose. Festivalio temos pavadinimas – Mirabilia Memorabilia, kaip ir žymaus kroatų kompozitoriaus Milko Kelemeno kūrinio – reiškia nustebimą ir prisiminimą, kurį inspiruoja 50-ies metų bienalės istorija. Šio festivalio globėjas – Kroatijos Respublikos Prezidentas Ivo Josipovičius, jis yra įgijęs kompozitoriaus išsilavinimą, yra buvęs ankstesnių muzikos bienalės festivalių direktoriumi, o taip pat ISCM Kroatijos sekcijos prezidentu.

 

1961 m. M. Kelemeno inicijuota pirmoji Zagrebo muzikos bienalė buvo vienas revoliucingiausių muzikos festivalių, teikiantis pirmenybę tuomečio Vakarų muzikos avangardo srovėms ir tiesiantis tiltus tarp „kapitalistinių“ Vakarų ir komunistinių Rytų ir Pietų Europos bloko valstybių. Jau 1963 m. Igoris Stravinskis Zagrebe dirigavo A. Bergo „Voceką“, pirmą kartą pastatytą Hamburgo operos teatre. „Aš atsimenu juos atskrendant dviem lėktuvais“, – prisiminė M. Kelemenas. Tuo metu „The New York Times“ rašė apie muzikos revoliuciją Zagrebe. Vakarų kompozitoriai J. Cage‘as ir M. Kagelis buvo pirmieji, kurių muzika, pristatyta bienalėje, pradėjo griauti to meto nusistovėjusias normas, skleisdama naują muzikinių minčių ir idėjų srautą, kitokį naujo meno supratimą. Pagrindiniai 7-ojo dešimtmečio pradžios meno centrai – Zagrebo animacinių filmų mokykla, Gorgonos grupė, subūrusi konstruktyvizmo ir progresyvizmo atstovus, GEFF trumpametražių eksperimentinių filmų festivaliai „Naujos tendencijos“ ir „Zagrebo bienalė“ – buvo visas meno disciplinas, naujos muzikos platformas pristatantys dešimtmečio judėjimai, be to, jie niekada nebuvo iki galo izoliuoti nuo Vakarų Europos meno krypčių ir judėjimų. M. Kelemenas, patyręs didžiulį informacinį šoką dar 1957 m. Darmštate, dabar sakė: „Atrodo jau per vėlu, naujoji muzika beveik ideologizuota.“

 

Šiame globalizacijos amžiuje naujoji muzika atvira įvairiems stiliams ir žanrams. Tai, kas dominavo ankstesnių dešimtmečių muzikos bienalėje, šiandien – jau istorija, apjungianti ir reflektuojanti naujas įtakas, naujus požiūrius, inspiruojanti naujų muzikinių tendencijų atsiradimą. Per pusę amžiaus Zagrebo muzikos bienalė išaugino ne vieną šiuolaikinės muzikos gerbėjų kartą ir suvaidino didžiulį vaidmenį propaguojant kroatų kompozitorių muziką Europoje ir visame pasaulyje.

 

Pasak festivalio meno vadovo Borislavo Šipušo, „buvo ilgai svarstyta, kokią festivalio programą sudaryti, galbūt net pakartoti pirmuosius 1961 m. vykusius koncertus, kol pagaliau nuspręsta atiduoti pagarbą svarbiausiems kroatų kompozitoriams, kurie savo kūriniais įnešė didžiulį indėlį į kroatų šiuolaikinę muziką“. Tai festivalio įkūrėjas M. Kelemenas, Ivo Malecas (didžiausias bienalės kritikas), taip pat Stanko Horvatas, Natko Devčicas ir Dubravko Detoni. Šių kompozitorių simfoniniai ir kameriniai opusai buvo atliekami bienalės metu. Stipri, įdomi ir skirtinga kroatų kompozitorių orkestrinė muzika ilgai neleido festivalio kompozitoriams palikti scenos.

 

Išskirtinis festivalio svečias buvo žymus lenkų kompozitorius Krzysztofas Pendereckis; jis dirigavo Zagrebo filharmonijos simfoniniam orkestrui atliekant du jo paties kūrinius – „Sinfonietta styginiams“ ir „Koncertą valtornai ir orkestrui“ (solo grojo valtornininkas virtuozas Radovanas Vlatkovičius) ir dabartinio Kroatijos Prezidento I. Josipovičiaus kūrinį „Epikūro sodas“.

 

Šešiuose vakariniuose simfoninės muzikos koncertuose, vykusiuose garsiojoje Vatroslavo Lisinskio koncertų salėje, dalyvavo „Arena di Verona“ fondo orkestras, Vroclavo Witoldo Lutoslawskio filharmonijos simfoninis orkestras, Plovdivo filharmonijos, Kroatijos radijo ir televizijos simfoniniai orkestrai ir Kroatijos radijo ir televizijos choras.

 

Didelis dėmesys buvo skirtas festivalio bendradarbiavimui su nacionaliniais teatrais aptarti; kalbėta ne tik dėl naujų sceninių kūrinių pastatymų ir kooprodukcijos kitų miestų teatruose, bet ir dėl kompozitorių naujų kūrinių išlaikymo teatrų programose. „Kroatijos nacionalinis teatras iš karto priėmė pasiūlymą bendradarbiauti. Nors ir buvo gauta didžiulė finansinė parama iš Kroatijos kultūros ministerijos, tačiau dėl kitų miestų teatrų menko finansavimo buvo likę daug klaustukų“, – sakė festivalio meno vadovas B. Šipušas. Jauno kompozitoriaus Josipo Skenderio opera „Striboro miškas“ buvo parodyta daugelyje miestų (Rijekoje, Varaždine, Splite, Osijekoje); du Kroatijos nacionalinio teatro pastatymai – opera „Karaliai ir arklininkai“ ir elektroninis muzikinis baletas „Mano vardas niekas. Niekas niekas“ (autoriai – festivalio meno vadovas B. Šipušas ir kompozitorius Frano Durovičius) – buvo parodyti taip pat Varaždino ir Osijeko miestų teatruose, tiesioginę transliaciją galima buvo žiūrėti Zagrebo „Tuškanac“ kino teatro salėje bei per Kroatijos nacionalinę televiziją, o visi festivalio koncertai buvo tiesiogiai transliuojami per Kroatijos nacionalinį radiją.

Bendradarbiaujant su Kroatijos nacionaliniais teatrais ir simfoniniais orkestrais kroatų kompozitoriams užsakyti penki stambios formos kūriniai, penkios naujos premjeros skambėjo ISCM Pasaulio naujosios muzikos dienų metu.

 

 

Buvo atlikti ne tik stambių žanrų kūriniai, vyko daugybė kamerinės ir elektroakustinės muzikos koncertų, multimedijų instaliacijų, garso, skulptūros, šokio performansų, Kroatijos armijos pajėgų pučiamųjų orkestro, tūbų kvarteto, perspektyvaus perkusininkų ansamblio koncertai.

 

Per ISCM Pasaulio naujosios muzikos dienas Zagrebe pristatytas ir Vytauto Germanavičiaus kūrinys „Ophiuchus“, jį, dalyvaujant autoriui, pagrindinėje festivalio kamerinėje Mimaros salėje atliko kroatų saksofonininkų kvartetas „New Sax 4“. Tarptautinės žiuri atrinktas kompozitoriaus darbas buvo vienintelis Lietuvai atstovaujantis kūrinys. „Ophiuchus”, 2006-aisiais sukurtas saksofonų kvartetui „Amstel Quartet“, jau skambėjo Olandijoje, Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Festivalio koncertą įrašė Kroatijos radijas, o per apžvalginę laidą buvo galima išgirsti interviu su mūsų kompozitoriumi.

 

Kroatų tradicinių instrumentų tambūrų orkestro koncertas vyko Kroatijos radijo ir televizijos koncertų salėje. Tambūrų orkestras įkurtas 1941 m. prie Kroatijos radijo, o koncertinę veiklą pradėjo grodamas kroatų folklorinę muziką. Dabar orkestro repertuare daug šiuolaikinių kroatų ir užsienio autorių kūrinių. „Tambūrų orkestras siekia populiarinti ne tik savo šalies kompozitorių kūrybą, bet ir tradicinius instrumentus“, – teigė daugelyje pasaulio valstybių koncertavusio šio kolektyvo vadovas Siniša Leopoldas.

 

Kaip ir kiekvienais metais, festivalio pabaigoje buvo paskelbtas ISCM/IAMIC Jaunųjų kompozitorių apdovanojimo laureatas. 2011 m. laureate tapo kompozitorė iš Taivano Chiu-Yu Chou ir jos Styginių kvartetas Nr. 1. ISCM ir IAMIC (Tarptautinės muzikos informacijos centrų asociacijos) inicijuotas Jaunųjų kompozitorių apdovanojimas sudaro galimybę jauniems kompozitoriams būti populiarinamiems per tarptautinį muzikos informacijos centrų bei ISCM interneto tinklalapius, taip pat suteikiama kūrybinės rezidencijos galimybė Visby tarptautiniame kompozitorių centre, Gotlando saloje. Šis apdovanojimas skiriamas jaunam (iki 35 m.) kompozitoriui, kurio kūrinys yra įtrauktas į ISCM Pasaulio naujosios muzikos festivalio programą. Šių metų apdovanojimas – piniginis 2000 eurų prizas – tai specialus ISCM/IAMIC užsakymas parašyti naują kūrinį, kuris kitais metais bus atliktas „Spectra Ensemble“ ISCM Pasaulio naujosios muzikos dienų festivalyje Belgijoje.

 

Jau suplanuoti nauji ISCM Pasaulio naujosios muzikos dienų renginiai 2012–2014 metams. Tuo galima pažymėti didelį Centrinės ir Pietų Europos šalių aktyvumą imantis iniciatyvos organizuojant šiuos brangiai kainuojančius ir rimtos vadybos reikalaujančius renginius. Susitarimas dėl 2014 m. Vroclave vyksiančio ISCM festivalio buvo patvirtintas per šiais metais Zagrebe vykusią ISCM asamblėją, kurioje dalyvavo Vroclavo miesto vicemeras ir filharmonijos, operos teatro, festivalių „Wratislawia Cantans“, „Musica Polonia Nova“ atstovai. 2011 m. Vroclave vyks Europos Sąjungos kultūros kongresas, be to, Vroclavas paskelbtas 2016-ųjų Europos kultūros sostine, tad 2014 m. planuojamas grandiozinis ISCM Pasaulio naujosios muzikos dienų renginys – statoma nauja, moderni simfoninio orkestro koncertų salė, kurioje galės vykti taip pat ir šiuolaikinės operos festivalis bei kiti muzikiniai renginiai; Vroclavo savivaldybė jau suplanavo biudžetą naujiems kūriniams užsakyti. 2013 m. ISCM Pasaulio naujosios muzikos dienos rengiamos trijuose Europos miestuose – Košice, Bratislavoje ir Vienoje, tai bendras dviejų šalių, Austrijos ir Slovakijos, projektas, o ateinančių metų ISCM Pasaulio naujųjų muzikos dienų festivalis vyks net penkiuose Belgijos miestuose.

 

Nuo ISCM organizacijos įkūrimo 1922-aisiais, surengta daugybė ISCM naujosios muzikos festivalių įvairiose pasaulio valstybėse, taip sudaryta galimybė supažindinti kiekvienos šalies publiką su naujausia pasaulio kompozitorių muzika, patirti įvairių stilių, skirtingos muzikinės estetikos, kultūrinių kontekstų įvairovę, atsispindinčią kompozitorių kūriniuose, gyvai stebėti menininkų atsakus į pasaulyje vyraujančius procesus ir įtakas.


 

 

© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.